Trumpas prabilo apie artėjančią karo Ukrainoje pabaigą: „Tikėkite ar ne“ – tačiau naujausi įvykiai kelia rimtų klausimų

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė netikėtą žinią apie Rusijos ir Ukrainos karą. Baltųjų rūmų vadovas pareiškė tikintis, kad daugiau nei ketverius metus trunkantis konfliktas artėja prie pabaigos. Pasak jo, taikus sprendimas gali būti pasiektas greičiau, nei daugelis įsivaizduoja.

Tačiau šie optimistiški žodžiai nuskambėjo itin sudėtingu metu.

Rusijos pajėgos toliau rengia didelio masto atakas prieš Ukrainą, o Kyjivas praneša apie žuvusius civilius gyventojus ir smarkiai apgadintą infrastruktūrą.

Todėl kyla esminis klausimas: ar JAV prezidentas turi konkrečių priežasčių tikėti artėjančia taika, ar tai dar vienas bandymas paskatinti Maskvą ir Kyjivą ieškoti susitarimo?

Trumpas pasakė tai, ko laukia milijonai. Tačiau viena detalė nustebino

Spalio 7 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą prabilo apie pastangas užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Jo teigimu, Vašingtonas ir toliau aktyviai dirba ieškodamas diplomatinio sprendimo.

Trumpas pripažino, kad iš pradžių tikėjosi šį konfliktą išspręsti gerokai paprasčiau.

Tačiau realybė pasirodė kur kas sudėtingesnė.

Baltųjų rūmų vadovas pareiškė, kad JAV administracija jau prisidėjo prie aštuonių tarptautinių konfliktų užbaigimo. Tai paties Trumpo pateikiamas jo administracijos diplomatinės veiklos vertinimas, dėl kurio masto ir rezultatų galima diskutuoti.

Kalbėdamas apie Ukrainą, prezidentas pabrėžė, kad pastangos dar nėra baigtos.

Vis dėlto jis išreiškė įsitikinimą, jog susitarimas artėja.

„Tikėkite ar ne, bet jis iš tiesų artėja, nors ir neatrodo taip“, – pareiškė Trumpas.

Būtent paskutinė šio pareiškimo dalis sulaukė ypatingo dėmesio.

JAV prezidentas pats pripažino, kad dabartiniai įvykiai gali sudaryti visiškai kitokį įspūdį.

Tačiau tuo pat metu Ukrainoje vyko visai kas kita. Nauja ataka sukrėtė šalį

Kol Vašingtone skambėjo optimistiški pareiškimai, Ukrainos miestai patyrė dar vieną Rusijos oro ataką.

Spalio 7 dieną Rusijos pajėgos surengė plataus masto smūgius, nukreiptus į skirtingus šalies regionus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad atakos metu buvo panaudota apie 70 raketų, tarp jų – daug balistinių, taip pat atakos bepiločių orlaivių.

Vienu pagrindinių taikinių tapo energetikos infrastruktūra.

Rusijos pajėgos smogė Kyjivui ir dar dvylikai Ukrainos regionų.

Ukrainos oro gynybai pavyko perimti dalį atakos priemonių, tačiau ne visas.

Zelenskis pabrėžė, kad balistinės raketos išlieka vienu didžiausių iššūkių šalies oro gynybos sistemai.

Atakos metu nukentėjo ne tik infrastruktūros objektai, bet ir gyvenamieji pastatai.

Černihivo srities Prylūkų mieste smūgis gyvenamajam namui pareikalavo civilių gyvybių, tarp žuvusiųjų buvo vaikų.

Šie įvykiai parodė, kad, nepaisant diplomatinių kalbų apie taiką, karas ir toliau kelia tiesioginį pavojų Ukrainos gyventojams.

Kodėl Trumpas toks užtikrintas? Atsakymo kol kas nėra

Vienas svarbiausių klausimų po naujausio JAV prezidento pareiškimo – kuo pagrįstas jo optimizmas.

Trumpas nepateikė konkrečios datos, kada karas galėtų baigtis.

Jis taip pat nepaskelbė naujo pasirašyto susitarimo ar oficialiai patvirtintų paliaubų sąlygų.

Todėl kol kas nėra pagrindo teigti, kad Rusija ir Ukraina jau pasiekė esminį susitarimą.

Vis dėlto diplomatinės pastangos gali vykti ir tuomet, kai viešai apie jas pateikiama nedaug informacijos.

Tarptautinėse derybose jautriausi klausimai neretai aptariami už uždarų durų.

