Rusiją sudrebino viena didžiausių bepiločių orlaivių atakų nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Spalio 18-osios naktį Sankt Peterburge ir aplinkinėje Leningrado srityje nugriaudėjo sprogimai, kilo gaisrai naftos infrastruktūros objektuose, sutriko oro uosto darbas. Rusijos pareigūnai pranešė apie šimtus perimtų dronų, tačiau dalis objektų vis tiek buvo apgadinti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau buvo perspėjęs, kad Kyjivas atsakys į Rusijos smūgius šalies energetikai.
Naktis, kurios Sankt Peterburgo gyventojai ilgai nepamirš
Spalio 18-osios naktį Sankt Peterburgo gyventojai susidūrė su neįprastai didelio masto oro pavojaus grėsme.
Mieste ir aplinkiniame regione buvo girdėti sprogimai, o socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų apie gaisrus pramoniniuose objektuose.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad per naktį įvairiuose šalies regionuose buvo neutralizuota 1 015 ukrainietiškų bepiločių orlaivių.
Šis skaičius yra Rusijos institucijų pateikta informacija, kurios nepriklausomai patvirtinti kol kas neįmanoma.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka teigė, kad regione buvo numušti 145 dronai.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS ataką pavadino didžiausia šiame regione nuo 2022 metų vasario.
Tačiau net ir intensyviai veikiant oro gynybai nepavyko išvengti žalos.
Liepsnos apėmė strategiškai svarbius objektus
Vienas svarbiausių atakos taikinių buvo Sankt Peterburgo naftos terminalas.
Miesto gubernatorius Aleksandras Beglovas patvirtino, kad terminalo teritorijoje kilo gaisras.
Apie liepsnas pranešta ir „Ruči“ naftos bazėje bei pramoniniuose sandėliuose Kolpino rajone.
Naftos infrastruktūra Rusijai yra ekonomiškai reikšminga, nes užtikrina degalų tiekimą, sandėliavimą ir eksportą.
Todėl tokie incidentai gali turėti pasekmių ne tik atskiriems objektams, bet ir platesnei tiekimo grandinei.
Vis dėlto tikslus įrangos sugadinimo mastas, remonto trukmė ir galimi finansiniai nuostoliai dar nėra galutinai nustatyti.
Oro uostas buvo priverstas riboti veiklą
Ataka paveikė ir civilinę aviaciją.
Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas saugumo sumetimais apribojo veiklą.
Dėl to sutriko įprastas skrydžių tvarkaraštis.
Tokie ribojimai įvedami siekiant sumažinti pavojų keleiviams ir orlaiviams, kai regione kyla bepiločių orlaivių grėsmė.
Incidentas dar kartą parodė, kad karo padariniai vis dažniau juntami ir toli nuo Ukrainos fronto linijos.
Nukentėjo žmonės, tūkstančiai liko be elektros
Sankt Peterburgo gubernatorius pranešė, kad per ataką vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę.
Taip pat buvo apgadinti keli daugiabučiai ir privatūs gyvenamieji namai.
Leningrado srities valdžios duomenimis, maždaug 20 tūkstančių gyventojų liko be elektros energijos.
Šie pranešimai atskleidžia, kad atakos padariniai neapsiribojo vien pramoniniais objektais.
Nukentėjo ir civilinė infrastruktūra.
Ukraina perspėjo: atsakas į Rusijos smūgius tęsis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis ne kartą kalbėjo apie Rusijos vykdomus išpuolius prieš Ukrainos energetikos sistemą.
Jis pareiškė, kad Kyjivas atsakys į tokius smūgius.
Zelenskio teigimu, Rusija turi nutraukti atakas prieš Ukrainos energetikos ir kitą kritinę infrastruktūrą, jeigu nori, kad Ukraina liautųsi smūgiavusi Rusijos naftos sektoriui.
Ukrainos vadovybė tokius veiksmus aiškina siekiu sumažinti Rusijos galimybes finansuoti ir tęsti karą.
Tuo metu Rusijos valdžia Ukrainos dronų atakas vadina teroristiniais išpuoliais.
Šios pozicijos atspindi skirtingus kariaujančių valstybių vertinimus.
Netikėtas taikinys – Rusijos interneto infrastruktūra
Atakos metu pranešta ir apie incidentą su Rusijos socialinio tinklo „VKontakte“ infrastruktūra.
Bendrovės VK duomenų centras Leningrado srityje buvo įvardytas kaip vienas iš atakos taikinių.
Pati bendrovė pareiškė, kad jos paslaugos ir toliau veikia įprastai.
Tačiau nepriklausomas Rusijos naujienų kanalas „Astra“, remdamasis atvirųjų šaltinių analize, pranešė apie vartotojų pastebėtus paslaugų sutrikimus.
Šių pranešimų mastas ir tiesioginis ryšys su ataka nėra galutinai patvirtinti.
Anksčiau spalį Ukrainos dronų smūgiai Rusijos duomenų centrams Kalugoje ir Riazanės srityje taip pat buvo siejami su internetinių paslaugų sutrikimais.
Tai rodo, kad karo metu vis didesnę reikšmę įgyja ne tik tradicinė energetikos, bet ir skaitmeninė infrastruktūra.
Ar prasideda naujas karo etapas?
Didelio masto ataka prieš Sankt Peterburgą išryškino Rusijos oro gynybos iššūkius.
Net ir pranešus apie šimtus perimtų dronų, kai kuriuose objektuose kilo gaisrai, buvo sutrikdyta civilinė infrastruktūra.
Tačiau vienos atakos mastas dar neleidžia daryti išvados, kad karo eiga iš esmės pasikeitė.
Tam reikėtų vertinti ilgalaikes pasekmes Rusijos ekonomikai, energetikai ir kariniams pajėgumams.
Svarbu ir tai, kad abi šalys tęsia smūgius viena kitos teritorijoje, o diplomatinės pastangos nutraukti karą kol kas nedavė tvaraus rezultato.
Maskvai – dar vienas rimtas išbandymas
Spalio 18-osios įvykiai parodė, kad net dideli ir nuo fronto nutolę Rusijos miestai nėra apsaugoti nuo karo padarinių.
Sankt Peterburge kilo gaisrai, sutriko skrydžiai, buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, o dalis gyventojų liko be elektros.
Rusijos institucijos skelbia atremusios didžiąją dalį dronų, tačiau pranešimai apie žalą rodo, kad grėsmės visiškai pašalinti nepavyko.
Kol Maskva ir Kyjivas nesutaria dėl karo užbaigimo sąlygų, abiejų šalių gyventojai ir toliau susiduria su smūgių padariniais. O Sankt Peterburgo naktis tapo dar vienu priminimu, kad šio karo geografija jau seniai neapsiriboja vien fronto linija.Informacija parengta pagal spalio 18 d. pranešimus. Rusijos institucijų pateikti dronų skaičiai ir kai kurios žalos aplinkybės nėra nepriklausomai patvirtinti.




