Aidas Užkuraitis
Susirgote, gydytojas išdavė nedarbingumo pažymėjimą, darbdavys apie jį žino, todėl belieka laukti, kol į banko sąskaitą įkris ligos išmoka?
Ne visada.
Yra viena detalė, apie kurią dalis Lietuvos gyventojų vis dar nežino. Vien nedarbingumo pažymėjimo neužtenka, kad „Sodra“ automatiškai skirtų ligos išmoką.
Reikia atlikti dar vieną veiksmą.
O jo neatlikę žmonės gali palikti nemažas jiems galėjusias priklausyti sumas nepasiimtas.
Skaičiai stebina – „Sodra“ neseniai paskelbė, kad per metus gyventojai neatsiėmė net 4,6 mln. eurų ligos išmokų.
Tačiau gera žinia ta, kad problemą galima išspręsti gana paprastai.
Nedarbingumo pažymėjimas dar nėra prašymas išmokai
Čia ir slypi dažniausia painiava.
Kai gydytojas nustato laikiną nedarbingumą, informacija elektroniniu būdu pasiekia reikalingas sistemas.
Todėl žmogui gali atrodyti, kad daugiau nieko daryti nereikia.
Tačiau nedarbingumo pažymėjimas ir prašymas skirti ligos išmoką yra du skirtingi dalykai.
Norint gauti „Sodros“ mokamą ligos išmokos dalį, turi būti pateiktas prašymas.
Jeigu žmogus jį jau yra pateikęs anksčiau ir pasirinko neterminuotą variantą, kiekvieną kartą susirgus naujo prašymo teikti nebereikia.
Tačiau jei tokio prašymo sistemoje nėra, pinigai savaime nebus pervesti.
4,6 mln. eurų liko neatsiimti
Problemos mastą parodo „Sodros“ paskelbti duomenys.
Per vienus metus gyventojai neatsiėmė maždaug 4,6 mln. eurų ligos išmokų.
Tai nereiškia, kad visa ši suma automatiškai priklauso kiekvienam nedarbingumo pažymėjimą gavusiam žmogui.
Teisė į ligos išmoką priklauso nuo socialinio draudimo stažo ir kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.
Tačiau dalis žmonių pinigų negauna dėl gerokai paprastesnės priežasties – nėra pateikę prašymo.
Todėl „Sodra“ gyventojams nuolat primena patikrinti, ar šis formalumas atliktas.
Geriausia dalis – prašymo nereikia pildyti po kiekvienos ligos
Daug kas, išgirdęs apie papildomą prašymą, gali pagalvoti, kad jį teks pildyti kiekvieną kartą susirgus.
Taip nėra.
Galima pateikti neterminuotą GPS1 prašymą.
Jį pateikus, jis galios ir ateityje.
Kai žmogui kitą kartą bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis atitiks ligos išmokai gauti nustatytas sąlygas, atskiro naujo prašymo nebereikės.
Todėl šį formalumą galima sutvarkyti net ir tada, kai žmogus šiuo metu neserga.
Yra viena detalė, kurią vis tiek reikia prisiminti
Neterminuotas prašymas išsprendžia didžiąją dalį problemos, tačiau yra viena svarbi išimtis.
Banko sąskaita.
Prašyme žmogus nurodo sąskaitą, į kurią pageidauja gauti ligos išmoką.
Jeigu vėliau sąskaita pasikeičia, informaciją reikia atnaujinti.
Priešingu atveju gali atsirasti problemų pervedant pinigus.
Todėl pakeitus banką ar sąskaitos numerį verta prisiminti ir „Sodros“ paskyrą.
Kas apskritai gali gauti ligos išmoką?
Vien nedarbingumo pažymėjimas dar nereiškia automatinės teisės į išmoką.
Paprastai žmogus turi būti draudžiamas ligos socialiniu draudimu ir dėl laikinojo nedarbingumo prarasti darbo pajamas.
Taip pat vertinamas sukauptas ligos socialinio draudimo stažas.
Bendra taisyklė – pirmąją nedarbingumo dieną žmogus turi būti sukaupęs bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesius per paskutinius 24 mėnesius.
Įstatymai numato ir tam tikras išimtis, todėl konkreti situacija gali skirtis.
Pirmąsias dvi dienas moka ne „Sodra“
Dar viena dažnai painiojama taisyklė susijusi su tuo, kas moka ligos išmoką.
Darbuotojui susirgus pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, kurios sutampa su jo darbo grafiku, išmoką moka darbdavys.
