Šuns dieną – ypatingas dėmesys keturkojams iš Lietuvos karių ir šaulių

Kaip pranešime spaudai skelbia Lietuvos kariuomenė, ji jau šeštą kartą organizuoja tradicinč iniciatyvą – šuns dienos minėjimas, kai karių ir darbuotojų šunys buvo kviečiami pasisvečiuoti savo šeimininkų tarnybos ir darbo vietose bei kartu vykdyti kasdienes užduotis.

Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione (Inžinerijos batalione) organizuotas šuns dienos minėjimo renginys, kurio metu vyko šunų ir jų vedlių rikiuotė, jie kartu demonstravo komandas ir įvairius triukus.

„Greta kiekvieno stipraus šuns stovi žmogus – kinologas. Jų kantrybė, profesionalumas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su šunimi yra tai, kas leidžia pasiekti tokių rezultatų. Tai partnerystė, kuri dažnai peržengia tarnybos ribas. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisideda prie tarnybinių šunų rengimo, priežiūros ir jų gerovės, drauge keliauja visą jų tarnybos laikotarpį ir dalyvauja oriai kaip tikrus karius išleidžiant į atsargą“, – sakė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis.

Šių metų minėjime, pirmą kartą Inžinerijos bataliono istorijoje, iškilmingai į atsargą išleistas tarnybinis šuo – belgų aviganė Kaira. Uostytojos kelią Inžinerijos batalione Kaira pradėjo 2017 m. vasarą ir jau nuo pirmųjų tarnybos mėnesių išsiskyrė kaip itin protinga, imli ir lengvai auklėjama mokinė. Ji yra tapusi čempione šunų biatlono čempionatuose „Link tikslo“ ir „Ramziui atminti“, iškovojusi keturis vicečempionės titulus meistriškumo, orientacinio biatlono ir sprogmenų paieškos varžybose, taip pat keturis kartus skirtinguose čempionatuose yra lipusi ant trečiosios vietos laimėtojos laiptelio.

Simbolinės atsisveikinimo ceremonijos metu, po devynerių metų tarnybos, Kaira baigė aktyvią sprogmenų paieškos šuns karjerą ir perkelta į rezervą. Nuo šiol ji nebevykdys fiziškai sunkių užduočių, tačiau ir toliau liks batalione kaip reprezentacinis šuo bei leis laiką su savo vedliu – sprogmenų neutralizavimo vyresniuoju specialistu srž. Raimundu Braziu, dalyvaus šventinėse ceremonijose bei edukacijose. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą tarnybą, vedlys jau ieško naujo tarnybinio šuns – artimiausiu metu planuojamas kandidatų vertinimas ir tinkamumo tarnybai testavimas.

Renginio metu Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Portugalijos kariuomenės tarnybiniai šunys kartu su vedliais demonstravo bendro paklusnumo, paieškos, apsaugos bei specialiąsias užduotis. Viena įspūdingiausių programos dalių – žmogaus paieškos ir neutralizavimo demonstracija. Jos metu buvo imituota nusikaltėlio paieška: šuo aptiko, sulaikė ir neutralizavo taikinį, atskleisdamas aukštą parengimo lygį bei vedlio ir šuns tarpusavio ryšį. Renginio svečiai taip pat galėjo apžiūrėti Inžinerijos bataliono technikos ir ginkluotės parodą.

Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, neseniai tapęs Lietuvos kariuomenės I divizijos dalimi, toliau stiprina savo pajėgumus ir integruojasi į divizijos struktūrą. Tokios iniciatyvos kaip Šuns dienos minėjimas prisideda prie bendruomeniškumo stiprinimo bei karių ir jų keturkojų partnerių ryšio puoselėjimo.

Dėmesį ir padėką Šuns dieną savo keturkojams išreiškė Lietuvos šaulių sąjunga.

„Šuns uoslė daug kartų jautresnė nei žmogaus, todėl keturkojai gali padaryti tai, ko mes negalime“, – sako Vilniaus šaulė Toma Bružaitė. Būtent jos iniciatyva prieš trejus metus Lietuvos šaulių sąjungoje gimė kinologijos pajėgumas (K9), kuris šiandien iš nedidelės idėjos išaugo į kryptingai veikiančius vienetus.