Tačiau vien prezidento pareiškimas savaime nėra įrodymas, kad susitarimas jau pasiektas.

Šiuo metu Trumpo žodžius tiksliausia vertinti kaip optimistinį politinį pareiškimą, o ne oficialų pranešimą apie karo pabaigą.

Didžiausia kliūtis slypi visai kitur. Kodėl susitarti taip sunku?

Rusijos ir Ukrainos karas nėra konfliktas, kurį galima užbaigti vien paskelbus apie paliaubas.

Net jei abi pusės sutiktų sustabdyti aktyvius karo veiksmus, liktų sudėtingi politiniai ir saugumo klausimai.

Vienas svarbiausių – Ukrainos teritorinis vientisumas.

Rusija yra okupavusi dalį tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos.

Ukraina savo ruožtu pabrėžia, kad jos suverenitetas ir nepriklausomybė negali tapti derybų objektu be pačios Ukrainos sutikimo.

Kitas esminis klausimas – ilgalaikės saugumo garantijos.

Kyjivui svarbu ne tik sustabdyti dabartinius karo veiksmus, bet ir užtikrinti, kad ateityje Rusija negalėtų lengvai atnaujinti agresijos.

Tai reiškia, kad bet koks taikos susitarimas turėtų apimti ne vien kovų nutraukimą.

Reikėtų susitarti dėl kontrolės mechanizmų, galimų saugumo įsipareigojimų ir susitarimo vykdymo priežiūros.

Būtent dėl šių priežasčių diplomatinės pastangos gali tęstis ilgai, net jei politikai viešai kalba apie artėjančią pažangą.

Maskvos pozicija išlieka svarbiausia nežinomybė. Ko iš tikrųjų siekia Putinas?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra pareiškęs, kad Maskva pasirengusi kalbėti apie karo užbaigimą.

Tačiau Rusijos keliamos sąlygos kelia esminių nesutarimų su Ukraina.

Kremlius siekia, kad bet koks susitarimas atitiktų jo deklaruojamus saugumo ir teritorinius reikalavimus.

Ukrainai dalis tokių reikalavimų yra nepriimtini, nes reikštų jos suvereniteto ar teisės savarankiškai spręsti savo ateitį apribojimą.

Todėl vien abiejų pusių pareiškimai apie pasirengimą deryboms dar nereiškia, kad jos sutaria dėl galutinio rezultato.

Svarbiausia būtų konkrečiai patvirtinti, kokiems įsipareigojimams Rusija ir Ukraina iš tiesų pasirengusios pritarti.

Kol tokių susitarimų nėra, kalbos apie greitą karo pabaigą lieka neapibrėžtos.

O ką apie taiką kalba Zelenskis? Ukrainos pozicija aiški

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuosekliai pabrėžia, kad jo šalis siekia taikos.

Tačiau Kyjivas taip pat reikalauja, kad būsimas susitarimas užtikrintų realų Ukrainos saugumą.

Ukrainos vadovybė ne kartą atkreipė dėmesį, kad Rusijos tęsiamos atakos apsunkina pasitikėjimą Maskvos pareiškimais apie norą nutraukti karą.

Spalio 7-osios įvykiai šį prieštaravimą dar kartą išryškino.

Tą pačią dieną, kai Trumpas kalbėjo apie artėjančią karo pabaigą, Zelenskis pranešė apie naujus Rusijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

Šios atakos ypač reikšmingos artėjant žiemai.

Elektros ir šilumos tiekimo sutrikimai gali paveikti daugybę civilių gyventojų.

Todėl Ukrainos valdžia ir toliau ragina partnerius stiprinti oro gynybą bei išlaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai.

Tačiau yra dar vienas scenarijus. Karas gali sustoti, bet tai nebūtinai reikštų taiką

Kalbant apie karo Ukrainoje pabaigą svarbu atskirti du dalykus – paliaubas ir ilgalaikį taikos susitarimą.

Paliaubos reikštų, kad abi pusės susitaria sustabdyti aktyvius karo veiksmus.

Tačiau toks susitarimas nebūtinai išspręstų teritorinius ginčus ar užtikrintų ilgalaikį saugumą.

Istorijoje yra nemažai pavyzdžių, kai aktyvios kovos buvo sustabdytos, tačiau politinis konfliktas išliko neišspręstas.

Ukrainos atveju toks scenarijus taip pat būtų įmanomas.

Vis dėlto jis turėtų ir rizikų.

Jeigu paliaubos nebūtų paremtos veiksmingais kontrolės mechanizmais, abi pusės galėtų kaltinti viena kitą susitarimo pažeidimais.

