Neįvertinta grėsmė, kurią dažnai supainiojame su paprastu nuovargiu
Skydliaukės ligos šiandien vadinamos „tyliąja epidemija“. Nors apie ją viešai kalbama retai, pasaulyje, įskaitant Lietuvą, šiomis ligomis serga daugiau nei 430 milijonų žmonių. Tai viena dažniausių endokrininių patologijų, tačiau jos simptomai dažnai slepiasi po kitų negalavimų kauke – depresijos, miego sutrikimų, nuovargio ar antsvorio. Dėl to net ir gydytojai ne visada iš karto atpažįsta, kad problemos šaknis glūdi mažoje, bet gyvybiškai svarbioje liaukoje – skydliaukėje.
Kodėl skydliaukė tokia svarbi
Skydliaukė – drugelio formos liauka, esanti kaklo apačioje. Ji gamina du pagrindinius hormonus – tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Šie hormonai veikia beveik kiekvieną kūno ląstelę: reguliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, kraujospūdį, nervų sistemos veiklą, širdies ritmą ir net emocinę pusiausvyrą. Kai skydliaukė veikia netinkamai, sutrinka visos šios funkcijos – žmogus ima jaustis pavargęs, praranda darbingumą ir patiria emocinį disbalansą.
Kodėl šiandien sergame dažniau nei bet kada anksčiau
Vienas pagrindinių skydliaukės disfunkcijos kaltininkų – jodo trūkumas. Šis mikroelementas būtinas hormonų sintezei, tačiau šiuolaikinė mityba dažnai jo nesuteikia pakankamai. Dirvožemis daugelyje regionų yra praradęs jodo atsargas, o apdorotas maistas, kurio vartojame vis daugiau, šio elemento beveik neturi. Dėl to Pasaulio sveikatos organizacija jau seniai rekomenduoja vartoti joduotą druską – tai paprasta, bet labai veiksminga prevencinė priemonė.
Kaip atpažinti skydliaukės disfunkciją
Skydliaukės ligos vystosi lėtai ir klastingai, todėl simptomai dažnai lieka nepastebėti. Tačiau kūnas siunčia ženklus, kuriuos verta išmokti atpažinti:
• Nuolatinis silpnumas ir nuovargis, nepriklausomai nuo miego trukmės.
• Miego sutrikimai – sunku užmigti arba, priešingai, nuolatinis mieguistumas.
• Nuotaikų svyravimai, dirglumas ar depresijos epizodai.
• Apetito pokyčiai, svorio svyravimai be aiškios priežasties.
• Sutrikęs dėmesys ir atmintis – sunku susikaupti, mąstymas lėtesnis.
• Virškinimo problemos – pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
• Šalčio ar karščio netoleravimas, prakaitavimas be priežasties.
• Raumenų ir sąnarių skausmai, net jei nėra fizinės apkrovos.
• Reprodukcinės problemos – nevaisingumas, ciklo sutrikimai, persileidimai.
Dvi pagrindinės disfunkcijos formos – priešingi poliai
Skydliaukė gali veikti per aktyviai arba per lėtai. Pirmu atveju diagnozuojamas hipertiroidizmas – hormonų perteklius organizme. Jis pasireiškia nerimu, prakaitavimu, svorio kritimu, širdies plakimu, drebuliais ir miego problemomis. Žmonės su šia diagnoze dažnai atrodo energingi, tačiau jų organizmas išsenka greičiau, nes metabolizmas dirba „ant raudonos linijos“.
Kita pusė – hipotireozė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų. Tai kur kas dažnesnė būklė, ypač moterims po 40 metų. Ji sukelia lėtą svorio augimą, šalčio jausmą, sausus plaukus ir odą, tinimą, lėtumą, nuotaikų prastėjimą. Dažnai žmogus mano, kad tiesiog „sensta“ ar pervargęs, nors tikroji priežastis – hormonų trūkumas.
