Tomas L.
1975 m., vienuolyno vyresniosios siuntimu, atvyko į Kybartus, kur klebonu dirbo kun. Sigitas Tamkevičius. Dirbo bažnyčios valytoja, puošėja, skalbėja, procesijų vadove. Kun. S. Tamkevičiui pasiūlius, išmoko rašyti rašomąja mašinėle. Tuomet pradėjo spausdinti religinę literatūrą, ypač skirtą jaunimui. Kartais iš rankraščių perspausdindavo „LKB Kronikai“ ir „Aušrai“ skirtą medžiagą. „Aušrą“ redagavo kun. Lionginas Kunevičius, kuris darbavosi Būdvietyje (Lazdijų r.), vėliau – Lukšiuose (Šakių r.), tad leidinio medžiagą veždavo į šiuos miestelius. Taip pat įsitraukė į „LKB Kronikos“ dauginimą, padėjo ruošti pogrindžio leidinių fotokopijas, parengtus mikrofilmus veždavo bendražygiams, kurie juos perduodavo į Vakarus.
Susiklosčius aplinkybėms, 1986 m. O. V. Kavaliauskaitė perėjo į Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją. Kartu su šios kongregacijos seserimis Birute Briliūte, Ona Šarakauskaite ji Vilkaviškio r. Opšrūtų k. Marytės Montvilaitės sodyboje keletą kartų daugino „LKB Kroniką“ maždaug 100 egzempliorių tiražu. Dauginama buvo spiritiniu rotaprintiniu būdu, per naktį buvo galima padauginti apie 50 egzempliorių. Po to, atitinkamais kiekiais paskirsčiusios leidinį, seserys jį išvežiodavo vyskupijoms pačios arba paprašiusios talkininkų.
O. V. Kavaliauskaitė bendradarbiavo ir su „Aušros“ redaktoriumi kun. L. Kunevičiumi, kuriam atgabendavo „Aušrai“ skirtus rašinius ir paimdavo jau išleistą numerį, jį su bendražygėmis nufotografuodavo ir parengdavo kelionei į Vakarus. Kadangi ses. Ona vairavo automobilį, iš kitų Lietuvos vietų paimdavo medžiagą, skirtą anksčiau minėtiems pogrindžio leidiniams, ir parveždavo į Kybartus.
Įsikūrus Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui, paruoštus komiteto dokumentus keletą kartų vežė kitiems nariams pasirašyti arba iš jų gautą medžiagą parveždavo į Kybartus. Po „LKB Kronikos“ redaktoriaus kun. S. Tamkevičiaus arešto ji su kitomis Kybartuose gyvenusiomis vienuolėmis Bernadeta Mališkaite, O. Šarakauskaite, B. Briliūte ir ankstesnėmis bendradarbėmis seserimis Elena Šiuliauskaite bei Nijole Sadūnaite, prisijungus kun. Jonui Borutai, toliau Kybartuose rinko medžiagą ir leido „LKB Kroniką“.
O. Kavaliauskaitė pažinojo dalį aktyvių Lietuvos kunigų, kurie iki pradedant rengti naują numerį atskirose Lietuvos vietose rinko ir saugojo medžiagą. Ji dalį tos medžiagos pristatydavo redakcijai. Kita medžiagos dalis „LKB Kronikos“ redakciją pasiekdavo per pogrindžio vienuolynus, daugiausia – per Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolyną Kaune, Donelaičio gatvėje. Taip pat – per slaptą katalikiško lietuvių jaunimo organizaciją „Eucharistijos bičiuliai“ ir aktyvius katalikus pasauliečius. Nemažai medžiagos surinkdavo naujasis „LKB Kronikos“ redaktorius kun. J. Boruta. Jis buvo baigęs pogrindžio seminariją, neturėjo savo parapijos, todėl kunigai jį kviesdavo patarnauti į įvairias parapijas ir taip jis galėjo rinkti medžiagą iš skirtingų Lietuvos vyskupijų.