Darbdavio mokama suma negali būti mažesnė nei 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Darbdavys gali pasirinkti mokėti ir daugiau – iki 100 proc.
Situacija pasikeičia nuo trečiosios nedarbingumo dienos.
Tada, jei žmogus atitinka nustatytas sąlygas, ligos išmoką pradeda mokėti „Sodra“.
Kiek moka „Sodra“?
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos „Sodros“ mokama ligos išmoka sudaro 62,06 proc. žmogaus kompensuojamojo uždarbio.
Tačiau tai nereiškia, kad tiesiog paimama dabartinė žmogaus alga ir nuo jos apskaičiuojama 62,06 proc.
Skaičiavimas sudėtingesnis.
Vertinamos žmogaus draudžiamosios pajamos per tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praėjusio mėnesio prieš tą mėnesį, kai žmogus susirgo.
Todėl dviejų vienodą atlyginimą šiuo metu gaunančių žmonių ligos išmokos tam tikromis aplinkybėmis gali skirtis.
Pajamų pertrauka gali sumažinti išmoką
Čia yra dar viena mažiau žinoma detalė.
Jeigu į laikotarpį, pagal kurį apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, patenka mėnesių, kai žmogus neturėjo draudžiamųjų pajamų, galutinė ligos išmoka gali būti mažesnė.
Pavyzdžiui, žmogus galėjo kurį laiką nedirbti ir negauti nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Tokios aplinkybės gali turėti įtakos skaičiavimui.
Todėl nereikėtų automatiškai lyginti savo ligos išmokos su kolegos ar pažįstamo gauta suma.
Kiekvieno žmogaus situacija vertinama individualiai.
Slaugant šeimos narį – kitokia tvarka
Jeigu nedarbingumas suteikiamas ne dėl paties žmogaus ligos, o dėl sergančio šeimos nario slaugos, taikomos kitokios taisyklės.
Tokiu atveju ligos išmoką „Sodra“ moka nuo pirmosios dienos.
Jos dydis siekia 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Taigi nereikėtų automatiškai taikyti įprastos taisyklės, kad pirmąsias dvi dienas visada moka darbdavys.
Viskas priklauso nuo nedarbingumo priežasties.
Į sąskaitą ateina mažiau nei apskaičiuota
Dar vienas dalykas kartais nustebina pirmą kartą ligos išmoką gaunančius žmones.
Nuo „Sodros“ apskaičiuotos ligos išmokos išskaičiuojami mokesčiai.
Šiuo metu iš priskaičiuotos ligos išmokos išskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka.
Todėl banko sąskaitoje žmogus matys mažesnę sumą nei pirminė priskaičiuota išmoka.
Kaip patikrinti, ar prašymas pateiktas?
Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
Jeigu prašymo nėra, galima pateikti GPS1 prašymą skirti ligos išmoką.
Didelė dalis asmens duomenų sistemoje užpildoma automatiškai.
Svarbiausia nurodyti asmeninę banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervedami pinigai.
Pasirinkus neterminuotą prašymą, kiekvieno naujo nedarbingumo atveju visko kartoti nereikės.
Prašymą galima pateikti dar nesusirgus
Tai bene praktiškiausias patarimas.
Nereikia laukti ligos.
Jeigu žmogus dirba ir nėra tikras, ar kada nors yra pateikęs neterminuotą prašymą, tai galima pasitikrinti iš anksto.
Tada susirgus nereikės galvoti apie papildomus formalumus.
Ypač kai blogai jaučiatės, paskutinis dalykas, kurį norisi daryti, yra aiškintis išmokų administravimo tvarką.
Vienas kelių minučių veiksmas gali būti vertas šimtų eurų
Kiekvieno žmogaus ligos išmokos dydis skirtingas.
Vienam kalba gali suktis apie kelias dešimtis eurų, kitam – apie kelis šimtus ar dar didesnę sumą, priklausomai nuo nedarbingumo trukmės ir ankstesnių pajamų.
Tačiau principas visiems tas pats.
Gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas savaime nėra prašymas pervesti ligos išmoką.
Jeigu neterminuotas prašymas jau pateiktas – papildomai nieko daryti paprastai nereikia.
Jeigu ne – verta tuo pasirūpinti.
4,6 mln. eurų nepasiimtų ligos išmokų rodo, kad šį, atrodytų, paprastą formalumą pamiršta gerokai daugiau žmonių, nei būtų galima manyti.
