Prisijungęs prie „Sodros“ vyras nustėro: sukauptų pensijos taškų sumažėjo – paaiškino, kodėl taip gali nutikti

Daugelis dirbančių žmonių į savo „Sodros“ paskyrą užsuka retai, tačiau vieno vilniečio patirtis parodė, kad kartais tai padaryti tikrai verta. 47-erių vyras, tikrindamas būsimai pensijai sukauptus apskaitos vienetus, pastebėjo keistą dalyką – anksčiau matytas skaičius sumažėjo.

Liepos viduryje jo paskyroje buvo rodoma 51,9 pensijos apskaitos vieneto, o rugsėjo 11-ąją – 51,86.

Skirtumas nedidelis – 0,04 vieneto. Tačiau istorija tuo nesibaigė.

Kitame „Sodros“ paskyros lange rugsėjo pradžioje vyras buvo matęs net 52,96 vieneto. Taigi skirtingose vietose rodomi skaičiai skyrėsi daugiau nei vienu apskaitos vienetu.

Kadangi būtent nuo šių taškų priklauso dalis būsimos senatvės pensijos, vyrui kilo natūralus klausimas: ar „Sodra“ gali tiesiog sumažinti jau sukauptus pensijos taškus ir kartu būsimą pensiją?

Paaiškėjo, kad situacija kiek kitokia.

Viename lange rodomu skaičiumi aklai pasikliauti nereikėtų

„Sodra“ paaiškino, kad asmeninės paskyros tituliniame lange pateikiamas sukauptų apskaitos vienetų skaičius yra informacinio ir edukacinio pobūdžio.

Ši informacija nėra nuolat atnaujinama.

Ji atnaujinama du kartus per metus, todėl norint sužinoti tiksliausią tuo metu turimą informaciją reikia žiūrėti ne vien pagrindiniame paskyros lange.

Tai gali paaiškinti ir situacijas, kai žmogus skirtingose paskyros vietose pamato nevienodus skaičius.

Svarbiausia – žinoti, kur ieškoti.

„Sodra“ nurodė dvi suvestines, kurias verta pasitikrinti

Norint pamatyti aktualią informaciją apie savo būsimai pensijai sukauptus taškus, „Sodra“ rekomenduoja asmeninėje paskyroje suformuoti dvi suvestines.

Pirmoji – REP.49 „Bendra informacija apie asmens įgytus apskaitos vienetus senatvės pensijai“.

Joje galima pamatyti bendrą sukauptų apskaitos vienetų skaičių.

Dar daugiau informacijos pateikia REP.49.1 „Detali informacija apie asmens sukauptus apskaitos vienetus senatvės pensijai“.

Čia jau galima patikrinti, kiek apskaitos vienetų žmogus įgijo kiekvienais metais ir kokia yra bendra jų suma.

Būtent šiose suvestinėse, „Sodros“ teigimu, pateikiama aktualiausia tos dienos informacija.

Taškai iš tiesų gali pasikeisti – tačiau yra paaiškinimas

Tai bene svarbiausia šios istorijos dalis.

„Sodra“ nurodo, kad suvestinėse pateikiamas apskaitos vienetų skaičius tam tikrais atvejais gali pasikeisti.

Taip gali atsitikti, jeigu įskaitomos ankstesnių laikotarpių įmokos, darbdavys atgaline data patikslina anksčiau pateiktus duomenis arba atnaujinama registruose esanti informacija.

Todėl žmogaus paskyroje pastebėtas skaičiaus pokytis savaime dar nereiškia, kad „Sodra“ nusprendė sumažinti jo būsimą pensiją.

Vis dėlto pastebėjus nepaaiškinamą skirtumą verta jį išsiaiškinti, nes kalbama apie informaciją, kuri ilgainiui turi įtakos pensijos dydžiui.

Vienas taškas nėra tik skaičius ekrane

Pensijos apskaitos vienetai, dar dažnai vadinami pensijos taškais, yra svarbi Lietuvos senatvės pensijos apskaičiavimo sistemos dalis.

Senatvės pensiją sudaro dvi pagrindinės dalys – bendroji ir individualioji.

Bendroji dalis pirmiausia susijusi su žmogaus įgytu pensijų socialinio draudimo stažu.

Individualioji dalis priklauso nuo per darbo metus sukauptų apskaitos vienetų.

Kuo jų daugiau, tuo didesnė individualioji pensijos dalis.

2026 metais vieno apskaitos vieneto vertė yra 8,11 euro.

Todėl, pavyzdžiui, žmogui turint 50 apskaitos vienetų, vien pagal dabartinę vieneto vertę individualioji dalis sudarytų apie 405,50 euro. Prie jos dar prisideda bendroji pensijos dalis, o faktinis būsimos pensijos dydis priklausys nuo tuo metu galiosiančių rodiklių ir konkrečios žmogaus situacijos.

Kiek reikia uždirbti, kad per metus gautumėte vieną tašką?

