Lietuva skuba užkamšyti „skyles ore“: ministras įvardijo datą, kada šalis turėtų turėti integruotą antidroninę sistemą

Pastarosios savaitės įvykiai Lietuvos oro erdvėje privertė dar kartą garsiai paklausti: ar šalis šiandien pajėgi laiku pastebėti ir sustabdyti žemai skrendančius dronus?

Vienas bepilotis orlaivis perskrido Lietuvos teritoriją ir nuskrido toliau. Kitas buvo aptiktas ir neutralizuotas NATO oro gynybos misiją vykdančių Italijos naikintuvų. Šie du skirtingai pasibaigę incidentai atskleidė problemą, apie kurią dabar atvirai kalba ir Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pripažįsta – iššūkių Lietuvos oro gynyboje dar yra.

Tačiau kartu jis pirmą kartą taip konkrečiai įvardijo terminą, kada Lietuva turėtų turėti veikiančią integruotą antidroninę sistemą.

Oficialiame plane įrašyta 2027 metų pabaiga, tačiau ministras nori gerokai greitesnio rezultato – kad sistema pradėtų veikti jau 2027 metų viduryje.

Didžiausia problema slypi ten, kur įprasti radarai mato prasčiau

Lietuva nėra visiškai neapsaugota.

Šalies ilgojo nuotolio radarai integruoti į bendrą NATO sistemą. Veikia NATO oro gynybos misija, Lietuva taip pat turi NASAMS ir kitų oro gynybos pajėgumų.

Tačiau šiuolaikinis karas Ukrainoje parodė, kad problema yra gerokai sudėtingesnė.

Vienas didžiausių iššūkių – nedideli ir žemai skrendantys bepiločiai orlaiviai.

Būtent todėl dabar daug dėmesio skiriama papildomiems trumpojo nuotolio radarams ir skirtingų stebėjimo sistemų sujungimui.

Pasienyje dalis papildomų radarų jau integruota, o naujų įrenginių užsakyta daugiau.

Lietuva svarstė ir gerokai ambicingesnį variantą

Dar prieš maždaug pusmetį kariuomenės buvo paprašyta įvertinti, kiek galėtų kainuoti visą Lietuvos teritoriją dengianti sistema, savo mastu primenanti Izraelio daugiasluoksnę oro gynybą.

Skaičiavimai parodė, kad tokio projekto kaina Lietuvai būtų milžiniška.

R. Kaunas nurodė, kad būtų kalbama net ne apie 10 ar 20 milijardų eurų, o apie dar didesnes sumas.

Todėl pasirinkta kita kryptis – kurti realistiškesnę daugiasluoksnę sistemą, kuri galėtų būti nuolat papildoma ir tobulinama.

Jos esmė – kuo anksčiau pastebėti grėsmę, perduoti informaciją atsakingoms institucijoms ir greitai priimti sprendimą dėl reagavimo.

Vien radarų neužteks

Svarbiausias Lietuvos planuojamos sistemos principas – skirtingos priemonės turi veikti ne atskirai, o kaip viena visuma.

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja įvairūs oro erdvę stebintys sensoriai ir radarai, tačiau ateityje jų informacija turėtų būti sujungiama į bendrą sistemą.

Krašto apsaugos ministerija rugsėjį paskelbė ir atskirą maždaug 5 mln. eurų vertės valstybės užsakymą integruotai oro grėsmių aptikimo sistemai.

Numatyta, kad ji realiuoju laiku sujungtų skirtingų institucijų turimą informaciją ir padėtų greičiau nustatyti, kas iš tiesų pasirodė Lietuvos oro erdvėje.

Tai ypač svarbu situacijose, kai iš pradžių neaišku, ar užfiksuotas objektas yra dronas, civilinis orlaivis, paukščiai ar kita radarų užfiksuota anomalija.

Du incidentai per vieną savaitę tapo rimtu išbandymu

Diskusijas dar labiau sustiprino pastarosios savaitės įvykiai.

Vienu atveju dronas perskrido Lietuvos teritoriją ir vėliau tyrimas buvo tęsiamas bendradarbiaujant su Lenkijos institucijomis.

