Ekonomistas perspėja apie netikėtą DI grėsmę: ateityje centriniai bankai gali būti priversti keisti net tai, kaip kalba
Dirbtinis intelektas jau keičia darbo rinką, verslą ir technologijų sektorių, tačiau dabar ekonomistai kelia dar vieną klausimą – kas nutiks, jeigu DI finansų rinkose pradės veikti greičiau ir efektyviau nei patys centriniai bankai?
Prinstono universiteto ekonomistas Markusas Brunnermeieris pasaulio centrinių bankų atstovams pristatė scenarijus, kurie šiandien gali skambėti lyg mokslinė fantastika.
Vienas jų – ateitis, kurioje centriniai bankai turėtų skirtingai komunikuoti su žmonėmis ir dirbtinio intelekto sistemomis.
DI gali išmokti numatyti centrinių bankų sprendimus
Finansų rinkose milžinišką reikšmę turi informacija.
Investuotojai analizuoja kiekvieną centrinio banko vadovo pasakytą žodį, infliacijos duomenis, ekonomikos prognozes ir užuominas apie būsimas palūkanų normas.
DI gali atlikti tokią analizę nepalyginamai greičiau nei žmogus.
M. Brunnermeierio iškelto scenarijaus esmė – ateityje itin pažangūs DI agentai galėtų taip gerai suprasti centrinių bankų veiksmus, kad pradėtų prognozuoti jų sprendimus anksčiau už didžiąją rinkos dalį.
Ekonomistas šį galimą reiškinį vadina „asimetriniu supratimu“ – situacija, kai rinka centrinį banką supranta geriau, negu centrinis bankas supranta pačią rinką.
Skaidrumas gali tapti problema
Pastaruosius dešimtmečius centriniai bankai judėjo priešinga kryptimi – stengėsi kuo aiškiau paaiškinti savo sprendimus.
Aiški komunikacija padeda rinkoms suprasti, ko galima tikėtis, ir paprastai mažina netikėtų svyravimų tikimybę.
Tačiau pasaulyje, kuriame finansų rinkose dominuotų itin pažangūs DI agentai, toks nuspėjamumas teoriškai galėtų tapti silpnybe.
Jeigu algoritmas itin tiksliai numatytų būsimas centrinio banko reakcijas, jis galėtų iš anksto pritaikyti prekybos strategijas.
M. Brunnermeierio nuomone, dėl to ateityje gali tekti iš naujo svarstyti, kiek nuspėjama turėtų būti centrinių bankų komunikacija.
Net dvi spaudos konferencijos?
Ekonomisto pristatyti scenarijai buvo sąmoningai provokuojantys.
Viename jų svarstoma, kad ateityje centrinis bankas galėtų rengti vienokią komunikaciją žmonėms, o kitokią informaciją pateikti mašinoms.
Tai nėra dabartinis JAV Federalinio rezervo ar kitų centrinių bankų planas.
Tai hipotetinis scenarijus, kuriuo siekiama parodyti, kokių neįprastų problemų galėtų sukelti itin pažangus DI finansų rinkose.
Finansų rinkos galėtų tapti nenuspėjamesnės
Paradoksalu, tačiau technologija, gebanti apdoroti daugiau informacijos ir tiksliau prognozuoti, nebūtinai reikštų stabilesnes rinkas.
Jeigu daugybė DI sistemų vienu metu pradėtų reaguoti į tuos pačius signalus, jų veiksmai galėtų sustiprinti rinkų judėjimą.
M. Brunnermeieris perspėja apie kraštutinį scenarijų, kuriame rinkos galėtų tapti mažiau informatyvios ir labiau chaotiškos.
Todėl, jo nuomone, reguliavimas turėtų būti pakankamai paprastas ir atsparus naujoms technologinėms sąlygoms.
Tačiau DI turi ir didžiulį potencialą
Ekonomisto pristatymas nebuvo vien perspėjimas.
DI gali padėti geriau valdyti finansinę riziką, greičiau pastebėti problemas ir analizuoti milžiniškus duomenų kiekius.
JAV Federalinio rezervo vadovas Kevinas Warshas taip pat kalbėjo apie galimą teigiamą DI poveikį ekonomikos produktyvumui.
Vienas svarbiausių klausimų centriniams bankams – ar DI sukels ilgalaikį produktyvumo augimą ir kaip tai paveiks darbuotojus, infliaciją bei pinigų politiką.
Diskusija tik prasideda
Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad dirbtinis intelektas jau kontroliuoja finansų rinkas ar pergudrauja centrinius bankus.
M. Brunnermeierio pristatyti scenarijai yra perspėjimas apie tai, kas galėtų nutikti ateityje, jei autonominės DI sistemos finansų sektoriuje taptų itin galingos.
Tačiau pasaulio centrinių bankų vadovai šią problemą jau pradeda aptarinėti.
Ir tai rodo, kaip greitai pasikeitė diskusija apie dirbtinį intelektą: dar neseniai buvo klausiama, kokius darbus jis galės atlikti, o dabar ekonomistai jau svarsto, ar ateityje dėl jo teks keisti pačias pasaulio finansų sistemos taisykles.




