Vilniaus vairuotojai dar nespėjo atsikvėpti nuo rugsėjį miestą sukausčiusių spūsčių, o sostinės gatvėse ruošiamasi dar vienam reikšmingam pokyčiui. Į keleivių vežimo sistemą ateina ne įprasti, o net maždaug 24 metrų ilgio troleibusai.

Jie gali vežti gerokai daugiau keleivių ir yra svarbi Vilniaus viešojo transporto atnaujinimo dalis. Tačiau kartu pasigirdo perspėjimų, kad tokio dydžio transporto priemonėms ne visose sostinės vietose bus paprasta manevruoti.

Daugiausia klausimų kelia viena Vilniaus infrastruktūros dalis – žiedinės sankryžos.

Opozicijos atstovai perspėja, kad ilgesni troleibusai kai kuriose vietose gali sulėtinti eismą. Savivaldybė su tokiu vertinimu nesutinka ir tikina, kad naujasis transportas kaip tik leis vienu metu pervežti daugiau žmonių.

Į Vilnių atkeliauja neįprasto dydžio troleibusai

Vilniaus viešojo transporto parkas sparčiai keičiasi. Vienas ryškiausių pokyčių – naujieji ilgieji troleibusai.

Jų ilgis siekia apie 24 metrus – jie yra gerokai ilgesni už įprastus miesto gatvėse matomus troleibusus.

Tokios transporto priemonės skirtos intensyviausiems maršrutams, kuriuose vienu metu reikia pervežti daug keleivių.

TV3 skelbia, kad naujų ilgųjų troleibusų projektas Vilniui kainuos daugiau kaip 62 mln. eurų.

Savivaldybės logika aiški: jeigu vienas troleibusas gali sutalpinti daugiau žmonių, intensyviausiuose maršrutuose galima efektyviau išnaudoti miesto gatves ir viešojo transporto infrastruktūrą.

Tačiau būtent transporto priemonės dydis sukėlė diskusiją.

Daugiausia nerimo – dėl žiedinių sankryžų

Vilniaus miesto tarybos opozicijos atstovai kelia klausimą, kaip beveik 24 metrų ilgio transporto priemonės judės sudėtingesnėmis miesto sankryžomis.

Ypač minimos žiedinės sankryžos.

Ilgesnei transporto priemonei reikia daugiau erdvės manevrui, todėl kritikai mano, kad kai kuriose vietose kitiems vairuotojams gali būti sunkiau įvažiuoti į žiedą arba iš jo išvažiuoti.

Problema dar labiau išryškėja piko valandomis, kai sankryžose ir taip susidaro automobilių eilės.

Tačiau kol troleibusai nepradėjo reguliariai kursuoti numatytais maršrutais, kategoriškai teigti, kad būtent jie sukels didesnes spūstis, būtų per anksti.

Tai kol kas yra politinės ir transporto organizavimo diskusijos dalis.

Vilnius jau dabar susiduria su sudėtingu rugsėju

Naujųjų troleibusų klausimas iškilo itin jautriu metu.

Prasidėjus mokslo metams sostinės gatvėse smarkiai išaugo transporto srautai. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas skelbė, kad vien Laisvės prospekte srautas padidėjo apie 16 procentų.

Savivaldybės skaičiavimu, bendras šių metų rugsėjo spūsčių rodiklis kol kas yra maždaug 0,5 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Sudėtinga situacija fiksuojama Švitrigailos, Žirmūnų, V. Kudirkos ir T. Narbuto gatvėse bei Ozo ir Ukmergės gatvių mazge.

Prie įprasto rugsėjo eismo prisideda ir mieste tebevykstantys infrastruktūros darbai.

Todėl bet koks naujas pokytis dabar sulaukia gerokai daugiau vairuotojų dėmesio.

Kritikai mato problemą, savivaldybė – sprendimo dalį

Čia susiduria du visiškai skirtingi požiūriai.

Kritikai klausia, ar dar ilgesnės transporto priemonės neapsunkins jau ir taip perpildytų gatvių. Ypač ten, kur vyksta remontai, susiaurėja važiuojamoji dalis ar reikia atlikti sudėtingesnį manevrą.

Savivaldybės požiūris kitoks.

Didelės talpos viešasis transportas gali pervežti gerokai daugiau keleivių nei lengvasis automobilis. Todėl, jeigu patogesnis ir talpesnis viešasis transportas paskatintų dalį žmonių atsisakyti kasdienės kelionės automobiliu, ilgainiui automobilių gatvėse galėtų būti mažiau.

Taigi 24 metrų troleibusas pats užima nemažai vietos, tačiau vienu metu gali pakeisti daugybę individualių kelionių automobiliais.

Kuris efektas Vilniuje bus stipresnis, paaiškės tik pradėjus transporto priemones naudoti kasdien.

Vien naujų troleibusų spūsčių problema neišsispręs

Savivaldybė pripažįsta, kad Vilniaus transporto problemos negalima išspręsti vien įsigyjant naujų transporto priemonių.

Todėl keičiamos ir sankryžų valdymo sistemos.

A. Bužinsko teigimu, Nemenčinės plente sistema jau realiuoju laiku analizuoja transporto srautus ir pagal juos koreguoja šviesoforų darbą.

Šį rudenį išmanesnis eismo valdymas turėtų pradėti veikti ir Kareivių gatvės koridoriuje.

Savivaldybė teigia vertinanti ne atskiras sankryžas, o ištisus transporto koridorius, kad vienoje vietoje pagerintas pralaidumas nesukurtų naujos spūsties už kelių šimtų metrų.

Tai ypač svarbu Vilniuje, kur rytinis pikas yra labai koncentruotas.

Vairuotojai rezultatą pajus labai greitai

Diskusijos apie viešąjį transportą gali atrodyti teorinės tol, kol naujos transporto priemonės neišrieda į kasdienius maršrutus.

Tada atsakymas tampa labai praktiškas.

Ar troleibusas lengvai įveikia žiedinę sankryžą? Ar dėl jo kitiems vairuotojams tenka ilgiau laukti? Ar jis laikosi tvarkaraščio? Ir svarbiausia – ar didesnė talpa iš tikrųjų paskatina daugiau vilniečių rinktis viešąjį transportą?

Jeigu naujieji troleibusai perveš daugiau žmonių ir padės sumažinti individualių automobilių skaičių, jų dydis gali tapti ne problema, o privalumu.

Jeigu infrastruktūra pasirodys nepritaikyta, savivaldybei gali tekti koreguoti eismo organizavimą.

Tikrasis išbandymas prasidės gatvėje

Todėl šiandien dar per anksti skelbti, kad 24 metrų troleibusai Vilniuje neišvengiamai padidins spūstis.

Tačiau klausimas nėra išgalvotas.

Sostinėje jau dabar yra vietų, kuriose eismo pralaidumas piko metu tampa kritinis, o itin ilgos transporto priemonės pareikalaus gerai suderintos infrastruktūros ir šviesoforų darbo.

Didžiausias paradoksas tas, kad transportas, kurį Vilnius perka siekdamas mažinti priklausomybę nuo automobilių, dabar pats tapo diskusijos apie galimas dar didesnes spūstis objektu.

Ar kritikų perspėjimai pasitvirtins, parodys ne politinės diskusijos, o pirmieji mėnesiai, kai beveik 24 metrų ilgio troleibusai pradės reguliariai sukti į Vilniaus sankryžas.

---