Tikėjosi mažesnės šildymo sąskaitos, bet nutiko priešingai – vasarį suma net išaugo

Naujos statybos name Markučiuose gyvenanti Indrė portalui „Delfi“ sakė buvusi nustebinta, kai pamatė atėjusią sąskaitą už šildymą ir karštą vandenį.

„Už sausį sumokėjau 89 Eur, o štai už vasarį teks pakloti ne mažiau, o kiek daugiau – 95 Eur“, – pasidalijo ji. Tiek ji turės sumokėti už 45 kv. m. butą.

Tiesa, vilnietė tikėjosi bent kiek sumažėjusios sąskaitos. „Turiu galimybę temperatūrą kambariuose reguliuotis pati, bet tikrai nepasakyčiau, kad vasarį šildžiausi daugiau nei sausį. Tai kaip čia taip nutiko, kad suma sąskaitoje išaugo?“ – kėlė klausimą gyventoja.

Pasidalintose sąskaitose matoma, kad šių metų sausį už karštą vandenį mokėjo 7,83 Eur, už bendrų patalpų šildymą 9,16 Eur, o už šildymą pačiame bute – 71,74 Eur.

Vasarį išaugo tiek sąskaitos eilutė už karštą vandenį, tiek už suvartotą šilumą. Vasario sąskaitoje karštas vanduo, kurio, beje, suvartota kiek daugiau, jau kainavo 16,94 Eur, šildymas bendroms reikmėms – 1,43 Eur (nuo sausio mažėjo apie 8 eurus), buto šildymas – 76,40 Eur.

Panašu, kad ir Elektrėnų gyventojai susidūrė su panašia situacija. Kaip vienoje „Facebook“ grupių anonimiškai rašė gyventojas, vasario šildymo sąskaita jam taip pat padidėjusi: jei sausį už trijų kambarių butą mokėjo 245 Eur, tai vasarį suma pakilo iki 257 Eur.

Komentaruose matyti, kad ir daugiau gyventojų tikino, kad šildymo sąskaitos „įtartinos“ ir didesnės nei sausį, nors mėnuo buvo ir trumpesnis, ir šiltesnis. Vis tik buvo ir teigiančių, kad gavo net iki 50 eurų mažesnes sąskaitas.

Gyventojai iškėlus klausimą, „Delfi“ jį uždavė ir „Gijų“ specialistams.

„Gijų“ Klientų komandos vadovę Rūtą Jasiulionienė pabrėžė, kad klientai jau gali matyti bendrą sąskaitą, kurioje paskaičiuota tiek už patalpų šildymą, tiek už suvartotą karštą vandenį. Taigi, vertinant pasiekusią sąskaitą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į bendrą mokėtiną sumą.

„Kartais klientai visą sąskaitos sumą interpretuoja kaip mokestį už šildymą, nors joje taip pat įtrauktas mokestis už suvartotą karštą vandenį. Norint įvertinti būtent šildymo kainą, reikėtų žiūrėti sąskaitos eilutę „Patalpoms šildyti suvartotas šilumos kiekis“, – komentavo R. Jasiulionienė.

Pasak jos, „Gijų“ duomenys rodo, kad už vasario mėnesio šildymą sąskaitos vidutiniškai yra apie 10 proc. mažesnės nei sausį. Tačiau konkreti suma kiekvienam klientui gali skirtis priklausomai nuo pastato energetinio efektyvumo, faktinio šilumos suvartojimo bei asmeninių gyventojų vartojimo įpročių.

Minima, kad jei gyventojams kyla klausimų dėl sąskaitos dydžio, jie gali kreiptis tel. 19118, el. paštu info@miestogijos.lt, atvykus į vieną iš „Gijų“ klientų aptarnavimo centrų Vilniuje (Spaudos g. 6-1 arba Konstitucijos pr. 3).

„Mūsų klientų aptarnavimo specialistai identifikavę konkretaus kliento ar klientės duomenis detaliai atsakys į kylančius klausimus dėl sąskaitos dydžio“, – nurodė atstovė.

„Gijos“ jau skelbė, kad trumpiausią metų mėnesį orai išliko šalti, bet vidutinė temperatūra buvo beveik trimis laipsniais aukštesnė nei sausį, todėl šildymo sąskaitos dešimtadaliu mažesnės. VERT duomenimis Lietuvos gyventojai už vasarį gali tikėtis ir apie 20 proc. mažesnių sąskaitų.

Didžiausią įtaką sąskaitoms už šildymą, kaip minima, daro lauko oro temperatūra. Nors vasaris buvo šiek tiek šiltesnis nei sausis, jis išliko vienas šalčiausių pastaraisiais metais. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė lauko oro temperatūra siekė –7,1 °C ir buvo žemiausia nuo 2012 metų. Praėjusių metų vasario mėnesio vidutinė temperatūra buvo –3,5 °C.

„Ir vasarį išsilaikę šalti orai lėmė, kad pastatams apšildyti prireikė dešimtadaliu daugiau šilumos energijos nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau lyginant su sausiu, suvartojimas sumažėjo dešimtadaliu, nes mėnuo buvo trumpesnis, o temperatūra beveik trimis laipsniais aukštesnė“, – tikino „Gijų“ Klientų komandos vadovė R. Jasiulionienė.

Lyginant su pernai metų vasario mėnesiu, Vilniuje šilumos kaina be PVM šių metų vasarį didėjo 1,6 proc.

Nors šilumos kaina ir lauko oro temperatūra visiems gyventojams vienoda, sąskaitų skirtumus daugiabučiuose lemia pastatų energetinis efektyvumas.

Senų, neprižiūrėtų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka bent 40 proc. didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato konstrukcijas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai.