Aidas Užkuraitis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą tiesiogiai kalbėjosi su Vladimiru Putinu, tačiau šįkart pokalbyje nuskambėjo žinutė, galinti tapti vienu svarbiausių Vašingtono bandymų įtikinti Kremlių užbaigti karą Ukrainoje.
Kremliaus teigimu, D. Trumpas Rusijos prezidentui leido suprasti, kad greita karo pabaiga galėtų atverti kelią visiškai kitokiems JAV ir Rusijos santykiams – įskaitant glaudesnius ekonominius ryšius ir prekybą.
Kitaip tariant, Vašingtono siunčiama žinutė skamba paprastai: jeigu karas būtų užbaigtas, Maskvai galėtų atsiverti galimybės, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo beveik visiškai užvertos.
Tačiau už šio pasiūlymo slypi viena didžiulė problema.
Rusija ir Ukraina iki šiol visiškai nesutaria dėl svarbiausio klausimo – kokiomis sąlygomis karas apskritai galėtų baigtis.
Pokalbis truko apie valandą
Apie D. Trumpo ir V. Putino pokalbio detales prabilo Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Pasak jo, prezidentai telefonu kalbėjosi maždaug valandą.
J. Ušakovas tvirtino, kad D. Trumpas aiškiai išreiškė norą kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje.
Tačiau tuo JAV prezidento žinutė esą nesibaigė.
Kremliaus pateiktoje pokalbio versijoje teigiama, kad karo pabaiga galėtų nedelsiant atverti plačias galimybes atkurti JAV ir Rusijos santykius.
Ypač akcentuoti ekonominiai ryšiai.
Pasak J. Ušakovo, D. Trumpas kalbėjo apie didelę naudą, kurią abi valstybės galėtų gauti atnaujinus prekybą ir kitą ekonominį bendradarbiavimą.
Trumpas nori proveržio dar savo kadencijos metu
Dar viena svarbi detalė – laikas.
Kremliaus teigimu, D. Trumpas norėtų, kad reikšmingas proveržis būtų pasiektas dar jo prezidentavimo laikotarpiu.
Tai rodo, kad Vašingtonas mėgina ne tik palaikyti diplomatinį procesą, bet ir ieškoti paskatų, kurios galėtų pakeisti V. Putino poziciją.
Santykių su JAV atkūrimo perspektyva Rusijai būtų reikšminga.
Po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Maskvos santykiai su Vakarais smarkiai pablogėjo. Rusijai buvo pritaikytos plataus masto sankcijos, apribota prekyba ir technologijų tiekimas, o daugybė Vakarų bendrovių pasitraukė iš šalies.
Todėl galimybė ateityje normalizuoti bent dalį santykių su didžiausia pasaulio ekonomika Kremliui būtų politiškai ir ekonomiškai svarbi.
Vis dėlto kol kas tai nėra konkretus susitarimas.
Putinas pasiūlymui neprieštaravo
Kremliaus versijoje teigiama, kad V. Putinas D. Trumpo išdėstytam požiūriui pritarė.
Tačiau tai dar nereiškia, kad Rusijos prezidentas sutiko su konkrečiomis karo užbaigimo sąlygomis.
Būtent čia prasideda sudėtingiausia istorijos dalis.
V. Putinas ir toliau reikalauja teritorinių nuolaidų iš Ukrainos. Vienas svarbiausių Maskvos reikalavimų – kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš Kyjivo kontroliuojamos Donecko srities dalies.
Ukraina tokį reikalavimą atmeta.
Kyjivui pasitraukimas reikštų teritorijų, kurių Rusijos kariuomenė iki šiol nesugebėjo užimti, perdavimą Maskvai.
Todėl vien ekonominių paskatų gali neužtekti.
Trumpas po pokalbio prabilo optimistiškai
Pats D. Trumpas vėliau viešai kalbėjo optimistiškiau.
JAV prezidentas žurnalistams pareiškė su V. Putinu turėjęs „puikų pokalbį“ ir teigė manantis, kad Rusijos prezidentas nori susitarimo.
D. Trumpas taip pat pridūrė, kad susitarimui būtinas ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasirengimas tartis.
Tačiau JAV prezidentas karo aklavietę aiškino ir labai asmeniškai – jo vertinimu, didelę problemos dalį sudaro itin priešiški V. Putino ir V. Zelenskio santykiai.
Toks paaiškinimas yra paties D. Trumpo vertinimas. Karą pradėjo Rusija, o pagrindiniai derybų nesutarimai apima teritoriją, Ukrainos saugumo garantijas, jos suverenitetą ir būsimas Rusijos bei Vakarų santykių sąlygas.
Užkulisiuose jau kelias dienas vyksta intensyvi diplomatija
Prezidentų pokalbis neatsirado iš niekur.
Prieš jį D. Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankėsi Maskvoje ir Kyjive.
Kremliuje jie su V. Putinu kalbėjosi maždaug tris valandas.
Po Maskvos sekė kontaktai su Ukraina.
