Skausmas, apie kurį moterys gėdijasi prabilti – tai intymius santykius tiesiog sužlugdo

Kartų skirtumai akivaizdūs – jaunesnės drąsiau kalba apie intymią sveikatą

Pasak pašnekovės, estetinė ginekologija susijusi ne tik su kosmetiniais aspektais, galbūt intymaus gyvenimo pagerinimo klausimais, bet padeda spręsti lytinių organų funkcines problemas.

Tačiau gydytoja konstatavo, kad tokių intymių bėdų sprendimas daliai moterų vis dar yra tabu. „Dauguma moterų, ypač vyresnio amžiaus pačios apie tai labai retai kada prakalba. Dažniausiai pasisodini kėdėje moterį ir apžiūros metu matai, kad, pavyzdžiui, yra atrofiška gleivinė, net prisilietus pradeda kraujuoti, ar yra kitokie pakitimai, tada aktyviai moters paklausi, o tai kaip jūsų lytinis gyvenimas? Tada ji ir atsiveria“, – pastebėjo R. Sinkevičienė.

Tuo metu, pasak gydytojos, jaunesnės moterys yra drąsesnės ir atviresnės: „Čia yra kartų skirtumai, vyresnės, menopauzinio amžiaus moterys tikrai neatsiveria. (…) O jauno amžiaus moterys tikrai ateina pačios, (…) gali ateiti ir 20 metų mergina, kuriai yra skausmingi lytiniai santykiai ir ji tiesiog ateina su problema, jos nemaskuoja kokiomis skausmingomis mėnesinėmis ar dar kažkuo.

Kada makšties sausumas – dažniausia problema? 

Specialistės aiškinimu, estetinės ginekologija visų pirma padeda esant makšties sausumui, atrofiniams makšties pakitimams. Jie moteris gali lydėti keliuose jos gyvenimo etapuose.

„Pirmiausiai tai dažniausiai aplanko tuomet, kai moteris žindo kūdikį krūtimi. Tuomet dėl išsiskiriančio prolaktino makšties gleivinė tampa plona, jautri, galima sakyti, tokia pseudomenopauzinė. Tad moterims po gimdymo pirmaisiais mėnesiais santykiai yra tikrai nemalonūs, skausmingi.

Čia pati gamta pareguliuoja taip, kad moters didžiausias dėmesys tuo metu tektų kūdikiui. Bet tai greitai praeina savaime. Kitas moters gyvenimo periodas, kuomet kūne pradeda mažėti estrogeno, vystosi atrofinis vaginitas, vulvitas, yra menopauzė. Čia yra didžiausia erdvė, kai yra taikomos estetinės ginekologinės procedūros“, – aiškino ginekologė.

Geriau nutraukia lytinius santykius, nei kreipiasi pagalbos

Tiesa, ji pastebėjo, kad menopauzinis ir perimenopauzinis laikotarpis dabar ankstėja.

„Kai moteris pradeda skųstis karščio pylimais ir jeigu yra kokie 42–43 metai, tikrai visuomet pagalvojame apie perimenopauzinius pakitimus, kadangi ir menopauzė moterims po truputį ateina vis anksčiau. Kodėl taip yra? Manau, dėl didelės įtampos ir visą gyvenimą lydinčio streso. Aišku, ir dėl besikeičiančios mūsų mitybos ir paties maisto kokybės“, – svarstė gydytoja.

Pašnekovė pabrėžė, kad labai svarbu šias problemas spręsti laiku, kada jos prasideda, o ne įsisenėja: „Daug lengviau ir gydytojui yra dirbti, tą gleivinę, puoselėti, drėkinti iš pat pradžių, negu tuomet, kai jau atsiranda opos. Tuomet įsivažiavusį traukinį sustabdyti yra daug sunkiau.“

Tačiau moterys neretai pasirenka turbūt paprasčiausią kelią –nutraukia intymius santykius. „Bet tai nėra sprendimas. Makšties gleivinę reikia prižiūrėti kaip ir veido odą. Kadangi ten vyksta atrofija, kartkartėmis moteriai reikia atlikti tam tikras drėkinimo procedūras, naudoti drėkiklius, makšties, žvakutes, visokius gelius“, – kalbėjo medikė.

Nuo žvakučių iki užpildų ir lazerio

Gydytoja pasakojo, kad estetinė ginekologija gali padėti tiek invaziniais, tiek neinvaziniais būdais. Jei problema užklumpa žindančią moterį, jai paprastai paskiriami vietiniai preparatai. Kitais atvejais gali būti taikomos rimtesnės procedūros.

„Pirmiausiai galima pasiūlyti PRP terapijas, tai yra trombocitais praturtintą plazmą. Moteriai tiesiog iš venos yra paimamas kraujas jis yra apdorojamas specialiame mėgintuvėlyje. Tiesiog jame yra paliekami jos pačios trombocitai ir atgal yra jie suleidžiami į tam tikras problemines vietas. Kai jie suleidžiami į makštį, suskyla ir iš jų išsiskiria endotelio augimo faktoriai, kurie skatina ląstelių regeneraciją. Nėra jokios chemijos dar kažko, tai yra jos pačios trombocitai.

