Lietuvoje galioja paprasta taisyklė: turtas, įgytas iki santuokos, priklauso tam sutuoktiniui, kuris jį įsigijo, todėl skyrybų metu jis paprastai nėra dalijamas. Tačiau vien turto įsigijimo data ne visada lemia galutinį rezultatą, teigia advokatų kontoros NOOR patarėja, ginčų sprendimo grupės advokatė Eglė Aleksiejeva.
Jeigu santuokos metu į tokį turtą buvo daug investuota bendromis ar vieno sutuoktinio lėšomis arba jo darbu, gali būti nuspręsta, kad turtas tapo bendras. Kitu atveju kitam sutuoktiniui gali būti priteista kompensacija.
Kada asmeninis turtas gali būti pripažintas bendru?
E. Aleksiejevos aiškinimu, sutuoktinio asmeninis turtas gali būti pripažintas bendra sutuoktinių nuosavybe, jeigu santuokos metu tas turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ar darbu.
„Svarbu, kad šių aplinkybių visumą turi įrodyti tas sutuoktinis, kuris prašo kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Vien aplinkybės, kad šeima gyveno tame turte ar kad sutuoktinis santuokos metu turėjo pajamų, savaime nepakanka – turi būti nustatytas ryšys tarp konkretaus indėlio ir turto pagerinimo“, – LRT.lt komentavo teisininkė.
Ką teismai laiko esminiu pagerinimu?
Vieno atsakymo, ką teismai laiko esminiu pagerinimu, anot E. Aleksiejevos, nėra. Teismas įvertina, kokie darbai buvo atlikti, kiek jie buvo reikšmingi, kaip pasikeitė turto būklė ir kiek turtas buvo vertas prieš pagerinimą ir kiek po jo.
„Svarbu atskirti, kiek vertė padidėjo dėl pačių pagerinimų, o kiek dėl bendro nekilnojamojo turto rinkos kainų augimo ar kitų išorinių veiksnių“, – akcentavo advokatė.
Pavyzdžiui, teismų praktikoje esminiu pagerinimu buvo laikyta rekonstrukcija, po kurios padidėjo namo plotas, tūris ir aukštų skaičius, buvo įrengta mansarda, o pastato vertė padidėjo daugiau kaip du kartus, pasakojo E. Aleksiejeva.
Kita vertus, sprendžiant dėl žemės sklypo, vien nedidelis rinkos vertės pokytis dar nereiškia, kad sklypas nebuvo pagerintas iš esmės, vertinama ir tai, kaip faktiškai pasikeitė pats sklypas, ar atlikti darbai turėjo reikšmingos įtakos jo vertei, – atkreipė dėmesį ji.

„Net ir pripažinus iki santuokos turėtą turtą bendrąja jungtine nuosavybe, tai nebūtinai reiškia automatinį padalijimą po lygiai. Teismas gali atsižvelgti į tai, kad dalis turto buvo sukurta dar iki santuokos iš vieno sutuoktinio asmeninių lėšų, ir šią aplinkybę vertinti spręsdamas dėl konkrečių sutuoktiniams tenkančių dalių“, – sakė E. Aleksiejeva.
Iki santuokos įgytas turtas su kreditu
Pasak advokatės, praktikoje daugiausia klausimų kyla tada, kai nekilnojamasis turtas nupirktas iki santuokos, tačiau už jį dar ilgai mokamas kreditas. Vien tai, kad kredito įmokos santuokos metu mokėtos iš šeimos pajamų, nereiškia, kad turtas automatiškai tampa bendras, tačiau ši aplinkybė gali turėti esminę reikšmę.

2025 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį: vien tai, kad turtas įsigytas iki santuokos, dar nereiškia, kad skyrybų atveju jis liks vienam sutuoktiniui. Jei jam įsigyti buvo panaudota daugiau bendrų nei asmeninių lėšų, toks turtas gali būti pripažintas bendru.
Jei turto įsigijimas finansuotas kreditu, svarbu nustatyti ne vien tai, kieno vardu turtas registruotas ar kas techniškai atliko banko pavedimus, bet ir kokia turto įsigijimo kainos dalis faktiškai buvo padengta bendromis sutuoktinių lėšomis, aiškina E. Aleksiejeva.
„Kitaip tariant, tokio ginčo esmė gali būti ne turto remontas, o jo įsigijimo finansavimas. Jeigu bendros lėšos neviršijo asmeninių lėšų ir nėra pagrindo turtą pripažinti bendru, vis tiek gali būti sprendžiama dėl kompensacijos už bendrų lėšų panaudojimą ar turto pagerinimą“, – pabrėžė teisininkė.

Galima kompensacija
Jei santuokos metu vieno sutuoktinio asmeninis turtas buvo pagerintas bendromis lėšomis, tačiau ne tiek, kad turtas taptų bendras, kitam sutuoktiniui gali priklausyti kompensacija už jo pagerinimą. Tačiau kompensacija nėra automatinė.
Advokatės teigimu, kompensacijos dydis taip pat nėra paprasčiausia visų čekių ar remonto sąmatų suma. 2026 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad turi būti vertinama, kokie pagerinimai buvo atlikti ir kokia apimtimi būtent jie padidino turto vertę.
„Vien lokali darbų sąmata neparodo tikrosios nekilnojamojo turto pagerinimo vertės. Tam gali būti reikalingas turto vertinimas ar ekspertizė, o kartu gali būti vertinamos ir santuokos metu iš bendrų lėšų grąžintos kredito dalys, jeigu kreditas buvo susijęs su turto statyba, užbaigimu ar pagerinimu“, – paaiškino E. Aleksiejeva.