„Pas mus – įvairūs šunys: ir veisliniai, ir mišrūnai. Svarbiausia ne kilmė, o noras dirbti, fizinis pajėgumas ir meilė žmogui. Šuo mums nėra tik priemonė – tai partneris, su kuriuo mokomės pasitikėjimo, susikalbėjimo ir bendro darbo“, – pabrėžia T. Bružaitė, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės 1039-osios Civilinės saugos kuopos Vilko būrio vadė.

Šio būrio šauliai kartu su savo šunimis ruošiasi dingusių žmonių paieškai – tiek miškuose, tiek miestuose ar net griuvėsiuose. Čia dirba ne tik vedliai su keturkojais partneriais, bet ir šauliai be šunų – jie padeda organizuoti paieškas, rūpinasi logistika, koordinuoja veiksmus.

Šiuo metu Vilniaus būryje, padedant profesionaliems treneriams bei Valstybės sienos apsaugos kinologams instruktoriams, kartu su savo šeimininkais šauliais treniruojasi 11 šunų: dalis jų jau dalyvavo realiose dingusių žmonių paieškose, kai policijos pareigūnai pasitelkia šaulius į pagalbą, o jaunesni keturkojai šaulių bendražygiai dar tik ruošiasi – visavertei tarnybai prireikia maždaug poros metų nuoseklaus darbo.

Pasak Tomos, šaulių kinologijos pajėgumas svarbus tiek taikos, tiek karo metu. Ekstremaliose situacijose šunys padeda ieškoti dingusių, sužeistų ar žuvusių žmonių, o taikos metu šauliai treniruojasi, dalyvauja pratybose ir prireikus talkina valstybės institucijoms – gelbėtojams, policijai, pasieniečiams.

„Ši veikla suburia labai skirtingus žmones – nuo profesionalų iki entuziastų: gelbėjimo tarnybų darbuotojus, veterinarus, prieglaudų savanorius ir visus, kurie nori savo laiką bei energiją skirti prasmingai veiklai kartu su augintiniu“, – priduria Vilko būrio vadė.

Kinologijos kryptis sparčiai plečiasi – vilniečių pėdomis jau seka ir Kauno šauliai. Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Saugos būrio K9 skyriuje šaulys ir šuo veikia kaip vienas vienetas. Čia daugiausia dėmesio skiriama pėdsekystei, paklusnumui ir individualiam pasirengimui, o ateityje planuojama plėsti kompetencijas apsaugos ir sulaikymo srityse.

„Užsiėmimuose tobulindamas šuns įgūdžius, tobulėju ir pats. Pratybose dalyvaudamas su savo šunimi Dziausu pastebiu, kad atsiranda tikras komandos jausmas“, – sako Kauno šaulių K9 skyriaus vadas Vidas Auškalnis.

Anot jo, instruktoriai padeda atsirinkti tarnybai tinkamus šunis – dažniausiai tam pasirenkami belgų Malinua, olandų ar vokiečių aviganiai, tačiau, svarbiausia yra ne veislė, o šuns savybės ir motyvacija.

Šaulių Saugos būrio vadas Vytenis Simokaitis labai vertina bendradarbiavimą su policijos pareigūnais ne tik tada, kai ištikus kokiai nors nelaimei prireikia šaulių pagalbos, bet ir mokymuose: patyręs pareigūnas moko Kauno šaulius kinologijos ir pėdsekystės pagrindų.

Šauliai, savo tarnyboje įveiklinę ir savo keturkojus augintinius, sako, kad tai puikus pasirinkimas tiems žmonėms kurie ne tik nori tobulinti savo augintinių įgūdžius, bet ir prasmingai realizuoti save.

„Šaulių kinologija – tai ne tik treniruotės ar hobis. Tai reali pagalba žmonėms ir valstybei. Tai gebėjimas veikti tada, kai svarbios kiekviena minutė ir kiekvienas sprendimas. Ir kartu – priminimas, kad ryšys tarp žmogaus ir šuns gali būti kur kas daugiau nei draugystė. Tai partnerystė, kuri gelbsti gyvybes. Jeigu jums tai prie širdies, prisijunkite prie mūsų – tapkite šauliais ir veikime kartu Kinologijos vienetuose“, – ragina šaulys V. Simokaitis.

Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva 2016 metais balandžio 24-oji paskelbta Šuns diena. Šios dienos misija – keisti visuomenės požiūrį į augintinius, akcentuojant, kad meilė, visų pirma, reiškia atsakomybę.