Smūgis Gediminui Žiemeliui: prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą

Šią situaciją nagrinėjo „Delfi“. Kaip paaiškėjo, ežero pakrantėje vykdytos ir nelegalios statybos.

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2020 m. lapkričio mėn. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta pakankamai neginčijamų objektyvių duomenų apie tai, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apie šį sprendimą numatyta tvarka nebuvo informuota pareiškėja – Valstybinė miškų tarnyba.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs ir įvertinęs Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus š. m. balandžio mėn. 7 d. gautame pareiškime nurodytas aplinkybes bei susipažinęs su nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytais motyvais, penktadienį priėmė sprendimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei tyrimą atnaujino.

Nutarime atnaujinti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad atliekant tyrimą nebuvo vertinamos visos galimai padarytos nusikalstamos veikos, nenustatyta visų sprendimui nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmingų aplinkybių visuma. Pažymima ir tai, kad pareiškėjai – Valstybinei miškų tarnybai – nebuvo išsiųstas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašas ir neišspręstas jos pripažinimo civiline ieškove klausimas, dėl ko pareiškėjai buvo apribota galimybė visapusiškai dalyvauti procese ir skųsti priimtus procesinius sprendimus.

Valstybinės miškų tarnybos vadovas Mindaugas Tarnauskas penktadienį savo Feisbuko paskyroje pasidalijo naujausia informacija apie tai, kaip „pasimetė“ 113 tūkst. eurų žala, susijusi su verslininko G. Žiemelio valdomos įmonės atliktais veiksmais ežero pakrantėje.

„Delfi“ apie šią situaciją jau yra rašęs. Ir tuomet kilo klausimas, kodėl pažeidėjams nereikėjo sumokėti 113 tūkst. eurų žalos aplinkai.

Penktadienį savo Feisbuko paskyroje tai įvertino M. Tarnauskas.

„Kaip galima pamesti 113 tūkst. Eur žalos bylą valstybėje?

Melkio kaimas, Taučiliškių ežero pakrantė. Viešoje erdvėje dažnai minimi kaip su G. Žiemeliu susiję „rūmai miške“.

2019 m. šioje vietoje Valstybinė miškų tarnyba nustatė labai konkrečius dalykus:

– be leidimo plynai iškirstas miškas,

– sunaikinta beveik 1,6 ha miško paklotės,

– pelkė užpilta gruntu.

Apskaičiuota žala aplinkai – 113 347,50 Eur.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – rašė Valstybinės miškų tarnybos vadovas.

Anot jo, ir čia prasidėjo įdomioji dalis.

„2026 m. nagrinėjant naujus prašymus dėl tų pačių sklypų į šią istoriją teko įsigilinti iš naujo. Teko gerai pasukti galvas, kadangi jau praėjo 6 metai ir ne visi jau ir atsimena, kas tuomet tiksliai vyko. Ir paaiškėjo faktai, kurie kelia daugiau klausimų nei atsakymų:

– ikiteisminis tyrimas dar 2020 m. lapkričio mėn. prokurarūros buvo nutrauktas.

– Miškų tarnyba, kuri nustatė žalą ir pateikė civilinį ieškinį, apie tai per 6 metus nebuvo informuota.

– net nebuvo priimtas sprendimas dėl Tarnybos kaip civilinio ieškovo statuso.

Kitaip tariant, žala yra, skaičiai yra, tyrimas buvo, o rezultato nėra“, – rašė M. Tarnauskas.

Jis rašė, kad Prokuratūra šiuo metu esą iš naujo vertina tyrimo nutraukimą.

„Kreipiausi į prokuratūrą ir po Vilniaus apygardos prokuratūros atsakymo matome, kad pats tyrimo nutraukimas (pagrįstumas ir teisėtumas) visgi dabar yra vertinamas iš naujo.

Tikiuosi, kad šį kartą klausimas bus ne „uždarytas tyliai“, o išspręstas iš esmės, nes kai kalbame apie mišką – tai ne tik sklypai ar projektai. Tai viešas interesas. O viešas interesas neturi dingti kartu su nutrauktu tyrimu“, – rašė M. Tarnauskas.

„Delfi“ jau rašė, kad Seimo nariams ir Valstybinės miškų tarnybos vadovui M. Tarnauskui viešai ėmus kelti klausimus dėl žinomo Lietuvos verslininko G. Žiemelio valdų prie ežero, sureagavo ir sklypą Vilniaus rajone valdanti įmonė „Greenvesta“. Ji pateikė savo versiją, kas nutiko ežero pakrantėje ir kaip sprendžiama susidariusi situacija.

Kaip viešai yra nurodę kai kurie Seimo nariai, Vilniaus rajone, Melkio kaime, ant Taučiliškių ežero kranto buvo neteisėtai iškirstas miškas ir galiausiai ten buvo pastatytas prabangius rūmus primenantis pastatas. Statybos inspekcija jį pripažino nelegaliu ir reikalauja nugriauti.

Kaip nurodė Valstybinės miškų tarnybos vadovas M. Tarnauskas, 2019 metais Valstybinė miškų tarnyba atliko patikrinimą Melkio kaime. Nustatyti konkretūs pažeidimai: neteisėtai iškirstas miškas, sunaikinta apie 15 990 kv. metrų miško paklotės, pažeista pelkinė teritorija, savavališkai iškirsti maždaug 252 kubiniai metrai medienos. Aplinkai padaryta žala, jo teigimu, įvertinta 113 347,50 euro.

Taigi, Seimo nariai ėmė kelti klausimus, kodėl apskaičiuota žala nebuvo atlyginta.

Formaliai sklypas priklauso ne G. Žiemeliui, bet įmonei „Greenvesta“. Tačiau G. Žiemelis, Registrų centro duomenimis, yra netiesioginis įmonės savininkas, valdantis 100 proc. įmonės akcijų.

Savo komentarą dėl susidariusios situacijos yra atsiuntę ir „Greenvesta“ atstovai.

Įmonė teigė, kad statybos buvo sustabdytos dar 2019 metais.

„Laikomės įstatymų ir veikiame įstatymų numatyta tvarka. Statybos buvo sustabdytos iškart gavus skundą 2019 m. Svarbu pabrėžti, jog pastatas nėra užbaigtas ar kitaip eksploatuojamas, kol bus priimtas galutinis sprendimas teismo procesuose“, – teigė įmonės atstovai.

Jie taip pat teigė, kad miško toje teritorijoje esą niekada ir nebuvo.

„Šioje istorijoje spekuliuojama miško terminu, nors ten, kur stovi pastatas, niekada nebuvo miško – ten buvo pelkėta vietovė. Tą rodo ir taksoraščio duomenys. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių patvirtinimo“, pateikė išvadas, kad šios žemės sklypo plotas yra pelkės ir šaltinynai. Be to, turime nepriklausomų miško ekspertų paruoštas išvadas, kad pastato vietoje buvo pelkė. Šiuo metu vyksta procesas, kuriame ir siekiame įrodyti pelkės faktą“, – nurodė „Greenvesta“ atstovai.

Be to, jie aiškino, kad nors ir buvo apskaičiuota 113 tūkst. eurų žala, galiausiai įmonei teko sumokėti kiek daugiau nei 2,7 tūkst. eurų ir tyrimas esą jau baigtas.

„113 tūkst. Eur bauda yra neteisingai interpretuotas faktas. Toks žalos dydis buvo pradžioj pateiktas iš VMT jiems nedarius vizito, bet galiausiai faktinė kompensacijos suma yra 2704,76 Eur, kuri buvo apmokėta Valstybinei miškų tarnybai ir šis tyrimas baigtas“, – nurodė įmonės atstovai.

Taip pat jie aiškino, kad savo valdose siekia išsaugoti gamtą.

„Mums svarbu gamtos apsaugos klausimas, tad pernai davėme sutikimą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai mūsų valdomame 40 ha sklype atkurti 27 ha Giedraičių aukštapelkę. Svarstome ir daugiau būdų kaip galime prisidėti prie gamtos apsaugos ir išsaugojimo“, – teigė „Greenvesta“ atstovai.