Kartais taikome paprastą PRP terapiją, o kartais ją papildome hialuronu. Hialuronas yra unikali medžiaga – viena jo molekulė pritraukia net 500 vandens molekulių, todėl audiniai ne tik sudrėkinami, bet ir padidėja jų elastingumas. Tai padeda efektyviai spręsti minėtas problemas“, – pasakojo R. Sinkevičienė.

Makšties atrofinius pakitimus galima gydyti ir su lazeriu arba radijodažnumine terapija: „Šios procedūros metu smūginė banga duoda stimulą kolageno skaiduloms daugintis, taip išgaunant panašų efektą kaip ir lazerio terapijos metu. Lazerio spindulys taip pat siunčia impulsą į tam tikrą audinių sluoksnį, skatindamas ląsteles gaminti kolageno ir elastino skaidulas.“

Tiesa, abiejų šių terapijų sėkmė labai priklauso nuo individualių organizmo savybių – būtent nuo to, kiek ląstelės dar pajėgios pačios gaminti šias medžiagas. „Pastebėjau, kad vyresnio amžiaus moterims efektas būna kiek silpnesnis. Tuo tarpu jaunesnėms moterims, pavyzdžiui, sprendžiant šlapimo nelaikymo problemą po gimdymo, lazerio terapijos rezultatai yra tikrai puikūs.“

Užsienyje skiria profilaktiškai nemokamai, Lietuvoje – tik svajonė 

Dar viena nemaloni moteris užklumpanti problema – šlapimo nelaikymas. Gydytoja priminė, kad šlapimo nelaikymas būna kelių rūšių: įtampos, dirglioji šlapimo pūslė arba mišrus tipas. Estetinė ginekologija dažniausiai sprendžia įtampos šlapimo nelaikymo problemą, nes dirglios šlapimo pūslės gydymas yra medikamentinis.

„Ką reiškia įtampos šlapimo nelaikymas? Tai nutinka moteriai kosint, lipant laiptais ar čiaudint. Moterys ypač pabrėžia, kad negali bėgioti ar šokinėti, nes fizinio krūvio ar, pavyzdžiui, čiaudint išteka keli lašai šlapimo. Iš pradžių ši problema gali pasireikšti tik esant pilnai šlapimo pūslei, tačiau bėgant laikui situacija aštrėja – šlapimas nuteka net pūslei nesant pilnai.

Moterys pradeda nešioti įvairius įklotus, o kai tai apriboja fizinę veiklą, problemą tikrai reikia spręsti. Tam yra keli sprendimo būdai: galima leisti užpildus paratretrialiai – taip pakeičiamas šlaplės kampas. Taip pat galimas operacinis gydymas arba lazerio terapija“, – sakė R. Sinkevičienė.

Nors dažniau šlapimo nelaikymas užklumpa gimdžiusias moteris, jis gali varginti ir negimdžiusias. Pasak medikės, tai priklauso nuo moters organų elastingumo ir stabilumo:

„Kiek dažniau tai pasireiškia moterims, kurios gyvenimo eigoje sunkiai dirbo fiziškai ar kilnojo svorius. Bet ši problema yra visiškai išsprendžiama. Svarbu, kad gydytojas teisingai įvertintų situaciją. Jei problema nėra įsisenėjusi ar toli pažengusi, visuomet siūlome neinvazinius būdus – užpildus arba lazerį. Tačiau jei procesas pažengęs arba diagnozuojamas lytinių organų nusileidimas, tuomet užpildai nebetaikomi ir pacientė nukreipiama operaciniam gydymui.“

Gydytoja pridūrė, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Dubajuje, lazerio terapija po gimdymo visoms moterims profilaktiškai atliekama nemokamai. Praėjus šešioms savaitėms po gimdymo atliekamos kelios procedūros. „Būtų labai smagu tą turėti ir Lietuvoje, bet, mano galva, kol kas tai yra „misija neįmanoma“, – konstatavo ginekologė.

Dažnas skausmingų lytinių santykių priežastis – psichologinė

Kalbėdama apie skausmingų lytinių santykių problemą gydytoja atkreipė dėmesį, kad minėtas makšties sausumas – tik viena iš priežasčių: „Tačiau didžiąją dalį atvejų, mano nuomone, lemia psichologiniai dalykai. Gydytojas akušeris ginekologas visuomet įvertina, ar nėra anatominių pakitimų. Jei iš mūsų pusės viskas gerai, moterį nukreipiame seksologo konsultacijai. (…)

Kuo čia gali padėti estetinė ginekologija? Jei matome vaginizmo požymius, gali padėti botulino injekcijos, kurios laikinai kiek „išjungia“ tam tikrus raumenis. Tai padeda moteriai pradėti lytinį gyvenimą, ji sugeba atsipalaiduoti, o vėliau tų injekcijų kartoti nebereikia, nes problema išsprendžiama kartu su psichologo pagalba.“

Be to, hialurono užpildai gali būti taikomi siekiant estetinio efekto. „Tai yra kuomet yra mažųjų ar didžiųjų lytinių lūpų asimetrija, suglebimas, kai moterys nori jas paputlinti. Bet tai jau atliekama vien tik estetiniais sumetimais. Taip pat kartais taikome biorevitalizacijos kokteilius su aminorūgštimis moterims, norinčioms ateityje išvengti makšties atrofijos pakitimų. Bet čia jau daugiau profilaktika“, – kalbėjo gydytoja.