Keleiviai išvydo iškritusias deguonies kaukes, o tada lėktuvas staigiai leidosi žemyn: pilotai paskelbė avarinį kodą 7700

Skrydis iš Londono į Čikagą turėjo būti įprasta kelionė per Atlantą, tačiau praėjus maždaug valandai nuo pakilimo situacija lėktuve staiga pasikeitė. „British Airways“ lėktuvas, jau pasiekęs daugiau kaip 11 kilometrų aukštį, pradėjo skubiai leistis, o keleivių salone iškrito deguonies kaukės.

Per trumpą laiką orlaivis prarado maždaug 8,5 kilometro aukščio ir nusileido žemiau 3 kilometrų ribos.

Pilotai perdavė bendrosios avarinės padėties kodą 7700, nutraukė kelionę į Jungtines Valstijas ir pasuko atgal į Jungtinę Karalystę.

Nepaisant dramatiškai atrodančios situacijos ore, lėktuvas vėliau saugiai grįžo į Londono Hitrou oro uostą.

Iš pradžių niekas nežadėjo tokio skrydžio posūkio

„British Airways“ reisas BA295 pirmadienį 12 val. 14 min. pakilo iš Londono Hitrou oro uosto. Galutinis jo tikslas buvo Čikagos O’Hare’o tarptautinis oro uostas.

Skrydžiui buvo naudojamas „Boeing 777-200ER“.

Praėjus maždaug valandai po pakilimo orlaivis jau buvo pasiekęs įprastą kreiserinį aukštį – maždaug 11,3 kilometro.

Tačiau lėktuvui skrendant virš Airijos prasidėjo įvykiai, dėl kurių pilotams teko atsisakyti kelionės per Atlantą.

Keleiviai pajuto turbulenciją – po akimirkos iš lubų iškrito kaukės

Keleivių pasakojimu, prieš pasikeičiant situacijai lėktuvas pateko į turbulenciją.

Netrukus salone iškrito keleiviams skirtos deguonies kaukės.

Tai buvo akimirka, kai žmonėms tapo aišku, kad skrydis tęsis ne pagal planą.

Pilotai pradėjo skubų kontroliuojamą nusileidimą iš daugiau kaip 11 kilometrų aukščio į mažesnį nei 3 kilometrų aukštį.

Bendras aukščio pokytis siekė maždaug 8,5 kilometro.

Skaičius 7700 pasakė viską – skrydis buvo nutrauktas

Skrydžio įgula oro eismo kontrolieriams perdavė kodą 7700.

Aviacijoje tai yra tarptautinis bendrosios avarinės padėties kodas. Jis informuoja oro eismo kontrolę, kad orlaivyje susiklostė situacija, kuriai reikia ypatingo dėmesio ir pagalbos.

Pats kodas neatskleidžia konkrečios problemos – jis gali būti naudojamas esant įvairioms avarinėms aplinkybėms.

Tačiau šiuo atveju skubus leidimasis į mažesnį aukštį ir iškritusios deguonies kaukės leido įtarti problemą, susijusią su slėgiu salone.

Vis dėlto galutinės incidento priežasties oro bendrovė iš karto oficialiai nepatvirtino.

Kodėl pilotai taip smarkiai sumažino aukštį?

Jeigu dideliame aukštyje kyla salono slėgio problema, pilotams gali tekti kuo greičiau pasiekti aukštį, kuriame žmonėms lengviau kvėpuoti be papildomo deguonies.

Todėl toks staigus aukščio sumažėjimas nebūtinai reiškia, kad lėktuvas nekontroliuojamai „krito“.

Tai svarbus skirtumas.

Šiuo atveju turima informacija rodo, kad įgula atliko skubų nusileidimą ir kontroliavo orlaivį. Lėktuvas vėliau tęsė skrydį mažesniame aukštyje ir pasuko Jungtinės Karalystės link.

Tačiau grįžti į oro uostą iš karto negalėjo – danguje prasidėjo dar vienas neįprastas etapas

Skrydžių stebėjimo duomenys parodė, kad grįždamas lėktuvas kurį laiką suko ratus virš Bristolio sąsiaurio, tarp Pembrukšyro ir Šiaurės Devono.

Tam buvo svarbi priežastis.

Tolimam skrydžiui per Atlantą lėktuvas buvo pakilęs su dideliu degalų kiekiu. Nutraukus kelionę gerokai anksčiau nei planuota, orlaivio svoris galėjo būti didesnis, nei pageidautina tūpimui.

Todėl dalis degalų buvo sunaudota ore, taip sumažinant lėktuvo svorį prieš grįžimą į Hitrou.

Po kelių valandų keleiviai pagaliau išvydo Londono oro uostą

Netrukus po 17 val. „Boeing 777-200ER“ saugiai nusileido Hitrou oro uoste.

Taigi skrydis, turėjęs baigtis už Atlanto, po kelių valandų baigėsi tame pačiame oro uoste, iš kurio buvo prasidėjęs.

Socialiniuose tinkluose keleiviai vėliau dalijosi vaizdais, kuriuose salone buvo matyti iš lubų kabančios deguonies kaukės.

Tačiau svarbiausia – orlaivis saugiai sugrįžo.

Dar viena detalė patraukė dėmesį – šis „Boeing“ skraido jau beveik tris dešimtmečius

Incidentą patyręs „Boeing 777-200ER“ yra vienas senesnių tokio tipo „British Airways“ orlaivių.

Oro bendrovei jis buvo pristatytas dar 1997 metų liepą, taigi lėktuvas eksploatuojamas beveik 30 metų.

Vis dėlto vien orlaivio amžius savaime nepaaiškina incidento priežasties. Komerciniai lėktuvai eksploatuojami pagal techninės priežiūros ir tinkamumo skraidyti reikalavimus, todėl susieti įvykį su jo amžiumi be tyrimo rezultatų būtų nepagrįsta.

Dramatiškiausias skaičius gali ir suklaidinti – lėktuvas nebuvo nekontroliuojamai nukritęs 8,5 kilometro

Būtent ši detalė yra svarbiausia vertinant visą incidentą.

Pasakymas, kad lėktuvas „smuktelėjo 8,5 kilometro“, skamba taip, tarsi orlaivis būtų staiga praradęs kontrolę ir kritęs žemyn.

Tačiau turimi duomenys rodo kitokį vaizdą.

Pilotai, susidūrę su technine problema, sumažino skrydžio aukštį nuo maždaug 11,3 kilometro iki mažiau nei 3 kilometrų, perdavė avarinės padėties kodą ir pradėjo grįžimo procedūrą.

Todėl didžiausia šios istorijos drama slypi ne vien įspūdingame 8,5 kilometro skaičiuje. Keleiviams iškritus deguonies kaukėms, įgula turėjo greitai reaguoti, nutraukti transatlantinį skrydį ir saugiai pargabenti lėktuvą į Londoną. Būtent tai pilotams ir pavyko padaryti.