Tomas L.
Muitinė skaičiuoja, kad prekių klastojimas yra viena pelningiausių nelegalių veiklų pasaulyje. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai sako, kad padirbtos prekės ne tik daro didžiulę ekonominę žalą valstybėms, bet ir kelia tiesioginę grėsmę vartotojų saugumui bei sveikatai. Praėjusiais metais Lietuvoje sulaikytas rekordinis itin pavojingų medžiagų turinčių klastočių skaičius.
Vasaros pradžioje į Klaipėdą iš Kinijos atplukdyta suklastotų septynių tonų šokoladinių saldainių siunta su užrašu „Deferro“. Saldainių pakuotės ir jų dizainas atrodo panašūs į žinomo prekių ženklo „Ferrero“ gaminius. Klastotės ne tik pažeidžia intelektinę nuosavybę, bet ir gali būti nesaugios, todėl pagal įstatymus yra naikinamos.
Lietuvos sieną kasdien kerta įvairiausias prekes į šalį įvežantys vilkikai. Dalį importuojamų prekių pasirinktinai tikrina muitinės pareigūnai. Daug klastočių aptinkama ir pašto skyriuose. Muitinės duomenimis, klastotės pasaulyje atneša didesnį nelegalų pelną nei neteisėta prekyba narkotikais.
„Tai yra didžiulė rinka – ji gali būti nuo trilijono iki 4,5 trilijono dolerių, kai narkotikų rinka yra apie 2,5 trilijono dolerių. Dažniausiai nustatoma yra būtent pagal intelektinės nuosavybės teisės savininkų arba jų atstovų pareiškimus. Jie seka savo produkciją, rinkas. Kitas variantas yra pati muitinė: mes turime rizikos profilius, nustatome pažeidimus, identifikuojame įtartinus asmenis ir tada veikiame sulaikydami“, – pasakoja Muitinės departamento Muitinės informacijos skyriaus vadovas Mindaugas Krikščionaitis.
Per praėjusius metus muitinė sulaikė daugiau nei 333 tūkst. vienetų prekių. Lietuvoje dažniausiai sulaikomos plataus vartojimo prekės – sportinė avalynė, drabužiai, kosmetikos gaminiai, žaislai, taip pat suklastoti alkoholiniai gėrimai. Dėl klastočių šio sektoriaus verslai Lietuvoje kasmet praranda maždaug 18 milijonų eurų pajamų. Pasak Muitinės skyriaus vadovo, pastaruoju metu gerokai išaugo šių padirbtų prekių kokybė.
„Klastočių kokybė labai yra išaugusi, jos labai smarkiai plinta elektroninėje erdvėje. Tai dažniausiai žinomiausi prekės ženklai: gali būti drabužiai, avalynė, laikrodžiai, juvelyrika, ta pati parfumerija. Elektroninė erdvė išstūmė turgų, išstūmė kitas prekybos fizines vietas, tai čia faktas“, – sako M. Krikščionaitis.
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba perspėja, kad suklastoti maisto produktai ir gėrimai gali kelti didelę grėsmę sveikatai. Klastojami sausainiai, makaronai, traškučiai, saldainiai, alyvuogių aliejus vis dažniau patenka ant vartotojų stalų, vaikams neretai įteikiami nesaugūs žaislai.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ataskaitose nurodoma, kad padirbiniuose randama tokių pavojingų medžiagų kaip metanolis, gyvsidabris, fipronilis, įvairūs insekticidai ir pesticidai.
Vilniuje kalbinti praeiviai sako, kad vaikų žaislus dažniausiai perka tik iš patikimų parduotuvių, vengia siųstis iš trečiųjų šalių.
„Perkame kokybiškus žaisliukus, neperkame iš jokių kioskelių, iš rankų, tiesiog iš kokybiškų parduotuvių ir viskas“, – sako LRT RADIJO kalbinta vilnietė.
„Žinokit, aš labiau linkusi Lietuvos produkciją pirkti ir siųstis ne mėgėja. Sako, kad yra tokių ir žaislų, ir medžiagos yra. Kaip tu gali dabar apsisaugoti“, – jai paantrina ir kita praeivė.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė pasakoja apie šiais metais sulaikyto kūdikiams skirto barškučio ir kitų prekių neatitikimus.
„Yra paženklinta, kad netinka vaikams iki 3 metų, nors tai visiškai nelogiška, nes žaislas skirtas kūdikiui. Pirmiausiai šitas užkliuvo, nes turbūt gamintojas nori apeiti tuos griežtesnius reikalavimus kūdikių žaislams, kurie tikrai yra griežti. Taip pat šitos virvelės yra per ilgos, nes kai sustoja karuselė suktis, jos padaro kilpą, o jau 8 mėnesių kūdikis tikrai gali atsistoti, įkišti ir galvytę, ir rankytę. Vaikų iki 7 metų rūbeliuose negali būti tokių ilgų raištelių. Barškučių garsas irgi yra matuojamas, siekiant nustatyti, ar kūdikiui ne per garsu, nes klausai gali kenkti“, – aiškina D. Malinauskienė.
Tarnybos direktorė Goda Aleksaitė sako, kad pastaruoju metu išaugo itin pavojingai kategorijai priskiriamų sulaikytų prekių skaičius.
„Praeitais metais mes virš 2 tūkst. patikrinimų padarėme, beveik 900 –nesaugūs produktai ir 154 ypač pavojingi. Tai yra viena iš aukščiausių statistikų dėl nesaugių produktų per mūsų visą tarnybos gyvavimą. Nes atsiranda tokie veikimo būdai: prisisako vėl tų mūsų minėtų trečiųjų šalių valstybių narių ir pardavinėja kaip savo gėrį“, – teigia G. Aleksaitė.
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorės, ateityje gyventojai prekės kokybę galės patikrinti tam skirtoje programėlėje.
„Savaičių bėgyje norime pasileisti programėlę „Mobilusis rinkos asistentas“. Šios programėlės esmė, kad vartotojas nufotografuotų prekę, įmestų, o pagal mūsų duomenų bazę ir tam tikrus požymius iš karto vartotojui pasakytų, jog čia galimai nesaugus produktas, o mes renkamės duomenis ir matysime, kur ta prekė, gal internetinėj kokioje parduotuvėje, kaip ir kur tikslingiau tikrinti“, – pasakoja G. Aleksaitė.
Už neteisėtą prekių žymėjimą svetimu ženklu gresia baudžiamoji atsakomybė arba administracinė bauda nuo 300 iki 3 tūkst. eurų.
