Tomas L.
Dešimtys savanorių ir pagalbos tarnybos jau kelias paras ieško Mažeikiuose dingusio 15-mečio Nedo Šiaulio, tačiau pareigūnų pastangos kol kas – bevaisės. Kasdien vos prašvitus darbą upėje ir krantuose pradedantys ugniagesiai rankų nenuleidžia, tačiau pripažįsta, kad paieškų metu susiduriama su nemažai iššūkių – operaciją trukdo ir gamtinės sąlygos, ir informacijos stygius.
2009-aisiais gimusio N. Šiaulio seneliai pasigedo sekmadienį. Paauglys tądien išėjo į mokyklą ir negrįžo.
Žinoma tiek, kad dar pirmadienį apie 16.30 val. nepilnametis buvo pastebėtas Mažeikiuose, Sodų kelyje, netoli 62 pastato.
Jau kelias paras policijos pareigūnai intensyviai ieško nepilnamečio, tačiau, kaip teigė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovė Greta Frajerytė-Ruvelė, po trijų paieškų parų situacija išlieka identiška – berniuko rasti nepavyksta, nepavyksta atrasti ir svarių liudijimų ar įrodymų, galinčių atvesti pareigūnus pas 15-metį.
Kol kas pareigūnai koncentruojasi į paieškas Ventos upėje ir jos pakrantėse, mat labiausiai tikėtina laikoma versija, kad paauglys galėjo nuskęsti.
Pareigūnams prie upės pavyko rasti berniuko kuprinę ir mobilųjį telefoną. Neseniai paaiškėjo, kad vaizdo kameros užfiksavo, jog nepilnametis prie upės traukė su mergina.
Anot G. Frajerytės-Ruvelės, policijos pareigūnams pavyko identifikuoti ieškomo paauglio kompanijonę ir su ja pabendrauti. Kol kas nekomentuojama, ką papasakojo paauglio bendraamžė ir kokiomis aplinkybėmis paauglių keliai išsiskyrė, ar N. Šiaulys vienas liko prie vandens ir pan.
Keturios bevaisių paieškų dienos
Berniuko vandenyje žvalgomasi nuo pat paieškų pradžios. Ventos upės pakrantės apžiūrimos dronais, upėje ieškoma plaukiant valtimis, paauglio ieško narai, upės dugnas žvalgomas sonarais.
„Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai-gelbėtojai dirba nuo sausio 21 d. Jau ketvirtą dieną iš eilės mes keičiamės pamainomis ir dirbame Ventos upėje, Mažeikių apylinkėse, Mažeikių mieste ir aplink. Kol kas paieškos nedavė teigiamų rezultatų“, – LRT.lt teigė paauglio ieškantiems ugniagesiams-gelbėtojams vadovaujantis Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos I-osios komandos viršininkas Dainius Užgalis.
Pašnekovas akcentavo, kad vykdant žmonių paieškas gelbėtojams yra itin svarbus apie nelaimę surinktos informacijos kiekis, jos tikslumas, taip pat liudininkų pasakojimai.
„Jeigu yra liudininkas ir žinome skendimo vietą, tai jau iškart žinome faktą, kad žmogus nuskendo ir mums vieta yra aiški. Jeigu nėra liudininko, žiūrime, ar yra kokie nors asmeniniai daiktai rasti. <…> Jeigu nėra liudininkų ir daiktų, tada belieka tikrinti versiją – yra faktas, kad žmogus yra dingęs ir galbūt jis nuskendo. Tada labai sunku yra rasti. Būna tokių atvejų, kad žmogus po kelių dienų atsiranda, grįžta iš kažkur, o mes jo ieškome kaip skenduolio“, – pasakojo D. Užgalis.
Deja, Mažeikių istorijos atveju, kaip minėta, informacija yra itin lakoniška. Nežinomas ir galimas skendimo laikas, o tai ugniagesiams-gelbėtojams – taip pat svarbu ir padėtų efektyviau vykdyti paieškas.
Upė smarkiai pakilusi ir srauni
Paieškoms didelės įtakos turi ir nelaimės vieta. Operacijos skiriasi pagal tai, ar skenduolio ieškoma ežere, upėje ar kitokiame vandens telkinyje.
