Aidas Užkuraitis
Dar visai neseniai daugelis būsto paskolas turinčių Lietuvos gyventojų tikėjosi priešingo scenarijaus – kad palūkanos palaipsniui mažės, EURIBOR trauksis, o kartu lengvės ir kas mėnesį bankui tenkanti finansinė našta.
Tačiau rugsėjo 10-oji šias viltis dar kartą pakoregavo.
Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį nusprendė padidinti bazinę indėlių palūkanų normą 0,25 procentinio punkto – iki 2,50 procento. Tai jau antras palūkanų didinimas 2026 metais.
Dar svarbiau tai, kad finansų rinkose jau kalbama apie galimybę, jog šis žingsnis gali būti ne paskutinis.
Jeigu palūkanų didinimo ciklas tęstųsi, jo poveikį ilgainiui pajustų ir dalis Lietuvos gyventojų, kurių būsto paskolos susietos su kintamomis palūkanomis.
Kodėl ECB vėl paspaudė stabdį?
Pagrindinė priežastis – infliacija.
Pastaraisiais mėnesiais smarkiai pabrangusi energija vėl padidino kainų spaudimą euro zonoje. Rugpjūtį metinė infliacija perkopė 3 procentus ir gerokai viršijo ECB siekiamą 2 procentų ribą.
Didžiausią nerimą kelia energijos kainos.
Naftos ir gamtinių dujų brangimą skatina besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose. ECB baiminasi, kad ilgai išsilaikiusios aukštos energijos kainos galiausiai gali persimesti ir į kitas ekonomikos sritis.
Transportas brangsta, įmonėms didėja gamybos sąnaudos, o dalis jų šias išlaidas galiausiai perkelia vartotojams.
Todėl centrinis bankas pasirinko vieną pagrindinių savo priemonių kovai su infliacija – didesnes palūkanas.
Christine Lagarde pasakė tai, ko paskolų turėtojai išgirsti nenorėjo
Po ketvirtadienio posėdžio ECB prezidentė Christine Lagarde pabrėžė, kad ekonominė situacija išlieka labai neapibrėžta.
ECB dabar prognozuoja, kad vidutinė infliacija euro zonoje 2026 metais sieks apie 3 procentus, o 2027 metais – maždaug 2,5 procento.
Tai reiškia, kad ir kitąmet kainų augimas pagal dabartinę prognozę vis dar būtų didesnis už ECB tikslą.
C. Lagarde konkrečiai nepažadėjo, kad palūkanos bus keliamos dar kartą. Ji pabrėžė, kad kiekvienas sprendimas bus priimamas atskirai, įvertinus naujausius ekonominius duomenis.
Tačiau finansų rinkoms žinutė buvo aiški – greito grįžimo prie mažesnių palūkanų tikėtis darosi vis sunkiau.
Kitas svarbus posėdis – jau spalį
„Reuters“, remdamasi su ECB diskusijomis susipažinusiais šaltiniais, skelbia, kad dalis centrinio banko politikos formuotojų mano, jog artimiausiais mėnesiais gali prireikti papildomo pinigų politikos griežtinimo.
Dar vienas palūkanų padidinimas galėtų būti svarstomas jau spalio 29 dieną.
Tačiau tai nėra priimtas sprendimas.
Iki tol ECB stebės infliaciją, energijos kainas, ekonomikos augimą ir geopolitinę situaciją.
Jeigu nafta ir dujos toliau brangs, spaudimas didinti palūkanas gali sustiprėti.
Jeigu situacija stabilizuosis, ECB gali pasirinkti palaukti.
Todėl šiandien paskolų turėtojams svarbiausias žodis yra ne „brangs“, o neapibrėžtumas.
Ką visa tai reiškia turintiems būsto paskolą?
Lietuvoje daugelio būsto paskolų palūkanos sudarytos iš dviejų dalių – banko maržos ir EURIBOR.
Banko marža paprastai sutartyje nustatoma ilgesniam laikotarpiui, o EURIBOR periodiškai perskaičiuojamas.
Todėl ECB sprendimas žmogaus paskolos įmokos kitą rytą automatiškai nepakeičia.
Tačiau ECB palūkanų politika stipriai veikia pinigų rinką, o kartu ir EURIBOR kryptį.
Jeigu rinkos pradeda tikėtis ilgiau išliksiančių ar dar aukštesnių ECB palūkanų, tai gali neleisti EURIBOR reikšmingai mažėti arba paskatinti jį kilti.
Tada, atėjus paskolos palūkanų perskaičiavimo dienai, gali pasikeisti ir mėnesinė įmoka.
Lietuvoje paskolos jau pradėjo brangti
Pirmieji signalai matomi jau kurį laiką.
Lietuvos bankas dar pavasarį atkreipė dėmesį, kad EURIBOR pradėjus didėti gyventojų paskolos taip pat ėmė brangti.
Naujausi paskelbti Lietuvos banko duomenys rodo, kad vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje sausį siekė 3,67 procento.
