Europai siunčiamas vienas rimčiausių perspėjimų

Įtampa tarp Rusijos ir NATO pasiekė lygį, kai Europos saugumo ekspertai vis dažniau analizuoja scenarijus, dar prieš kelerius metus atrodžiusius sunkiai įsivaizduojamus.

Naujausiose analizėse dėmesys krypsta į tris NATO rytinio flango valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Svarstomas scenarijus, kad Maskva, užuot pradėjusi plataus masto sausumos invaziją, galėtų pasirinkti ribotą karinę provokaciją ar oro, dronų bei raketų ataką, siekdama patikrinti svarbiausią NATO principą – ar sąjungininkai iš tikrųjų vieningai gintų užpultą valstybę.

Tačiau čia būtina labai svarbi išlyga: tai ekspertų vertinamas rizikos scenarijus, o ne patvirtintas Rusijos sprendimas pulti Baltijos šalis.

Lietuva, Latvija ir Estija atsidūrė analizės centre

Baltijos valstybės NATO saugumo diskusijose užima ypatingą vietą dėl savo geografinės padėties.

Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO narės, tačiau kartu jos yra rytiniame Aljanso flange, greta Rusijos ir Baltarusijos.

Todėl galimo Rusijos ir NATO konflikto scenarijuose šis regionas analizuojamas itin atidžiai.

Pastaraisiais mėnesiais įtampą dar labiau padidino incidentai, kai Rusijos karo prieš Ukrainą metu dronai pateko į kitų Europos valstybių oro erdvę.

Tokie atvejai savaime nereiškia pasirengimo NATO puolimui, tačiau jie parodo, kaip greitai karas Ukrainoje gali sukelti pavojingą incidentą už jos sienų.

Nerimą sustiprino JAV žvalgybos perspėjimai

Dar daugiau dėmesio sulaukė pranešimai apie JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovo Johno Ratcliffe’o vizitą Maskvoje.

Skelbta, kad JAV pusė Rusijai perdavė perspėjimą neeskaluoti situacijos NATO valstybių atžvilgiu.

Ypatingas dėmesys esą buvo skirtas būtent Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

Karo analizės instituto ekspertai vertina, kad jeigu Maskva ryžtųsi agresijai prieš NATO valstybę, artimiausiu laikotarpiu labiau tikėtinas būtų ne milžiniškas sausumos puolimas, panašus į 2022 metų invaziją į Ukrainą, o riboto masto operacija.

Jos tikslas galėtų būti ne teritorijos užkariavimas, o NATO politinės vienybės patikrinimas.

Didžiausias klausimas – NATO 5-asis straipsnis

Būtent čia slypi svarbiausia visos istorijos dalis.

NATO sutarties 5-asis straipsnis numato kolektyvinės gynybos principą: vienos sąjungininkės užpuolimas laikomas išpuoliu prieš visas.

Tai yra pagrindinis NATO atgrasymo mechanizmas.

Todėl ekspertų analizuojamame scenarijuje Rusijai būtų svarbu sukurti situaciją, kurioje sąjungininkėms tektų labai greitai spręsti, kaip reaguoti.

Ribota provokacija, neaiškios kilmės dronai ar kitas hibridinis incidentas galėtų būti skirtas būtent politinei Aljanso reakcijai patikrinti.

Tai nereiškia, kad NATO tokiu atveju nereaguotų. Priešingai – Aljansas pastaraisiais metais stiprina rytinio flango gynybą būtent tam, kad galimo agresoriaus skaičiavimuose neliktų abejonių dėl atsako.

Rusijos raketų panaudojimo mastas jau dabar kelia nerimą

Ekspertai žiūri ir į tai, kas vyksta Ukrainoje.

2026 metų liepą Rusija prieš Ukrainą panaudojo rekordinį raketų skaičių – mažiausiai 376 įvairių tipų raketas.