„Žiema šiemet panaši į pavasarį, rudenį. Upė yra patvinusi, vandens kiekis yra didelis, srovė. Jeigu telefonas rastas X taške ir žmogus čia skendo, tai pradėjus paiešką po paros ar kelių valandų, toje vietoje jo jau nebus – jis bus kažkur nuneštas“, – teigė pašnekovas.
Pasak D. Užgalio, Ventos upės vandens lygis pastarosiomis dienomis siekė apie 3,5–4 m, gana stipri srovė.
Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos I-osios komandos viršininkas pastebėjo, kad šiuo metu vis dar bandoma nustatyti galimo skendimo vietą, nes ji iki šiol nėra tiksliai žinoma.
Tai atliekama tiek pareigūnams ir savanoriams žvalgant pakrantes, tiek stebint upės dugną sonarais, tiek plaukiant vandeniu.
„Jeigu su sonaru atranda kažkokį daiktą – būna šakos, kelmas, akmuo – reikia nerti į tą vietą ir ieškoti, ar ten tikrai nėra to žmogaus. <…> Ventos upėje yra įvairių paviršiaus nelygumų, akmenų, kelmų. Nėra ji baseinas, kaip ir kiekviena upė. Ji yra gana srauni upė Lietuvos sąlygomis“, – sakė pašnekovas.
Jeigu paauglys iš tiesų nuskendo, tikėtina, kad pakilęs sraunios upės vanduo galėjo jo kūną nunešti toli nuo nelaimės vietos, tačiau prognozuoti, kaip toli – nelengva.
Dabar manoma, kad nepilnametis galėjo nuskęsti upės ruože dar iki užtvankos. Tikimybė turėtų būti, kad jis gali būti iki tos užtvankos. Bet nebūtinai tai yra tiesa. Daug ko nežinome“, – sakė D. Užgalis.
Vis dėlto neatmetama, kad jeigu nepilnametis iš tiesų nuskendo, jo kūnas galėjo prasprūsti ir per užtvanką, kadangi tomis dienomis vandens lygis buvo gerokai pakilęs ir buvo praleidžiamas laisviau. Tiesa, tikimybė, kad nuskendęs kūnas galėjo būti pernešta per užtvanką yra mažesnė nei tai, kad palaikai turėtų būti rasti iki jos.
„O gal jis nuskendo ne prieš užtvanką. Tas nežinoma. Gali jį nunešti ir kelis kilometrus. Dažnai būna, kad srauniose upėse patvinusiose kūnas drabužiais užsikabina už kokios nors šakos, kelmų ir tas kūnas tiesiog nesimato. Jis gali būti vandenyje. Ir kol upė nenusenka, tol jo nesimato. <…> Sudėtingos yra sąlygos, tačiau mes dedame visas pastangas. Vykstame ir dirbame“, – kalbėjo pašnekovas.
Kiekviena para – viltinga
Ugniagesiai-gelbėtojai kiekvieną rytą iš naujo į paieškas leidžiasi tikėdami, kad ši diena bus ta, kai paauglį pavyks rasti. Kartu taip pat suprantama, kad diena, kai nepilnamečio kūnas bus atrastas – kartu bus ir jo žūties fakto pripažinimo diena.
Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos I-osios komandos viršininkas D. Užgalis neslėpė, kad savo darbą dirbantys gelbėtojai nepasiduoda emocijoms, tačiau istorija žmogiškai paliečia.
„Psichologiškai nėra lengva. Jie taip pat yra ir tėvai, kas neturi vaikų, turi savo artimuosius, giminaičius, brolius. Neduok, Dieve, tokios nelaimės. Tačiau ugniagesiai-gelbėtojai yra psichologiškai stiprūs žmonės. Jie ateina į darbą ir tarsi galvoje įsijungia tam tikras mygtukas: „Tu esi pareigūnas, esi reikalingas visuomenei, esi ir privalai būti pasiruošęs bet kokiems atvejams, esi davęs priesaiką ir turi vykdyti visus paieškos darbus“. Jie važiuoja su viltimi atrasti. Tikrai širdyje jie nori rasti. Kiekviena para yra viltinga“, – dėstė komandos viršininkas.
