Tomas L.
Vos prieš kelias dienas, pirmadienį, solistės sesuo pranešė, kad D. Kužmarskytę praėjusią savaitę ištiko insultas, po kurio ji buvo panardinta į dirbtinę komą.
Vakar pranešta, kad solistės gyvybė užgeso. Jos sesuo pasidalijo jautriu prašymu. „Uždekime žvakutę už mūsų didžiausią šio vakaro žvaigždę ir pabūkime su ja mintyse“, – tokiais žodžiais dalinosi sesuo.
Tokios skaudžios istorijos dar kartą primena, kad insultas – viena pavojingiausių ir gyvybei grėsmei keliančių būklių, nuo kurios neapsaugotas nė vienas.
Ištikus insultui, kiekviena minutė ir sekundė yra aukso vertės, deja, dažnai pirminiai insulto požymiai būna neryškūs arba klaidingai priskiriami kitoms, mažiau pavojingoms būklėms.
Insultas nesirenka nei lyties, nei amžiaus, jis ištinka visiškai netikėtai. Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo šeimos gydytojas Irmantas Aleksa, insultas pasireiškia specifiniais neurologiniais sutrikimais, tačiau ne visus juos lengva iškart pastebėti.
Tąkart jis paaiškino, į kokius simptomus būtina atkreipti dėmesį ir kodėl svarbu nedelsti, net kai pasireiškia tik vienas iš insultui būdingų požymių.
Kaip teigė I. Aleksa, jei žmogų ištinka insultas, pirmiausia pasireiškia ryškūs, židininiai neurologiniai sutrikimai. Dažniausiai pasireiškia vienos pusės veido aptirpimas – žmogui tampa sunku šypsotis, jis pradeda nerišliai ar neįprastai kalbėti.
„Dažniausiai priešingoje pusėje nei nutirpsta veidas, įvyksta galūnių paralyžius, bet jis ne visada pasireiškia, nes galvos smegenys yra maitinamos iš kelių smegenų arterijų.
Jei insultas – išeminis (galvos smegenų infarktas) – įvyksta užpakalinėje smegenų arterijoje, tuomet atsiranda kitų simptomų“, – aiškino gydytojas.
Pasak I. Aleksos, tokiu atveju dažnai pasireiškia regėjimo sutrikimai, kalbos sutrikimai, veido paralyžius, tačiau galūnių nutirpimo gali ir nebūti. Vietoj to gali atsirasti ryški ataksija – judesių koordinacijos sutrikimas.
„Žmogus nebegali paeiti tiesia linija – jis pradeda stipriai svyruoti į šonus. Tai vienas aiškiausių simptomų, į kurį reikia reaguoti nedelsiant“, – pabrėžė gydytojas.
Dažniausios insulto priežastys
Paklaustas apie dažniausias insulto priežastis, šeimos gydytojas I. Aleksa nurodo dvi pagrindines: padidėjusį cholesterolį ir nekoreguotą kraujospūdį.
„Iš papildomų priežasčių gali būti paveldimumas, kraujagyslių sutrikimai, įgimtos kraujagyslių malformacijos, kai netaisyklingai susiformavusios kraujagyslės pratrūksta. Tuomet pasireiškia vadinamieji hemoraginiai insultai. Jie skiriasi nuo išeminių, bet simptomatika pasireiškia panašiai“, – aiškino gydytojas.
Gydytojas pabrėžė, kad atsiradus pirmiesiems simptomams svarbu fiksuoti laiką – tai gali būti lemiama gydymui.
„Nuo simptomų pradžios per 4,5 valandos galima taikyti intraveninę trombolizę – ištirpinti trombą vaistais. O per 6 valandas, vėliausiai, atlikti trombektomiją – mechaniniu būdu pašalinti trombą“, – sako I. Aleksa.
Pasak gydytojo, jei kraujotaka nutrūksta, negrįžtami smegenų pažeidimai gali prasidėti jau po 6–7 minučių, todėl greitai suteikta pagalba yra gyvybiškai svarbi.
„Laiku atpažinus simptomus, iškvietus greitąją ir nuvykus į ligoninę, pritaikius gydymą, akyse gali išnykti visa neurologinė simptomatika“, – akcentavo jis.
Kam insulto rizika didžiausia?
Pasak gydytojo, jaunesni žmonės rečiau patiria insultą, nebent jie visiškai nekontroliuoja kraujospūdžio, cholesterolio, yra nutukę ar rūko.
„Išeminiai insultai dažnesni vyresnio amžiaus žmonėms, o hemoraginiai – dėl kraujagyslių plyšimo – pasitaiko įvairaus amžiaus asmenims.
Ypač sportuojantys jaunuoliai gali patirti hemoraginį insultą, kai intensyvaus fizinio krūvio metu plyšta kraujagyslė“, – sakė I. Aleksa.
Ką daryti įtariant insultą?
Gydytojas pažymėjo, kad pajutus pirmuosius insulto simptomus būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Pacientas bus nugabentas į artimiausią insultų klasterio gydymo įstaigą, kur jam bus suteikta specializuota pagalba.
Vis tik, prevencijai svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir stebėti savo sveikatą.
„Rekomenduoju mesti rūkyti bei mažinti kūno masę – jei kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis nei 25, insulto rizika ženkliai sumažėja“, – pridūrė gydytojas.
Taip pat svarbu bent kartą per kelis metus apsilankyti pas šeimos gydytoją, o idealiausia – bent kartą per metus atlikti cholesterolio tyrimą.