Liepos mėnesį ji jau buvo pakilusi iki 4,09 procento.
Pokytis gali neatrodyti milžiniškas, tačiau kalbant apie 100–200 tūkst. eurų būsto paskolas ir kelių dešimtmečių terminą net kelių dešimtųjų procentinio punkto skirtumas tampa juntamas.
Dar svarbiau – Lietuvos bankas pažymi, kad būsto paskolų palūkanos mūsų šalyje šiemet buvo didesnės už euro zonos vidurkį.
Kodėl paskolos Lietuvoje brangesnės?
Liepos mėnesį vidutinė naujų būsto paskolų finansavimo kaina visoje euro zonoje siekė apie 3,54 procento.
Lietuvoje tuo metu vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma buvo apie 4,09 procento.
Tai daugiau nei pusės procentinio punkto skirtumas.
Konkrečiam žmogui banko pasiūlymas, žinoma, gali būti geresnis arba blogesnis – jis priklauso nuo pajamų, paskolos dydžio, turto vertės, banko maržos ir kitų aplinkybių.
Tačiau bendras vaizdas rodo, kad palūkanų kryptis paskolų turėtojams šiemet nebuvo palanki.
Kas nutiktų 100 tūkst. eurų paskolai?
Paprastas pavyzdys parodo, kodėl net nedidelis palūkanų pokytis žmonėms svarbus.
Tarkime, žmogui liko grąžinti 100 tūkst. eurų paskolos per 25 metus.
Jeigu bendra paskolos palūkanų norma būtų 3,5 procento, teorinė mėnesio įmoka siektų maždaug 501 eurą.
Palūkanoms pakilus iki 4 procentų, įmoka padidėtų iki maždaug 528 eurų.
Esant 4,5 procento palūkanoms – iki maždaug 556 eurų.
Taigi vieno procentinio punkto skirtumas šiame supaprastintame pavyzdyje reikštų maždaug 55 eurais didesnę mėnesio įmoką.
Per metus tai jau būtų apie 660 eurų.
Kuo didesnė likusi paskola, tuo skirtumas tampa reikšmingesnis.
Yra ir dar viena problema
Aukštesnės palūkanos veikia ne tik žmones, kurie paskolas jau turi.
Jos gali pakeisti ir planuojančiųjų pirkti būstą galimybes.
Kai paskola brangesnė, ta pati šeimos pajamų suma leidžia pasiskolinti mažiau. Dalis žmonių gali būti priversti rinktis pigesnį būstą, sukaupti didesnį pradinį įnašą arba pirkimą atidėti.
Kita vertus, Lietuvos būsto kreditavimo rinka šiemet išlieka aktyvi.
Lietuvos banko duomenimis, kovą būsto paskolų portfelio metinis augimas buvo pasiekęs 14,9 procento – sparčiausią tempą nuo 2009 metų.
Tai rodo, kad net ir brangstant finansavimui būsto paskolų paklausa Lietuvoje išlieka didelė.
Gyventojai pradėjo ieškoti alternatyvų
Palūkanų krypties pasikeitimas jau veikia ir žmonių elgesį.
Lietuvos bankas pastebi, kad gyventojai dažniau domisi fiksuotomis palūkanomis, persitaria su bankais dėl turimų paskolų sąlygų arba jas refinansuoja.
Tai ypač aktualu tiems, kurių paskolos marža buvo nustatyta prieš daugelį metų ir dabar rinkoje galima gauti geresnių sąlygų.
Tačiau nėra vieno sprendimo, kuris būtų geriausias visiems.
Fiksuotos palūkanos suteikia daugiau aiškumo dėl būsimų įmokų, tačiau jeigu rinkos palūkanos vėliau sumažėtų, kintamų palūkanų paskola galėtų tapti pigesnė.
Todėl sprendimas priklauso nuo konkrečios paskolos ir žmogaus finansinės situacijos.
Dar neseniai laukėme pigesnių paskolų – dabar kalbama apie naujus kėlimus
Būtent čia slypi didžiausias šių metų pokytis.
Po ankstesnio palūkanų mažėjimo laikotarpio daugeliui galėjo atrodyti, kad brangių paskolų etapas palaipsniui baigiasi.
Tačiau geopolitiniai įvykiai ir energijos kainų šuolis pakeitė infliacijos perspektyvą.
Dabar finansų rinkose diskutuojama jau ne apie tai, kada ECB pradės mažinti palūkanas, o kiek dar kartų jas gali tekti padidinti.
Ketvirtadienį ECB žengė dar vieną žingsnį – bazinė indėlių norma pasiekė 2,50 procento.
Ar tai bus paskutinis padidinimas, šiandien nežino net pats ECB.
Tačiau paskolas turintiems Lietuvos gyventojams svarbiausia žinia jau aiški: greito palūkanų kritimo scenarijus nutolo, o jeigu infliacija neslūgs, finansavimo kaina gali išlikti aukšta gerokai ilgiau, nei dar neseniai tikėtasi.