Dėl pogrindžio veiklos Ona Virginija Kavaliauskaitė patyrė kelis tardymus ir penkias kratas. Tardė LSSR KGB tardytojai: papulkininkis Jonas Gavėnas, kapitonas Antanas Stepučinskas, majoras Vidmantas Baumila. 1983 m. rugsėjo 15 d. O. V. Kavaliauskaitė Vilniaus KGB rūmuose buvo tardoma apie 7 valandas, tardytojas V. Baumila kamantinėjo apie kratos metu paimtus daiktus. Dėl „LKB Kronikos“ leidimo 1987 m. LSSR KGB Tardymo skyriuje buvo jau kelintą kartą pradėta baudžiamoji byla Nr. 09-2-008-87, kurioje viena iš persekiojamųjų nurodyta O. Kavaliauskaitė.
1987 m. kovo 6 d. name, kuriame gyveno seserys O. Šarakauskaitė, B. Briliūtė ir O. Kavaliauskaitė, buvo padaryta krata, kuriai vadovavo Vilniaus KGB tardymo skyriaus vyr. tardytojas KGB majoras Raimundas Rainys. Kratos metu iš O. Kavaliauskaitės kambario buvo paimta magnetofono kasetė su kun. Juozo Zdebskio laidotuvių Rudaminoje pamokslų įrašais, 16 egz. kun. Alfonso Svarinsko nuotraukų su užrašu „Už Bažnyčią ir Tėvynę“, 5 egz. kun. Sigito Tamkevičiaus laiško, rašyto 1984 m. liepos 1 d., knygos: Aleksandro Solženycino „Gulago salynas“, Roberto Grigo „Rekrūto atsiminimai“, Bronio Railos „Kitokios Lietuvos ilgesys: šimtas prakalbų į Lietuvą“, R. Grigo rašytas laiškas.
1987 m. kovo 19 d. O. V. Kavaliauskaitė buvo iškviesta į Vilniaus KGB rūmus. Ten ją tardė A. Stepučinskas, kuris klausinėjo apie kratos metu iš jos paimtus daiktus, domėjosi, iš kur ji pažįsta R. Grigą, ar buvo kun. J. Zdebskio laidotuvėse ir mirties metinių minėjime Rudaminoje, bei supažindino su nutarimu paimti jos pirštų antspaudus ir rašysenos pavyzdžius. O. Kavaliauskaitė pasirašyti po tardymo protokolu atsisakė.
1987 m. rugsėjo 9 d. name, kuriame gyveno O. Kavaliauskaitė, O. Šarakauskaitė ir B. Briliūtė, vėl buvo surengta krata, kuriai vadovavo KGB tardytojai A. Stepučinskas ir V. Baumila. Nežiūrint per kratas patiriamos baimės, liko iš tos kratos ir linksmesnis prisiminimas. KGB tardytojas V. Baumila, darydamas kratą, išmėtė rūsį dengiančias lentas. Ses. O. Šarakauskaitė tuomet griežtai pareikalavo tai sutvarkyti ir V. Baumila nenoromis tai padarė.
Po to, 1987 m. lapkričio 18 d., Vilkaviškio KGB būstinėje iš Vilniaus atvykęs A. Stepučinskas tardė O. Kavaliauskaitę, klausinėjo apie 1987 m. rugsėjo 8 d. jos kambaryje kratos metu paimtus daiktus, ypač domėjosi, kas yra knygos „Katakombų gėlės“ autorius, iš kur gavusi kitas kratos metu paimtas knygas. LSSR KGB Vilkaviškio skyriaus operatyvinio tyrimo bylos (užvestos 1988 m. gegužės 25 m.) kortelėje nurodyta, kad O. Kavaliauskaitė dalyvauja renkant ir ruošiant medžiagą „LKB Kronikai“ ir „Aušrai“.
Arešto ir galimo įkalinimo ses. O. Kavaliauskaitė išvengė dėl prasidėjusio Atgimimo. 1988 m. liepos 29 d. paskutinė KGB vedama baudžiamoji byla dėl „LKB Kronikos“ leidimo buvo nutraukta. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ses. O. Kavaliauskaitė persikėlė gyventi į Kauną, 30 metų dirbo Kauno arkivyskupijos kurijos šeimininke. Dabar gyvena seserų bendruomenės namuose Kaune, Dobužinskio gatvėje.
O. V. Kavaliauskaitė 2000 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 929 buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2014 m. birželio 30 d. – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. 2008 m. jai suteiktas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.
