Tomas L.
Netikėtai prisiminė apie „šilumą“ ir „šiltą draugystę“.
Rusijos teismas prieš partiją „Jabloko“ rodo, kaip pavojinga žaisti politinių technologijų žaidimus su Kremliumi. Tai gali būti užuomina dabartiniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuo baigiasi susitarimai su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
Tai taip pat yra signalas Kinijai. Koks būtent?
Įtikti Doniui – išgąsdinti Si
Prieš kelias dienas Pekine netikėtai prisiminta apie „šilumą“ ir „šiltą draugystę“, siejančią Kinijos Liaudies Respublikos prezidentą Si Dzinpingą su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu.
Valstybinė informacijos agentūra „Xinhua“ paskelbė keistą įrašą – jame buvo prisimintas Si Dzinpingo paskutinis susitikimas su dabartiniu Kremliaus šeimininku. Publikacijoje teigta, kad abiejų lyderių bendravimas paliudijo „šiltos draugystės“ tarp dviejų šalių veiksmingumą.
Kodėl prireikė prisiminti praeitį, paaiškėjo rugpjūčio 11 dieną, kai „Xinhua“ pacitavo Rusijos užsienio reikalų viceministro Michailo Galuzino interviu, akcentuodama, kad Rusija pirmenybę teikia politiniam ir diplomatiniam keliui sprendžiant „konfliktą Ukrainoje“.
Kodėl Kinija staiga prisiminė „šiltą draugystę“ su Putinu?
Si Dzinpingui svarbu kontroliuoti savo „seną draugą“ per viršūnių susitikimą su dabartiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu rugsėjį. Norėdamas pakelti kainą, dabartinis Kremliaus šeimininkas turi tapti „siaubingu“. Būtent tai jis ir daro.
Tačiau ne viskas taip vienareikšmiška.
Karalius tarp trijų supervalstybių
Putinui atsirado galimybė išsivaduoti iš priklausomybės nuo Kinijos arba ją susilpninti – įtinkant Donaldui Trumpui ir kartu Si Dzinpingui. Kaip?
Pirmas žingsnis. Pasitraukti iš bet kokių taikos derybų. Trumpui priminti Ankoridžą, Si – „Sibiro galios-2“ dujotiekį.
Antras žingsnis. Palaukti pasiūlymų. Užmesti jauką – išankstinį sutikimą derėtis, kad procesas paspartėtų.
Trečias žingsnis. Pasirinkti, su kuo šiame etape draugauti ir prieš ką veikti.
Kinija nori išbandyti save kaip tarpininkė. Tačiau tai sumažintų Trumpo reitingus. Jeigu dabartinis JAV prezidentas pasirašytų kokį nors susitarimą dėl Ukrainos, net jei tai būtų tik memorandumas pagal Irano pavyzdį, jis įvykdytų seniai duotą pažadą ir turėtų aukštą reitingą. Bent jau kelioms savaitėms. Po to vėl būtų galima šaudyti į mūsų miestus, kaip tai padarė Iranas. Be kita ko, Kinija būtų susilpninta.
Tačiau susilpninęs Si, Putinas sumažintų ir savo paties kainą. Neatmetama galimybė, kad jis ir Si Dzinpingas rengia spektaklį Trumpui. O šiame spektaklyje labai svarbus pirmasis Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas ir neoficialus laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kuratorius Sergejus Kiričenka.
Kuo čia dėtas „Kinder siurprizas“?
Rusijos verslui Ukrainos žemės – problema. Finansiniai srautai beveik nesekami (nebent iš dalies amerikiečių), į „pilkąją zoną“ nukreipiamos milžiniškos Rusijos biudžeto lėšos be jokios kontrolės. Iš esmės nuo Kiričenkos ir jo aplinkos priklauso Rusijos karinių dalinių logistika Ukrainos teritorijoje.
Sergejus Kiričenka, kuris dėl jauno amžiaus, kai tapo Rusijos premjeru, buvo pramintas „Kinder siurprizu“, per savo sūnų „valdo“ dalį šalies skaitmeninės srities. O tai, be kita ko, leidžia nekontroliuojamai kasti bitkoinus. Ne paskutinėje vietoje būtent dėl to rusai taip laikosi Zaporižios atominės elektrinės (ZAES).
Iš esmės Kiričenkos klanas suformavo „valstybę valstybėje“, ir Putinas supranta visą šio reiškinio pavojų sau asmeniškai.
Jeigu Kiričenka sumanė nuversti Putiną, „taranas“ „Jabloko“ pavidalu, kurio steigėjo ir federalinio politinio komiteto pirmininko Grigorijaus Javlinskio Kiričenka nemėgsta, į šią intrigą puikiai įsipaišo. Į šią versiją taip pat telpa Rusijos tiesioginių investicijų fondo generalinis direktorius ir Rusijos prezidento specialusis atstovas investiciniam bei ekonominiam bendradarbiavimui Kirilas Dmitrijevas su savo įdomiais pasiūlymais amerikiečiams.
Dėmesys „obuoliui“
O toliau prasidės įdomiausia dalis: „Jabloko“ apskųs Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Vadinasi, rusams kelioms savaitėms užtikrintas politinis serialas. Kremlius susigundys pademonstruoti savo demokratiškumą ir grąžinti partiją į rinkimų kovą. Šią versiją sustiprina neva duotas neoficialus nurodymas kol kas neišbraukti „jablokiečių“ iš biuletenių.
Nuo šiol „Jabloko“ bus dėmesio centre. O tai reiškia, kad partija turės reitingus. Net jei partija nebus grąžinta į rinkimų kovą, išlieka regionų parlamentai, kuriuose „jablokiečiai“ turi neblogas startines pozicijas.
Toliau galima įsivaizduoti tokį vaizdą: „obuolių“ partija ateina į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, surenka daugiausia šalininkų ir tampa šių teritorijų gyventojų atstove. Nuo tokio statuso iki pretenzijų į lyderystę visoje Rusijoje – vos keli žingsniai.
Ir svarbiausia Sergejui Kiričenkai – išsaugota laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolė.
Kitaip tariant, Putinui atsirado verslo konkurentas, kuris kol kas tik groja unisonu su Kremliumi. Neatmetama, kad būtent tomis pačiomis stygomis, kurias Putino politiniai technologai norėjo užkabinti Trumpo ir Si Dzinpingo atžvilgiu, kad sukurtų Kremliaus vadovui raminančią melodiją.
