Aidas Užkuraitis
Nutraukę papildomą kaupimą pensijai gyventojai ne visada turėjo aiškų planą, ką daryti toliau – tai matoma ir iš einamosiose sąskaitose laikomų pinigų kiekio, pastebi bankai. Konkrečiais skaičiais atstovai nesidalijo, tačiau pateikė daugiau įžvalgų, kur nusėdo minėtos lėšos – buvo paneigtas ir vienas mitas.
Po pirmo ketvirčio antrą pakopą paliko ir 2,9 mlrd. eurų savo įmokėtų įmokų bei investicinio prieaugio atgavo apie pusė milijono gyventojų, o po antro ketvirčio – kiek daugiau nei 100 tūkst. žmonių pervesta 672,4 mln. eurų.
Sumos sąskaitose išaugo, bet sako – ne tik dėl II pakopos
SEB banko duomenys rodo, kad nuo II pakopos pensijų fondų lėšų išmokėjimo pradžios klientų lėšų likučiai einamosiose sąskaitose padidėjo apie 9 proc.
„Tai rodo, kad reikšminga dalis susigrąžintų lėšų kol kas lieka lengvai prieinama gyventojų sąskaitose. Svarbu paminėti, kad einamųjų sąskaitų likučiai nuo metų pradžios yra išaugę 7 proc., o per metus augimas siekia 15 proc., todėl matome ir bendrą gyventojų santaupų didėjimo tendenciją“, – komentare „Delfi“ sakė SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas Arūnas Badaras.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato antrino, kad pasibaigus dviem šių metų ketvirčiams matoma, kad pinigų suma einamosiose sąskaitose išaugo – lyginti pirmą ketvirtį su antru, padidėjimas siekė 9 proc.
Vis dėlto jis teigė, kad šį augimą tiesiogiai sieti vien su antros pensijų pakopos reforma ir dalies gyventojų sprendimu atsiimti sukauptas lėšas yra netikslu.
„Bendrą sąskaitose laikomų pinigų augimą lemia įvairūs veiksniai – augantys atlyginimai, gerėjanti bendra ekonominė situacija, taip pat kitos gyventojų gaunamos pajamos, pavyzdžiui, iš verslo veiklos, turto pardavimo, paveldėjimo ar kitų šaltinių“, – atkreipė dėmesį P. Ladziato.
O štai „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė pastebėjo, kad antrojo ketvirčio rezultatus vertinti dar anksti, nes pinigai buvo išmokami iki liepos 15 dienos.
„Tačiau jau iš pirmojo ketvirčio rezultatų pastebime, kad didelė dalis iš II pensijų pakopos atsiimtų lėšų vis dar nėra aktyviai panaudota. Matome, kad beveik pusė išmokėtų lėšų ir toliau laikomos einamosiose sąskaitose. Tai reiškia, kad šie pinigai nėra investuojami ir jų vertę pamažu mažina infliacija“, – teigė L. Načajienė.
Nė vienas bankas nenurodė, kokios šiuo metu yra tikslios gyventojų laikomos sumos sąskaitose ir kokios jos buvo prieš pervedant antros pakopos pinigus.
Pagrindinė strategija – laukimas?
Naujausių duomenų apie lėšas sąskaitas neturėjo ir centrinis bankas, tačiau pateikė įžvalgų apie pirmą ketvirtį.
„Lietuvos banko vertinimu, 2026 metų balandžio pabaigoje apie 72 proc. – arba 2,1 mlrd. eurų – iš antros pensijų pakopos atsiimtų lėšų tebebuvo laikoma namų ūkių sąskaitose bankuose. Naujausio laikotarpio (2026 metų gegužės–liepos mėnesio) informacijos ir detalios statistikos apie dalyvavimo II pensijų pakopoje nutraukimą kol kas neturime“komentavo Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Arnoldas Bytautas.
Nors gyventojai, pasak L. Načajienės, demonstruoja susidomėjimą terminuotaisiais indėliais, finansinių įsipareigojimų mažinimu – būsto, vartojimo paskolų ir lizingo ankstesniu padengimu, pagrindinė tendencija yra ne aktyvus investavimas, o laukimas.
