Tomas L.
Europa su nerimu laukia penktadienio, kai Aliaskoje turėtų įvykti JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino derybos. Trečiadienį planuojamame nuotoliniame susitikime su Amerikos prezidentu Europos lyderiai bandys užsitikrinti, kad šios derybos netaptų Kremliaus pergale.
Nors rugpjūtį Briuselis tradiciškai ištuštėjęs vasaros atostogų laikotarpiui, tačiau nuobodžiauti neleidžia žinios iš už Atlanto. Po praėjusios savaitės pranešimo apie D. Trumpo ir V. Putino derybas, pirmadienį vakarop buvo surengtas skubus nuotolinis ES užsienio reikalų tarybos posėdis. Pagrindinė ES užsienio reikalų ministrų susitikimo tema – derybos dėl taikos. Nors susitikimas užtruko daugiau nei kelias valandas, tačiau po to neįvyko nei spaudos konferencija, nei padarytas koks oficialus pareiškimas. Apsiribota tik ES diplomatijos vadovės Kajos Kallas žinute socialiniame tinkle „X“. Joje išreikštas palaikymas JAV derybų iniciatyvai, pabrėžiant, kad reikia siekti „teisingos taikos“. Taip pat pažymėta, kad ES dirba su nauju sankcijų paketu Rusijai bei toliau rems Ukrainą.
Atostogaujantys Europos Parlamento nariai taip pat pirmadienį išreiškė savo poziciją: derybos dėl taikos Ukrainoje neįmanomos be Ukrainos, o „teisinga taika“ turi remtis tarptautine teise.
Antradienį ryte padarytas ir ES lyderių (Vengrija tradiciškai prie jo neprisijungė) pareiškimas. Jame, be minėtų raginimų siekti „teisingos taikos“, pažymėta „prigimtinė Ukrainos teisė pačiai pasirinkti savo likimą“.
Daugelis supranta, kad tokie pareiškimai neturi didelės įtakos už Atlanto. Todėl Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo iniciatyva trečiadienį po pietų organizuojamas nuotolinis Europos lyderių susitikimas su D. Trumpu ir JAV viceprezidentu J. D. Vance’u. Jame be pagrindinių ES valstybių vadovų dalyvaus britų premjeras Keiras Starmeris, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos prezidentas Antonio Costa, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Europa – Trumpui: kalbėdamas su Putinu, ginkite Ukrainą“, – taip apibendrino Europos lyderių planuojamą žinutę JAV prezidentui įtakingiausias Briuselio leidinys „Politico.eu“.
Tačiau D. Trumpas vertina jėgą, o ne raginimus, ir, norint Europai likti reikšmingai taikos derybose, reikia svertų. Neatsitiktinai tuoj po susitikimo su JAV vadovais europiečiai surengs dar vieną nuotolinį „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą. Šią koaliciją sudaro šalys (tarp jų ir Lietuva), kurios yra pasiruošusios prisidėti prie taikos susitarimo garantavimo (kai kurios net siunčiant savo karines pajėgas į Ukrainą). Europa taip pat jau perėmė iš JAV didelę dalį paramos tiekimo Ukrainai.
Kitas Europos svertas – naujos sankcijos Rusijai, apie kurias užsiminė K. Kallas. Tačiau kol kas neaišku, kas į jas įeitų.
„Mūsų spaudimas Rusijai veikia. Būtent todėl jie nori sankcijų panaikinimo. Būtent todėl mes tęsiame darbą įtraukiant daugiau sankcijų į mūsų paketus“, – antradienį per vidurdienio spaudos konferenciją teigė Europos Komisijos atstovė Anitta Hipper bei pridūrė, kad laukia sunkus darbas, tačiau iki šiol vienbalsiai pavyko priimti net 18 sankcijų paketų Rusijai.
Vėl sugrįžta prie įšaldyto Rusijos turto: Belgijoje įsikūrusioje tarpuskaitos įstaigoje „Euroclear“ laikoma 200 mlrd. įšaldytų Rusijos eurų. Europa jau perduoda papildomą pelną iš šio turto Ukrainai, tačiau, nepaisant Lietuvos ir dalies kitų Kyjivo rėmėjų raginimų, konfiskuoti jo nedrįsta.
Vis dėlto nė vienas iš Europos lyderių nėra pakviestas į penktadienio D. Trumpo ir V. Putino susitikimą Aliaskoje. Ir net V. Zelenskio dalyvavimas išlieka su klaustuku. Be to, Vašingtonas užsimena apie kažkokį „apsikeitimą teritorijomis“, ką Kyjivas vertina kritiškai.
Antradienį spaudos konferencijoje Europos Komisijos atstovai sulaukė klausimų, ar turi atsarginį planą, jei vis dėlto derybos D. Trumpo ir baigsis ne taip, kaip siekia europiečiai.
„Dabar mes susikoncentravę į pasirengimą šiam susitikimui. Rytoj lyderiai susiskambins. Pozicija yra labai aiški: sveikiname JAV prezidento D. Trumpo pastangas pasiekti taiką Ukrainai. Taiką, kuri yra teisinga, ilgalaikė ir gerbia suverenumą bei teritorinį integralumą“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovė spaudai Arianna Podesta, o vėliau pridūrė, kad kalbos apie „blogą sandorį yra paprasčiausiai per ankstyvos ir spekuliatyvios“.