Autoimuniniai sutrikimai – kai organizmas puola pats save
Viena iš labiausiai paplitusių hipotireozės priežasčių – Hašimoto liga. Tai autoimuninė būklė, kai imuninė sistema, užuot apsaugojusi, pradeda naikinti pačios skydliaukės ląsteles. Dėl to liauka pamažu nustoja gaminti hormonus. Kita dažna liga – Graveso liga, sukelianti hipertiroidizmą. Abiem atvejais būtina endokrinologo priežiūra, nes šie procesai gali sukelti ilgalaikių komplikacijų.
Kas lemia skydliaukės sutrikimus
Skydliaukės ligos dažnai yra daugelio veiksnių rezultatas. Pagrindinės priežastys:
• jodo ir kitų mikroelementų trūkumas;
• genetinis polinkis į autoimuninius sutrikimus;
• uždegiminiai procesai (tiroiditas);
• nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai;
• emocinis ar fizinis pervargimas;
• aplinkos toksinai ir tarša.
Produktai, padedantys palaikyti sveiką skydliaukės veiklą
Mityba atlieka lemiamą vaidmenį skydliaukės sveikatai. Kai kurie produktai padeda atkurti hormonų balansą ir papildyti jodo atsargas. Įtraukite į savo racioną:
• Spanguoles ir spanguolių sultis – jos turi natūralaus jodo ir antioksidantų.
• Jūros gėrybes – ypač šukutes, krevetes, sardines, lašišą ir tuną.
• Jūros dumblius – natūralus jodo šaltinis, ypač vertingi tiems, kurie nevartoja joduotos druskos.
• Keptas bulves su odele – jose gausu kalio ir mikroelementų.
• Kiaušinius, jogurtą ir sūrį – geras baltymų, seleno ir vitamino D šaltinis.
• Kokosų aliejų – skatina medžiagų apykaitą ir padeda reguliuoti energijos lygį.
Maistas, kurio reikėtų vengti
Kai kurie produktai gali trikdyti jodo pasisavinimą arba slopinti skydliaukės veiklą. Specialistai rekomenduoja riboti:
• rafinuotą cukrų ir saldumynus;
• alkoholį ir per didelį kavos kiekį;
• perdirbtus sojų produktus;
• hidrintus aliejus bei greitą maistą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jeigu ilgą laiką jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, svorio svyravimus, nerimo priepuolius ar pastebite, kad oda ir plaukai tapo sausi bei trapūs – nedelskite. Paprastas kraujo tyrimas (T3, T4 ir TSH) gali atskleisti skydliaukės veiklos sutrikimus dar ankstyvoje stadijoje. Ankstyva diagnozė leidžia greičiau atkurti pusiausvyrą ir išvengti komplikacijų.
Natūralios prevencijos kelias
Prevencija visada paprastesnė nei gydymas. Be joduotos druskos vartojimo, ekspertai rekomenduoja:
• išlaikyti stabilų svorį ir vengti ekstremalių dietų;
• kasdien gauti pakankamai miego (7–8 val.);
• vengti ilgalaikio streso – joga, kvėpavimo pratimai ar pasivaikščiojimai gamtoje gali padaryti stebuklus;
• tikrinti skydliaukės būklę bent kartą per metus, ypač moterims virš 35 metų.
Kūno signalai, kurių nevalia ignoruoti
Skydliaukės problemos dažnai prasideda tyliai, tačiau jų padariniai ilgainiui paveikia visą organizmą. Nesvarbu, ar jaučiate nuovargį, ar širdies plakimą, ar nuotaikų svyravimus – verta įsiklausyti į savo kūną. Ši liauka, nors ir maža, valdo gyvybiškai svarbius procesus.
Jūsų sveikata – jūsų rankose
Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai išbalansuoja organizmą, tačiau žinios ir prevencija leidžia susigrąžinti pusiausvyrą. Skirdami dėmesio mitybai, ilsėdamiesi ir reguliariai tikrindamiesi sveikatą, galite išvengti šios „tyliosios epidemijos“. Skydliaukė – tarsi jūsų organizmo dirigentas. Leiskite jai groti darniai.




