Aidas Užkuraitis
Ukrainos smūgiai Rusijos naftos pramonei pastaraisiais mėnesiais tapo viena skaudžiausių ekonominių problemų Maskvai. Tačiau dabar iš Vašingtono nuskambėjo Ukrainai ne itin maloni žinia.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paragino Volodymyrą Zelenskį stabdyti smūgius Rusijos objektams, susijusiems su dyzelino gamyba.
D. Trumpas tvirtina, kad pasekmės jau peržengė Rusijos sienas – mažėjanti degalų pasiūla esą pradeda skaudžiai veikti visą pasaulio rinką.
Dar svarbiau tai, kad JAV prezidentas atskleidė šį klausimą jau aptaręs su V. Zelenskiu.
„Zelenskis turi padaryti vieną dalyką“
Apie savo poziciją D. Trumpas prabilo sekmadienį lankydamasis Airijoje.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus JAV prezidentas pareiškė, kad V. Zelenskis turėtų nustoti smogti Rusijos dyzelino infrastruktūrai.
Pasak D. Trumpo, Ukrainai netrūksta kitų galimų karinių taikinių, o smūgiai degalų sektoriui daro poveikį ne tik Rusijai.
JAV prezidentas teigė, kad tai „kenkia pasauliui“.
Jis taip pat patvirtino, kad apie šį klausimą jau kalbėjosi su Ukrainos prezidentu.
Tai svarbi detalė, nes iki šiol smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai buvo viena ryškiausių Ukrainos spaudimo Maskvai priemonių.
Rusijoje smūgių pasekmės jau jaučiamos
Ukraina pastaraisiais mėnesiais intensyvino smūgius Rusijos naftos perdirbimo ir energetikos objektams.
Jų ekonominis poveikis tapo vis labiau pastebimas.
Dalis Rusijos perdirbimo pajėgumų buvo laikinai sustabdyta arba sumažino gamybą, o šalies viduje kilo degalų tiekimo problemų.
Maskva liepą net uždraudė dyzelino eksportą.
Rusija taip pat sumažino šių metų naftos gavybos prognozę. „Reuters“ matytame Rusijos vyriausybės prognozės projekte numatyta, kad 2026 metų gavyba gali nukristi iki žemiausio lygio per 17 metų.
Tai reiškia, kad Ukrainos spaudimas Rusijos energetikos sektoriui nebėra vien simbolinis.
Jo poveikis jau persiduoda ekonomikai.
Tačiau dabar problema pasiekė ir JAV
Būtent čia slypi priežastis, kodėl D. Trumpas taip viešai kreipėsi į V. Zelenskį.
Jungtinėse Valstijose vidutinė dyzelino kaina pirmą kartą perkopė 6 JAV dolerius už galoną.
Tai itin jautrus klausimas JAV ekonomikai.
Dyzelinas naudojamas sunkvežimiuose, žemės ūkyje, laivyboje ir kitose transporto srityse. Todėl jo brangimas gali persiduoti daugelio prekių transportavimo ir gamybos kainoms.
Be to, JAV lapkritį laukia vidurio kadencijos rinkimai.
Degalų kainos amerikiečiams yra viena lengviausiai kasdien pastebimų ekonominių problemų, todėl jų augimas tampa ir politiniu klausimu.
D. Trumpas kaltina ne Artimuosius Rytus
Dar viena JAV prezidento pastaba sulaukė dėmesio.
D. Trumpas pareiškė, kad dabartinio dyzelino trūkumo problema, jo vertinimu, kyla ne pirmiausia dėl Artimųjų Rytų.
Jis ją tiesiogiai susiejo su tuo, kas vyksta Rusijos ir Ukrainos kare.
Tačiau čia būtina svarbi išlyga.
Pasaulinę degalų rinką šiuo metu veikia daugiau nei vienas veiksnys. AP pažymi, kad prie pasiūlos problemų prisidėjo ir konfliktas su Iranu bei sumažėję naftos srautai per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.
Todėl teigti, kad pasaulinį dyzelino trūkumą sukėlė vien Ukrainos smūgiai Rusijai, būtų pernelyg kategoriška.
Vis dėlto Rusijos eksporto sumažėjimas neabejotinai tapo papildomu spaudimu rinkai.
Ukrainos pozicija visiškai kitokia
Kyjivas Rusijos naftos pramonę vertina ne kaip paprastą civilinį ekonomikos sektorių.
Ukrainos valdžia argumentuoja, kad pajamos iš naftos ir energetikos padeda Maskvai finansuoti karą, o degalai reikalingi Rusijos karinei veiklai.
Todėl Ukraina tokius objektus laiko teisėtais kariniais taikiniais.
V. Zelenskis dar prieš kelias dienas viešai dėkojo Ukrainos pajėgoms už smūgius objektams, kurie, jo teigimu, užtikrina Rusijos gynybos pramonės veiklą.
Kyjivas taip pat primena, kad pati Ukraina nuolat patiria Rusijos atakas prieš savo energetikos infrastruktūrą.
Todėl D. Trumpo prašymas Ukrainai gali sukelti sudėtingą diskusiją.
Smūgiai tęsėsi ir šį savaitgalį
D. Trumpo pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos ir Ukrainos apsikeitimas smūgiais vėl suintensyvėjo.
Ukraina paskelbė smogusi Rusijos naftos infrastruktūros objektams.
Rusija tuo pat metu surengė didelio masto atakas prieš Ukrainą.
Tai rodo, kad energetikos infrastruktūra tampa vis svarbesne karo dalimi, o jos reikšmė jau seniai peržengė fronto ribas.
Kiekvienas didesnis naftos perdirbimo pajėgumų sutrikimas gali paveikti ne tik vienos šalies degalų pasiūlą, bet ir tarptautines rinkas.
Dabar svarbiausias klausimas – ką nuspręs Zelenskis
Kol kas nėra paskelbta, kad Ukraina būtų sutikusi su D. Trumpo raginimu.
Tai gali tapti vienu sudėtingesnių klausimų Kyjivo ir Vašingtono santykiuose.
Ukrainai smūgiai Rusijos energetikos sektoriui yra priemonė didinti ekonominę karo kainą Maskvai.
D. Trumpui vis svarbesnė tampa kita problema – pasaulinė degalų pasiūla ir amerikiečių mokama kaina.
Todėl abiejų prezidentų interesai šiuo klausimu gali pradėti skirtis.
Ir būtent čia slypi didžiausia šios istorijos intriga: D. Trumpas jau viešai pasakė, ko nori iš V. Zelenskio, tačiau kol kas neaišku, ar Ukraina dėl JAV prezidento spaudimo sutiks atsisakyti vienos svarbiausių savo spaudimo Rusijai priemonių.