Čia prasideda dalis, kurios nemažai darbuotojų nežino.

Apskaitos vienetai priklauso nuo pajamų, nuo kurių sumokamos pensijų socialinio draudimo įmokos.

Supaprastintai tariant, jeigu per metus įmokos sumokamos nuo nustatytą metinį vidutinio darbo užmokesčio dydį atitinkančių pajamų, žmogus įgyja vieną apskaitos vienetą.

Jeigu įmokos mokamos nuo maždaug pusės tokio dydžio pajamų, sukaupiama apie 0,5 taško.

Jeigu nuo ketvirtadalio – apie 0,25 taško.

Todėl du vienodą darbo stažą turintys žmonės senatvėje nebūtinai gaus vienodo dydžio pensijas.

Jeigu vienas visą gyvenimą uždirbo daugiau ir nuo didesnių pajamų mokėjo socialinio draudimo įmokas, jo individualioji pensijos dalis paprastai bus didesnė.

Stažas ir taškai – ne tas pats

Tai dar viena dažnai painiojama detalė.

Pensijų stažas ir apskaitos vienetai atlieka skirtingas funkcijas.

2026 metais minimalus stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų, o būtinasis stažas – 34,5 metų.

Vieneri stažo metai įgyjami, kai per metus pensijų socialinio draudimo įmokos sumokamos bent nuo 12 minimalių mėnesinių algų dydžio pajamų.

Jeigu įmokų sumokama mažiau, įgyjama proporcingai mažesnė stažo dalis.

Tačiau net ir labai daug uždirbantis žmogus per vienus kalendorinius metus negali sukaupti dvejų ar trejų metų stažo.

Pasitraukusiems iš II pakopos atsirado dar viena svarbi detalė

2026 metais ši tema tapo dar aktualesnė dėl pasikeitusios antrosios pensijų pakopos sistemos.

Žmonėms, kurie pereinamuoju laikotarpiu nusprendžia pasitraukti iš II pakopos, jų pačių sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas išmokami į banko sąskaitą.

Tačiau valstybės skatinamosios ir ankstesnės „Sodros“ įmokų dalys grįžta į „Sodrą“.

Jos nėra tiesiog prarandamos.

Šios lėšos paverčiamos papildomais pensijos apskaitos vienetais, kurie ateityje didins žmogaus „Sodros“ pensijos individualiąją dalį.

Todėl 2026 metais dalies žmonių paskyrose apskaitos vienetų skaičius gali keistis ir dėl šios priežasties.

Skirtumas gali atrodyti mažas, bet per dešimtmečius susideda nemaža suma

Vieno vilniečio pastebėtas 0,04 taško pokytis savaime nėra didžiulis.

Pagal 2026 metų 8,11 euro vieneto vertę 0,04 taško atitiktų maždaug 32 centus mėnesinės individualiosios pensijos dalies.

Tačiau žmogui iki pensijos dirbant dar 15, 20 ar daugiau metų, daug svarbiau stebėti, ar teisingai apskaityti visi darbo laikotarpiai ir socialinio draudimo įmokos.

Jeigu trūktų ne kelių šimtųjų taško, o vienų ar kelių metų duomenų, skirtumas jau būtų gerokai reikšmingesnis.

Ypač verta patikrinti senesnius darbo laikotarpius

47-erių vilnietis atkreipė dėmesį ir į dar vieną problemą – jis oficialiai dirbo dar iki 1994 metų, tačiau nėra tikras, ar visa ši informacija atsispindi „Sodros“ sistemoje.

Tai aktualu ir kitiems žmonėms, kurių darbo istorija prasidėjo prieš kelis dešimtmečius.

Senesni duomenys ne visada buvo kaupiami tokiose skaitmeninėse sistemose, kokias turime šiandien.

Todėl artėjant pensijai ypač svarbu nelaukti paskutinės minutės ir iš anksto pasitikrinti, ar „Sodra“ turi visą informaciją apie darbo laikotarpius.

Prisijungti verta net tiems, kuriems iki pensijos dar toli

Ši istorija parodė paprastą dalyką – savo pensijos duomenų nereikėtų pirmą kartą tikrinti likus keliems mėnesiams iki pensijos.

Jeigu žmogus pastebi, kad stažas arba apskaitos vienetai staiga pasikeitė, pirmiausia verta suformuoti REP.49 ir REP.49.1 suvestines ir palyginti jose esančius duomenis.

Jeigu ir tada skaičiai atrodo neaiškūs, reikėtų kreiptis į „Sodrą“, kad būtų patikrinta konkreti žmogaus situacija.

Svarbiausia žinia – paskyroje sumažėjęs skaičius nebūtinai reiškia, kad žmogui buvo „atimta“ dalis būsimos pensijos. Tačiau „Sodra“ pati ragina gyventojus tikrinti detalias suvestines, nes būtent jose galima pamatyti aktualiausius duomenis ir laiku pastebėti galimus neatitikimus.