Vašingtonas tokiu būdu bando atgaivinti procesą, kuris pastaraisiais mėnesiais buvo faktiškai įstrigęs.
Tačiau viešo proveržio po šių susitikimų nebuvo paskelbta.
Dar daugiau – Vakarų pareigūnai išlieka skeptiški dėl to, ar V. Putinas iš tikrųjų pasirengęs atsisakyti savo pagrindinių reikalavimų.
Žvalgybos pareigūnai į Putino ketinimus žiūri gerokai atsargiau
Čia atsiranda ryškus skirtumas tarp D. Trumpo optimizmo ir dalies Vakarų saugumo bendruomenės vertinimų.
„Reuters“ praneša, kad JAV, Ukrainos ir Europos žvalgybos pareigūnai ir toliau abejoja, ar V. Putinas iš tikrųjų rimtai siekia karo pabaigos.
Viena priežasčių – Rusija nepademonstravo aiškaus pasirengimo atsisakyti svarbiausių savo teritorinių reikalavimų.
Maskva tebėra nusiteikusi perimti visos Donecko srities kontrolę.
Todėl gali susidaryti paradoksali situacija: abi pusės viešai kalba apie taiką, tačiau visiškai skirtingai supranta, kaip ji turėtų atrodyti.
Rusija jau pateikė savo atsakymą, ko norėtų iš JAV
Praėjus vos dienai po prezidentų pokalbio Kremlius pasiuntė dar vieną signalą.
J. Ušakovas Rusijos valstybinei televizijai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, Maskvos požiūriu, turėtų nutraukti paramą Ukrainai.
Jo teigimu, būtent tai būtų vienas iš veiksmų, galinčių prisidėti prie karo pabaigos.
Tai labai svarbi detalė.
Jungtinės Valstijos šiuo metu nebefinansuoja Ukrainos taip, kaip ankstesniais karo metais, tačiau kitos NATO valstybės gali pirkti amerikietišką karinę įrangą ir perduoti ją Ukrainai.
Maskva norėtų, kad nutrūktų ir toks paramos kanalas.
Kyjivui ir jo sąjungininkams toks reikalavimas būtų itin problemiškas, nes sumažėjusi Vakarų parama galėtų sustiprinti Rusijos derybinę poziciją.
Santykių atkūrimas dar nereiškia sankcijų panaikinimo
Kita svarbi detalė – D. Trumpo kalbos apie galimą JAV ir Rusijos santykių atkūrimą nereikėtų automatiškai suprasti kaip pažado panaikinti visas sankcijas.
Viešai nėra paskelbto susitarimo, kuriame būtų numatyta, kokios konkrečiai sankcijos galėtų būti panaikintos, kada tai įvyktų ir kokių veiksmų Rusija turėtų imtis mainais.
Taip pat neaišku, kokios būtų Ukrainos saugumo garantijos.
Kol kas kalbama apie politinę perspektyvą: karo pabaiga galėtų atverti kelią platesniam santykių normalizavimui.
Nuo realaus susitarimo tai dar labai toli.
Vašingtonas bando Putinui parodyti, ką jis galėtų laimėti
Iki šiol Vakarų strategija Rusijos atžvilgiu daugiausia rėmėsi spaudimu – sankcijomis, technologijų eksporto ribojimu ir parama Ukrainai.
D. Trumpo žinutėje atsiranda kitoks elementas.
Kremliui mėginama parodyti ne tik tai, ką Rusija gali prarasti tęsdama karą, bet ir tai, ką galėtų gauti jį užbaigusi.
Prekyba.
Ekonominis bendradarbiavimas.
Santykių su Vašingtonu atkūrimas.
Galimybė palaipsniui išeiti iš dalies tarptautinės izoliacijos.
Tačiau visa tai priklausytų nuo vieno dalyko – ar pavyktų rasti karo užbaigimo formulę, kuri būtų priimtina ne tik Maskvai ir Vašingtonui, bet pirmiausia pačiai Ukrainai.
Kol kas didžiausia kliūtis niekur nedingo
Nepaisant naujos diplomatinės bangos, esminė problema lieka ta pati.
Rusija nori Ukrainos teritorijos, kurios dalies jos pajėgos net nekontroliuoja.
Ukraina atsisako ją atiduoti.
Todėl optimistiški D. Trumpo pareiškimai dar nėra taikos susitarimas.
Tačiau pats faktas, kad JAV prezidentas V. Putinui kalba apie galimą plataus masto santykių atkūrimą po karo, rodo, kokią strategiją dabar mėgina taikyti Vašingtonas.
Trumpas Putinui iš esmės rodo dvi galimas kryptis: tęsti karą ir konfrontaciją su Vakarais arba susitarti ir atverti kelią ekonominių bei politinių ryšių su JAV atkūrimui.
Ar tokio pasiūlymo pakaks pakeisti Kremliaus skaičiavimus, kol kas visiškai neaišku.
Nes V. Putinas, nors ir kalba apie derybas, svarbiausių savo reikalavimų kol kas neatsisako.