Todėl diplomatinėms pastangoms svarbus ne tik pats kovų sustabdymas, bet ir susitarimo patikimumas.

Būtent čia gali slypėti didžiausias iššūkis Trumpo administracijai.

Europa stebi Vašingtoną. Tačiau pasekmės gali būti gerokai platesnės

Galima karo Ukrainoje pabaiga būtų reikšmingas įvykis ne tik Kyjivui ir Maskvai.

Jos pasekmes pajustų visa Europa.

Nuo būsimo susitarimo priklausytų regioninio saugumo situacija, NATO valstybių gynybos planavimas ir tolesnė Europos Sąjungos politika Rusijos atžvilgiu.

Ypač atidžiai procesą stebi rytinio NATO flango valstybės, tarp jų – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija.

Šioms šalims svarbu, kad galimas karo užbaigimas nesudarytų sąlygų naujai agresijai ateityje.

Todėl Europos saugumo diskusijose pabrėžiama, kad ilgalaikė taika turi būti paremta aiškiomis taisyklėmis ir patikimomis saugumo garantijomis.

Net jeigu Rusija ir Ukraina pasiektų susitarimą, Europos valstybėms dar ilgai tektų spręsti gynybos, sankcijų ir santykių su Maskva klausimus.

Trumpas jau anksčiau žadėjo greitą rezultatą. Kas šį kartą kitaip?

Donaldas Trumpas dar prieš sugrįždamas į Baltuosius rūmus ne kartą teigė galintis greitai prisidėti prie karo Ukrainoje užbaigimo.

Tačiau prezidentavimo metu paaiškėjo, kad diplomatinis procesas yra gerokai sudėtingesnis.

Skirtingos Rusijos ir Ukrainos pozicijos, teritoriniai ginčai ir saugumo garantijų klausimai neleido greitai pasiekti visapusiško susitarimo.

Naujausiame pareiškime Trumpas pats pripažino, kad iš pradžių šį uždavinį laikė vienu lengviausių.

Tai reikšmingas pripažinimas.

Jis parodo, kad net JAV prezidentas, turintis didelę diplomatinę ir ekonominę įtaką, negali vienašališkai nuspręsti, kada ir kokiomis sąlygomis karas baigsis.

Tam būtini pačių kariaujančių valstybių sprendimai.

Taip pat svarbu, kad galimas susitarimas neprieštarautų tarptautinės teisės principams.

Ar karas tikrai artėja prie pabaigos? Štai ką galima pasakyti dabar

Trumpo pareiškimas neabejotinai sulaukė dėmesio, nes milijonai žmonių laukia žinios apie karo pabaigą.

Tačiau šiuo metu svarbu atskirti politinį optimizmą nuo patvirtintų diplomatinių rezultatų.

JAV prezidentas sako tikintis, kad taika artėja.

Tačiau nėra paskelbta konkreti paliaubų pradžios data.

Taip pat nėra patvirtinto visapusiško Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimo.

Tuo metu karo veiksmai tęsiasi, o naujausios Rusijos atakos rodo, kad padėtis išlieka pavojinga.

Tai nereiškia, kad diplomatinės pastangos yra beprasmės.

Tačiau jų sėkmę bus galima vertinti tik pagal konkrečius rezultatus.

Vienas Trumpo sakinys sukėlė didžiules viltis. Tačiau svarbiausias klausimas dar neatsakytas

Spalio 7 dieną nuskambėję JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžiai tapo dar vienu signalu, kad Vašingtonas siekia diplomatinio proveržio.

Baltųjų rūmų vadovas įsitikinęs, kad karas Ukrainoje artėja prie pabaigos, nors dabartiniai įvykiai gali sudaryti priešingą įspūdį.

Tačiau tuo pat metu Rusija toliau rengia atakas prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

Kyjivas reikalauja patikimų saugumo garantijų, o Maskvos ir Ukrainos pozicijos dėl esminių susitarimo sąlygų išlieka skirtingos.

Todėl svarbiausias klausimas šiandien – ne tai, ar Trumpas tiki artėjančia taika, o tai, ar Rusija ir Ukraina iš tiesų priartėjo prie abiem pusėms priimtino susitarimo.

Kol kas tokio susitarimo nėra.

Ir nors JAV prezidentas žada, kad karas gali baigtis greičiau, nei atrodo, Ukrainos gyventojams tikrasis pokytis prasidės tik tada, kai nutils ginklai ir atsiras patikimos garantijos, kad kovos neatsinaujins.