Tomas L.Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, kurios draudžia laikyti keturkojus pririštus.
Veterinarai ir gyvūnų gerovės gynėjai pabrėžia, kad nuolat pririšti šunys patiria tiek fizinę, tiek psichologinę žalą – negali laisvai judėti, socializuotis, taip pat gali būti pažeista jų kaklo oda ar kailis.
Tokia tvarka įsigalios ne iš karto – naujas taisykles reikės įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį.
Šunį šeimininkė Zina laiko pririštą prie būdos. Moteris sako taip pasielgusi todėl, kad keturkojis pradėjo lakstyti po visą Kisiniškių kaimą Vilkaviškio rajone. Ji priduria, kad gyvūnas turi būti lauke.
Tačiau šunų rišimas prie būdos, panašu, taps praeitimi. Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, kurios draudžia laikyti keturkojus pririštus. Tai galiotų ne tik veisėjams, bet ir paprastiems šunų augintojams.
„Tai yra gyvūno išlaikymas užfiksavus, nevedžiojant keturias valandas, o laikant pririštą ir draudžiant daugiau kaip vieną valandą laikyti gyvūną užfiksuotą“, – sakė Aplinkos ministerijos patarėja Aleksandra Voicechovska.
Šiuo metu pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą draudžiama riboti gyvūno laisvę, tačiau nėra konkrečiai įtvirtinto draudimo laikyti šunis pririštus prie būdos. Augintinis turi būti tinkamai prižiūrėtas, tvarkingas, ne sergantis, tačiau praktikoje ši sąvoka nėra detaliai apibrėžta.
„Dažnai praktikoje minimos teisės aktų taikymo problemos – atėję patikrinti specialistai mato, kad gyvūnui visko pakanka, nors jo judėjimo laisvė yra apribota, todėl nedrįsta bausti“, – tikino A. Voicechovska.
Atsirado gyventojų, kurie piktinasi
O štai kai kuriuos tokie sprendimai piktina. Kaip ir keturkoję Dangutę auginantį 72-ejų metų Vaclovą.