„Daugelis gyventojų dar nėra priėmę galutinio sprendimo, kaip šiuos pinigus panaudoti ateityje. Vertinant tai, kad beveik pusė lėšų vis dar laikoma sąskaitose, galima daryti prielaidą, kad dalis žmonių sprendimą pasitraukti iš kaupimo priėmė neturėdami aiškaus plano, kuo jį pakeis“, – nurodė „Luminor“ atstovė.
Grynaisiais atsiėmė pusę milijardo eurų
Lietuvos banko vertinimu, panaudojus pensijų pakopos lėšas, galėjo būti grąžinta apie 80 mln. eurų būsto paskolų ir panaši suma vartojimo bei kitų paskolų – iš viso maždaug 160 mln. eurų.
Lėšų srautai į kitas investavimo priemones kol kas buvo palyginti nedideli: į trečiosios pensijų pakopos fondus pervesta šiek tiek daugiau kaip 20 mln. eurų, o į investicinio gyvybės draudimo produktus – apie 5 mln. eurų.
Vertinama, kad grynaisiais pinigais gyventojai galėjo pasiimti beveik 0,5 mlrd. eurų, arba apie 16 proc., iš antros pensijų pakopos atsiimtų lėšų. Gegužę banknotų paklausa taip pat išliko šiek tiek didesnė nei įprastai.
„Gyventojų indėlių kredito įstaigose raida pirmą ketvirtį išliko gana stabili. Nuo sausio iki kovo bendras indėlių likutis padidėjo 1,6 proc., o vienadienių indėlių – 1,8 proc. ir atitinkamai sudarė 28,4 ir 20,1 mlrd. eurų“, – informavo A. Bytautas.
Balandį užfiksuotas išskirtinis indėlių šuolis: palyginti su kovu, bendras namų ūkių indėlių likutis padidėjo 7,9 proc. – iki 30,6 mlrd. eurų, o vienadienių indėlių likutis – iki 22,3 mlrd. eurų (10,9 proc. augimas).
Didžioji šio padidėjimo dalis, ekonomisto teigimu, sietina su į gyventojų sąskaitas pervestomis iš II pensijų pakopos grąžintomis lėšomis. Po balandžio fiksuoto šuolio gyventojų indėlių raida vėl tapo nuosaikesnė: gegužę bendras jų likutis sumažėjo 1,3 proc., o birželį iš esmės nepakito ir siekė 30,3 mlrd. eurų.
Nepastebima, kad būtų pinigus tik prapirkę
Komercinių bankų atstovai nebuvo linkę sakyti, kad žmonės antros pakopos pinigus išleido kasdieniams pirkiniams ir vartojimui.
„Nuo 2026 metų pradžios lėšos kaupiamuosiuose indėliuose išaugo daugiau kaip 17 proc., o, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus augimas siekia 28 proc. Tokią tendenciją galima sieti ir su finansinės pagalvės stiprinimu.
Vidutinė iš II pakopos pensijų fondų susigrąžinta suma po privalomų atskaitymų siekia apie 6,4 tūkst. eurų, todėl daugeliui gyventojų tai yra reikšminga suma, galinti padėti suformuoti rekomenduojamą 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervą“, – kalbėjo A. Badaras.
Kita dalis gyventojų papildomas lėšas, anot jo, panaudojo finansiniams įsipareigojimams mažinti. SEB banke, atsiradus galimybei atsiimti II pakopos lėšas, paraiškų dėl išankstinio paskolų grąžinimo skaičius trumpuoju laikotarpiu buvo išaugęs 3–4 kartus.
Pirmojo 2026 metų pusmečio duomenimis, paskolų grąžinimui buvo panaudota beveik 3 proc. iš II pakopos atsiimtų lėšų.
SEB klientų investicinis portfelis, pasak šio banko atstovo, per metus išaugo 34 proc., o naujų investuotojų skaičius per pirmąjį 2026 metų pusmetį padidėjo 39 proc.
„Swedbank“ nurodė, kad be taupymo, investavimo, finansinės pagalvės stiprinimo ir investicijų į buities gerinimą žmonės atliko su mokesčiais ir finansinių įsipareigojimų vykdymu susijusius mokėjimus valstybės institucijoms.
