Aidas Užkuraitis
Kelionė, kuri anksčiau trukdavo keliolika minučių, dabar piko metu gali virsti ilgu stovėjimu automobilių eilėje.
Rugsėjį į Kauno gatves sugrįžus moksleiviams, studentams ir po vasaros atostogų grįžusiems darbuotojams, eismo situacija mieste tapo itin sudėtinga.
Tačiau problema – ne vien didesnis automobilių skaičius.
Vienu metu skirtingose Kauno vietose vykstantys dideli infrastruktūros projektai pakeitė įprastus vairuotojų maršrutus. O kai prie to prisideda bent viena avarija pagrindinėje miesto arterijoje, pasekmės greitai pajuntamos gerokai didesnėje miesto dalyje.
Viena avarija – ir raudonuoja pusė miesto
Kaip jautri tapo Kauno transporto sistema, vairuotojai galėjo įsitikinti ir šią savaitę.
Ketvirtadienio rytą navigacijos žemėlapiuose raudonavo daugybė miesto gatvių.
Dainavos mikrorajone eismą smarkiai apsunkino įvykis Pramonės prospekte.
Spūstys tuo metu formavosi Taikos prospekte, Raudondvario plente, Užnemunės gatvėje ir kitose miesto vietose.
Dar vienas eismo įvykis buvo užfiksuotas Radvilėnų plente.
Problema paprasta – piko metu pagrindinės miesto arterijos jau ir taip būna stipriai apkrautos.
Todėl atsiradus papildomai kliūčiai transporto eilės pradeda augti labai greitai.
Tačiau tikroji problema slypi giliau
Dabartinių Kauno spūsčių negalima paaiškinti viena avarija.
Mieste vienu metu vyksta keli dideli infrastruktūros projektai.
Darbai tęsiami Užnemunės gatvėje, H. ir O. Minkovskių gatvėje, Baltijos gatvėje, Baltų prospekte, Šilainių plente, Nemuno ir Neries krantinėse.
Vyksta ir būsimo Vilijampolės transporto mazgo statybos ties P. Vileišio tiltu.
Dėl darbų Brastos ir A. Kriščiukaičio gatvių ruožuose didesnis transporto srautas nukreiptas į Jurbarko gatvę.
Taigi vairuotojai, bandydami išvengti vieno probleminio ruožo, neretai patenka į kitą.
Užnemunės gatvėje kantrybės reikės iki mėnesio pabaigos
Viena iš svarbių vietų – Užnemunės gatvė.
Kauno savivaldybės duomenimis, čia vykdomus darbus planuojama užbaigti iki rugsėjo pabaigos.
M. K. Čiurlionio tilto darbų pabaigos tikimasi spalį.
Tačiau kitose miesto vietose vairuotojams nepatogumus teks kęsti ilgiau.
Julijanavos gatvės ruožą nuo Marvelės slėnio iki Paupelio gatvės planuojama atverti nuo lapkričio 1 dienos.
Šilainių plento atnaujinimo darbai numatyti iki metų pabaigos.
Tai reiškia, kad vien rugsėju Kauno eismo problemos nesibaigs.
Rugsėjis į gatves sugrąžino tūkstančius žmonių
Yra ir kita priežastis, kurios jokiais kelio ženklais pašalinti nepavyks.
Rugsėjį Kaune natūraliai išauga transporto srautai.
Į mokyklas sugrįžta moksleiviai.
Į miestą – studentai.
Tėvai rytais veža vaikus į ugdymo įstaigas, o po vasaros atostogų į įprastą ritmą grįžta daugybė darbuotojų.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus specialistai dar prieš rugsėjį perspėjo, kad būtent šiuo laikotarpiu gatvėse padaugės automobilių.
Savivaldybė prognozavo, kad situacijai stabilizuotis gali prireikti maždaug mėnesio, kol žmonės prisitaikys prie pasikeitusių maršrutų.
Tačiau vairuotojams, kurie kiekvieną rytą praleidžia spūstyse, toks laukimas menka paguoda.
Kodėl vienas uždarymas sukelia problemas kitame miesto gale?
Kauno gatvių sistema veikia kaip susijusių arterijų tinklas.
Kai vienoje svarbioje vietoje sumažėja pralaidumas, automobiliai niekur nedingsta.
Jie pasirenka kitą kelią.
Tuomet padidėja srautas aplinkinėse gatvėse.
Kai tą patį padaro tūkstančiai vairuotojų, anksčiau buvęs greitesnis alternatyvus maršrutas pats tampa spūsties vieta.
Būtent tai dabar galima matyti skirtingose Kauno dalyse.
Miestas tikina – dabartiniai nepatogumai turi tikslą
Savivaldybės pozicija aiški: dideli infrastruktūros projektai vykdomi tam, kad ateityje Kaune būtų galima judėti greičiau.
Statomi ir rekonstruojami transporto mazgai, tvarkomos gatvės, tiltai bei pagrindinės jungtys.
Vienas svarbiausių projektų – Pietrytinio aplinkkelio vystymas.
Jo tikslas – dalį tranzitinio transporto nukreipti nuo miesto gatvių ir sukurti geresnes jungtis pietrytinėje Kauno dalyje.
Dideli darbai vyksta ir Vilijampolėje.
Tačiau kol šie projektai nėra užbaigti, vairuotojai pirmiausia jaučia ne būsimą naudą, o dabartinius nepatogumus.
Artimiausiu metu lengva nebus
Dalies darbų pabaiga jau artėja.
Tačiau keli dideli projektai tęsis ir spalį, lapkritį ar net iki metų pabaigos.
Be to, rudens transporto srautai savaime niekur nedings.
Todėl net ir atidarius vieną remontuojamą gatvę nebūtinai iš karto išnyks visos miesto spūstys.
Ypač rytinio ir vakarinio piko metu.
Situaciją dar labiau apsunkina eismo įvykiai.
Kai pagrindinėje arterijoje nutinka avarija, jau apkrauta sistema gauna papildomą smūgį.
Kauniečiams dabar labiausiai reikia vieno dalyko
Aiškumo.
Kur vyksta darbai?
Kada jie bus baigti?
Kurie maršrutai artimiausiomis savaitėmis bus labiausiai apkrauti?
Ir kada pagaliau bus galima pajusti didžiųjų infrastruktūros projektų naudą?
Kauno savivaldybė tikisi, kad vairuotojai palaipsniui prisitaikys prie pasikeitusios situacijos, o užbaigiami projektai ilgainiui pagerins miesto susisiekimą.
Tačiau šiandien vairuotojams svarbiausia visai kas kita.
Ryte laiku nuvažiuoti į darbą.
Nuvežti vaiką į mokyklą.
Vakare normaliai grįžti namo.
Kai įprasta kelionė dėl spūsčių pradeda trukti gerokai ilgiau, kalbos apie būsimą infrastruktūros naudą mažai guodžia.
Todėl klausimas, kurį dabar kelia vis daugiau kauniečių, labai paprastas:
kiek dar reikės taip važinėti?