Kitu atveju reakcija buvo visiškai kitokia.

Lietuvos kariuomenė aptiko į šalies oro erdvę įskridusį objektą ir perdavė informaciją NATO oro gynybos misijai. Į orą pakilo Italijos „Eurofighter“ naikintuvai, kurie objektą neutralizavo.

Vėliau R. Kaunas patvirtino, kad tai buvo rusiškas „Gerbera“ tipo dronas.

Incidento aplinkybės toliau tiriamos.

Ministras pripažino – visuomenės lūkestis pagrįstas

Kalbėdamas apie antidroninės gynybos kūrimo tempą R. Kaunas neslėpė suprantantis kritiką.

Visuomenei natūraliai kyla klausimas, kodėl tokios sistemos dar nėra dabar, kai karas Ukrainoje vyksta jau daugiau nei ketverius metus.

Ministras tokį priekaištą pavadino pagrįstu.

Jo teigimu, būtent todėl šiuo metu spaudžiami tiek kariuomenė, tiek ministerija, tiek su projektu dirbanti pramonė.

Tikslas – sutrumpinti terminus tiek, kiek realiai įmanoma.

Oficialiai – 2027 metų pabaiga, bet Kaunas nori anksčiau

Ir čia nuskambėjo svarbiausia žinia.

Dabartinėje programoje numatyta, kad integruota Lietuvos antidroninė sistema turėtų būti sukurta iki 2027 metų pabaigos.

Tačiau R. Kaunas viešai pareiškė norintis, kad darbai būtų baigti bent pusmečiu anksčiau.

Vadinasi, ambicingesnis tikslas – 2027 metų vidurys.

Tai nereiškia, kad iki tos dienos Lietuva neturi jokių apsaugos priemonių. Dalis radarų ir kitų pajėgumų jau naudojami, kiti perkami bei integruojami.

Kalbama apie momentą, kai atskiros sistemos būtų sujungtos į gerokai vientisesnį nacionalinį mechanizmą.

Net ir tuomet šimtaprocentinės apsaugos nebus

R. Kaunas pripažino dar vieną svarbią aplinkybę.

Net sukūrus planuojamą sistemą nebus galima pažadėti, kad absoliučiai kiekvienas į Lietuvos oro erdvę patekęs dronas bus aptiktas ir sustabdytas.

Tokios garantijos praktiškai negali suteikti nė viena oro gynybos sistema.

Technologijos nuolat keičiasi, o karas Ukrainoje parodė, kaip greitai tobulinami bepiločiai orlaiviai ir jų panaudojimo būdai.

Todėl kuriama sistema turės būti nuolat atnaujinama.

Ukrainos patirtis tapo ypač svarbi

Lietuva į šį procesą įtraukė ir Ukrainos specialistus, turinčius realios patirties kovojant su masiškai naudojamais dronais.

Jų patirtis Lietuvai svarbi pirmiausia todėl, kad leidžia mokytis iš jau padarytų klaidų ir greičiau įvertinti, kurie sprendimai praktiškai veikia.

Tačiau Lietuvos situacija nėra identiška Ukrainai – Lietuva yra NATO valstybė, todėl nacionaliniai pajėgumai veikia kartu su bendromis Aljanso oro gynybos priemonėmis.

Artimiausi metai taps lemiami

Pastarosios savaitės incidentai parodė dvi skirtingas Lietuvos oro gynybos puses.

Vienas objektas sugebėjo perskristi šalies teritoriją. Kitas buvo aptiktas ir neutralizuotas NATO pajėgų.

Būtent todėl dabar siekiama sukurti sistemą, kurioje informacija apie galimą grėsmę būtų surenkama ir įvertinama kuo greičiau.

Oficialus terminas – 2027 metų pabaiga. Tačiau krašto apsaugos ministras nori, kad Lietuva integruotą antidroninę sistemą turėtų jau 2027-ųjų viduryje.

Iki tol atskiri jos elementai bus diegiami palaipsniui. O pastarųjų dienų įvykiai parodė, kodėl tempas tapo vienu svarbiausių Lietuvos gynybos klausimų.