Aidas Užkuraitis
Viešumas nesibaigtų kartu su bausme
Seksualinį nusikaltimą padaręs žmogus, atlikęs bausmę, dar kurį laiką galėtų likti visuomenės akiratyje. Lietuvoje vėl grįžtama prie viešo seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų registro idėjos, tačiau valdžia pabrėžia – tai nebūtų visą gyvenimą žmogų lydinti „etiketė“.
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad ieškant būdų geriau apsaugoti vaikus ir nepilnamečius kartu būtina įvertinti ir bausmę jau atlikusių žmonių teises. Todėl svarstomas modelis, pagal kurį informacija apie nusikaltusį asmenį visuomenei būtų prieinama tik nustatytą laiką.
„Niekas nekalba apie viešą registrą, kuris galios visą gyvenimą, tai yra nustatytas laiko tarpas. Teismai priimtų sprendimus atlikti bausmę ir taip pat, atlikus bausmę, dvejus ar penkerius metus būti viešajame registre – tai, mūsų vertinimu, tai atbaidytų nuo pakartotinio nusikaltimo ir apsaugotų visuomenės teisę žinoti“, – teigė R. Tamašunienė.
Taigi viena iš aptariamų galimybių – po bausmės atlikimo asmens duomenis viešame registre palikti dar dvejus arba penkerius metus. Ministerijos vertinimu, tokia priemonė galėtų veikti kaip papildomas saugiklis ir mažinti pakartotinių nusikaltimų riziką.
Ieškos balanso tarp teisės žinoti ir privatumo
Viešo registro idėja vertinama nevienareikšmiškai. Viena vertus, gyventojai galėtų sužinoti daugiau apie seksualinius nusikaltimus padariusius asmenis, kita vertus, kyla klausimas, kokias pasekmes toks viešumas turėtų žmogui, kuris jam skirtą bausmę jau atliko.
Diskusijose atsižvelgiama ir į Lietuvos dydį – nedidelėje valstybėje kartą paviešinta informacija apie žmogų gali išlikti lengvai atsekama ir pasibaigus oficialiam jos skelbimo terminui. Vis dėlto Teisingumo ministerija mano, kad registro idėjos atsisakyti nereikėtų.
„Aišku, yra daug „už“ ir „prieš“ dėl viešinimo (…), dėl mūsų geografiškai mažos valstybės, bet šiandien diskutavome, kad verta prie to grįžti ir paieškoti tų sprendimų, kalbant apie viešumą kaip didelę prevencinę priemonę ir žinojimą žmonėms, siekiant apsaugoti vaikus ir nepilnamečius“, – dėstė Teisingumo ministerijos vadovė.
Šis klausimas pirmadienį aptartas premjero iniciatyva Vyriausybėje surengtame pasitarime dėl vaikų apsaugos sistemos veiksmingumo. Su viešo registro steigimu susijęs įstatymo projektas šiuo metu yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Daugiau dėmesio – vaikų teisinei apsaugai
Viešas registras – ne vienintelis svarstomas pokytis. Teisingumo ministerija taip pat ketina ieškoti būdų, kaip sumažinti administracinę naštą siekiantiems žalos atlyginimo ir sustiprinti nepilnamečių teisinį atstovavimą.
Viena iš iškeltų idėjų – specializuoti vaikams atstovaujančius advokatus. Ministerija ketina įvertinti galimybę išskirti atskirą teisininkų, dirbančių būtent su nepilnamečių interesais, specializaciją.
„Buvo iškelta vaiko advokato idėja, apsvarstysime Teisingumo ministerijoje išskirti ypatingą specializaciją advokatų, atstovaujančių vaikams“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Šių priemonių tikslas – ne tik stiprinti prevenciją, bet ir užtikrinti, kad nuo nusikaltimų nukentėję vaikai bei jų šeimos galėtų paprasčiau gauti reikalingą teisinę pagalbą.
Griežtesnė kontrolė gali paliesti ir įtariamuosius
Kartu planuojama stiprinti žmonių, turinčių tiesioginį kontaktą su vaikais, kontrolę. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė paskelbė apie ketinimus griežčiau tikrinti kunigų darbui su vaikais reikalingus QR kodus.
Po Vyriausybės pasitarimo Vaiko teisių tarnybos vadovė Ilma Skuodienė informavo, kad specialistai ketina patikrinti visų bažnytinėse bendruomenėse su vaikais dirbančių žmonių QR kodus.
Svarstoma ir galimybė išplėsti dabartinį teisinį reguliavimą. R. Tamašunienės teigimu, sistema galėtų būti keičiama taip, kad papildomi saugikliai atsirastų jau žmogų įtarus seksualinio pobūdžio nusikaltimu.
Šiuo metu dirbti su vaikais draudžiama asmenims, pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų, vaikų išnaudojimo pornografijai, nepilnamečių įtraukimo į prostituciją, prekybos vaikais ir kitų įstatyme numatytų sunkių ar labai sunkių nusikalstamų veikų. Kai kuriais atvejais toks draudimas išlieka ir išnykus ar panaikinus teistumą.
Kunigų bylos vėl iškėlė vaikų saugumo klausimą
Diskusijos dėl griežtesnės vaikų apsaugos vyksta tuo metu, kai teismus pasiekė dvi su Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiais kunigais susijusios baudžiamosios bylos. Vienoje jų dvasininkas kaltinamas seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš 11 nepilnamečių.
Teisėsauga suskaičiavo 34 galimus nusikalstamos veikos epizodus, kurie, kaip įtariama, galėjo būti vykdomi nuo 2002 iki 2025 metų. Byla perduota Vilniaus apygardos teismui.
Kitoje byloje dar vienas kunigas kaltinamas disponavimu pornografine medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai. Šių bylų fone institucijos dabar ieško papildomų saugiklių – svarstomas viešas seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų registras ir griežtesnė su vaikais dirbančių žmonių kontrolė. Abiem atvejais galioja nekaltumo prezumpcija – asmens kaltę gali nustatyti tik teismas.