Tai buvo didžiausias per vieną mėnesį paleistų raketų skaičius nuo plataus masto Rusijos oro kampanijos prieš Ukrainą pradžios.

Rugsėjį didelio masto atakos tęsėsi.

Vien per rugsėjo 8-osios smūgį Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau kaip 160 dronų ir dešimtis įvairių raketų.

Tokios atakos parodo Maskvos gebėjimą vienu metu panaudoti daug skirtingų oro atakos priemonių.

Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad toks pat smūgis ruošiamas NATO valstybėms.

Lietuvoje grėsmė vertinama rimtai

Lietuvos institucijos pastaraisiais metais daug dėmesio skiria oro gynybai ir kritinės infrastruktūros apsaugai.

Tai susiję ne tik su teorinėmis karo prognozėmis.

Prezidentas Gitanas Nausėda vasarą viešai kalbėjo apie turimą informaciją dėl galimų Rusijos kinetinių operacijų prieš NATO infrastruktūrą.

Tačiau ir tuomet nebuvo paskelbta, kad Rusija būtų priėmusi sprendimą tiesiogiai pulti Lietuvą.

Tai esminis skirtumas.

Žvalgybos perspėjimas apie riziką nėra tas pats, kas informacija apie neišvengiamą puolimą.

Ekspertai baiminasi ne tik tiesioginio karo

Rusijos konfrontacija su Vakarais jau seniai neapsiriboja vien tradicinės kariuomenės klausimu.

NATO valstybės vertina kibernetinių atakų, sabotažo, dezinformacijos, GPS signalų trikdymo ir kritinės infrastruktūros pažeidimo riziką.

Tokie veiksmai turi vieną svarbų pranašumą juos vykdančiai pusei – kartais būna sudėtinga greitai ir neginčijamai nustatyti atsakomybę.

Būtent todėl hibridinės operacijos laikomos viena sudėtingiausių šiuolaikinio saugumo problemų.

Vis dėlto NATO šiandien nėra ta pati, kuri buvo prieš 2022-uosius

Kalbant apie grėsmę Baltijos valstybėms, dažnai pamirštama kita medalio pusė.

Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą NATO rytinis flangas buvo smarkiai sustiprintas.

Suomija ir Švedija tapo NATO narėmis, o Baltijos regione iš esmės pasikeitė strateginė padėtis.

Lietuvoje taip pat stiprinamas sąjungininkų karinis buvimas ir oro gynybos pajėgumai.

Todėl bet koks tiesioginis išpuolis prieš Lietuvą reikštų visiškai kitokią situaciją nei Rusijos karas prieš NATO nepriklausančią Ukrainą.

Tai būtų Rusijos ir NATO konfrontacija su sunkiai prognozuojamomis pasekmėmis.

Ar tai reiškia, kad artėja Trečiasis pasaulinis karas?

Ne.

Šiuo metu nėra viešai patvirtintų duomenų, kad būtų priimtas sprendimas pradėti Rusijos puolimą prieš Lietuvą, Latviją ar Estiją.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad Trečiasis pasaulinis karas yra neišvengiamas.

Ekspertų kuriami scenarijai skirti ne ateičiai išpranašauti, o galimoms grėsmėms įvertinti ir pasirengti situacijoms, kurių NATO siekia neleisti įvykti.

Tačiau vien tai, kad anksčiau beveik teoriniais laikyti scenarijai šiandien rimtai nagrinėjami saugumo institucijose, rodo, kaip stipriai pasikeitė Europos saugumo aplinka.

Lietuvai svarbiausia žinia nėra ta, kad karas neišvengiamas. Ji kita – Baltijos regionas išlieka viena jautriausių NATO vietų, todėl būtent čia atgrasymas, oro gynyba ir sąjungininkų pasirengimas gali turėti lemiamą reikšmę tam, kad pavojingiausi ekspertų modeliuojami scenarijai taip ir liktų tik scenarijais.