Kalendorinei žiemai pasibaigus, o paskutinius du mėnesius kausčius speigui ir sulaukus gerokai didesnių šildymo sąskaitų, į eiles gauti paramos maistu stoja daugiau žmonių. Istorijos atskleidžia – kai kurie nepriteklių patiriantys žmonės susišildo tik darbe ar mokykloje, neįperka žieminių drabužių, o šią žiemą užšalus vandeniui šulinyje tirpdėsi sniegą. Ekspertai sutaria, kad sunkiausia – senjorams, vienišiems tėvams ir tiems, kurie rūpinasi negalią turinčiu artimuoju.
„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius pasakoja, kad organizacija visoje Lietuvoje maisto produktais padeda 232 tūkst. žmonių. Pagalbos poreikis stipriai išaugo šią žiemą, gyventojams sulaukus didesnių sąskaitų už šildymą. Žmones ypač išgąsdino šildymo sąskaitos už sausį – tai lėmė ir didesni šalčiai, ir padidintas PVM mokestis.
„Žmonės susiduria su didžiuliu iššūkiu, nes jų pajamų ir mokesčių sumos yra gana artimos. Žmonės klausia, ar galėtų ateiti papildomai maisto, ar maistą galėtų atsiimti anksčiau. Gyventojai nori būti užtikrinti, kad turės pakankamai maisto ir galės apmokėti sąskaitas“, – LRT.lt komentuoja S. Gurevičius.
„Carito“ socialinio centro „Betanija“ vadovė Ingrida Radzevičė taip pat sako pastebinti, kad žiemą centre apsilanko daugiau žmonių.
„Turėjome šaltą žiemą, žmonės jau nuo ryto rinkdavosi į mūsų centrą, kad sušiltų, išgertų karštos arbatos ir saugiai, šiltai pabūtų. Daugelis mūsų lankytojų gyvena tam nepritaikytuose būstuose ar apskritai neturi saugių būstų, tad ekstremaliomis sąlygomis jiems tenka glaustis netgi ir gatvėje“, – LRT.lt sako I. Radzevičė.
Ji pasakoja, kad didelė dalis „Betanijos“ lankytojų – namų neturintys žmonės, kurie glaudžiasi nakvynės namuose ar gatvėje: „Daugelyje vietų jie nepageidaujami, juos dažnai išvaro iš prekybos centrų, autobusų, traukinių stočių. Mūsų visuomenė nenori jų matyti.
Tam, kad žmonės prabūtų šiltai, jie ateina pas mus.“
I. Radzevičė išskiria, kad centre apsilanko ne tik namų neturintys žmonės, bet ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, senjorai. Jiems pagalba būna ypač reikalinga žiemos metu. Pasak centro vadovės, čia apsilankantys žmonės jau nuo lapkričio su didele baime laukia sąskaitų už šildymą ir nerimauja, kaip pavyks susimokėti.
„Senjorai ypač jautrūs šiuo klausimu. Šildymas tampa nebe komforto klausimu, o paties išgyvenimo klausimu. Žinodami, kad žiema šalta, žmonės turi galvoti ne tik apie tai, kaip apmokėti šildymo sąskaitą, bet jie baiminasi, ar užteks pinigų maistui ir vaistams. Dėl to žmonės renkasi mūsų centrą, ateina čia pavalgyti, nusiprausti, kad taip taupytų savo lėšas ir sumažintų išlaidas, namuose neišleistų pinigų vandeniui, galėtų sumažinti šildymą“, – vardija I. Radzevičė.
Taigi „Betanijoje“ nepriteklių jaučiantys žmonės ne tik pavalgo, bet ir, siekdami sutaupyti, nusiprausia, praleidžia dienos dalį: „Praleisdami savo dieną čia, jie bent kažkiek sutaupo ir taip bando išgyventi.“
Keli mėnesiai taupymo dėl bilieto į teatrą
Pasak „Maisto banko“ vadovo S. Gurevičiaus, žiemos metu finansiškai sudėtingiausia senjorams, vienišiems tėvams ir žmonėms, kurie rūpinasi negalią turinčiu artimuoju. Pažeidžiama gyventojų grupė – ir vieniši senjorai.
„Kai kartu gyvena du senjorai, jie gauna dvejas pajamas, o moka už vieną butą. Jei senjoras gyvena vienas, išlaidos lieka tos pačios, o pajamos – dvigubai mažesnės nei būnant dviese. Vienišiems tėvams su vaikais ir žmonėms, kurių šeimose yra žmonių su negalia, taip pat reikalinga pagalba“, – vardija S. Gurevičius.
Jis pastebi, kad žiemą, kai dalis žmonių malkomis šildosi namus, padaugėja gaisrų. Tokiems žmonėms taip pat padeda „Maisto bankas“. Apskritai organizacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad dažnai pagalbos maistu reikia ne tik nedirbantiems žmonėms.
„Paramos labiausiai reikia žmonėms, kurie stokoja ne dėl savo pasirinkimo nedirbti. Visuomenė tokiems žmonėms užklijuoja lipduką – jie nepragyvena tik dėl to, kad nededa pakankamai pastangų. Bet realybėje tokių žmonių, kurie piktavališkai nedirba, yra labai mažai. Dauguma nėra žmonės, kurie pasirenka nedirbti“, – pažymi S. Gurevičius.
Organizacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad kartais žmonės dirba kelis darbus, tačiau gaunamų lėšų neužtenka susimokėti mokesčius ir nusipirkti maisto. Pavyzdžiui, S. Gurevičius pasakoja, kad paramos maistu atėjo buvusi aktorė, prašiusi daugiau maisto, kad per kelis mėnesius galėtų susitaupyti pinigų ir nusipirkti bilietą į teatrą.
„Labai svarbu, kad visuomenė neklijuotų etiketės, kad paramą gaunantys žmonės yra bedarbiai, kurie specialiai pasirinko nedirbti. (…) Dauguma paramos gavėjų „Maisto banke“ yra senjorai, kurie negali gauti darbo, vieniši dirbantys tėvai ir žmonės, turintys šeimos narių su negalia“, – išskiria S. Gurevičius.
Neturi žieminių drabužių
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė išskiria ir tai, kad šiemet išaugusios šildymo kainos smogė mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, ypač tiems, kurie negali pasinaudoti kompensacijomis.
„Sunkiausia tiems žmonėms, kurie neturi savo būsto ir nuomojasi šešėlyje, o savininkai nesutinka registruoti nuomos sutarčių, vadinasi, žmogus negali gauti nei būsto nuomos kompensacijos, nei šildymo kompensacijos. Apie šešėlį būsto nuomos rinkoje kalbame labai seniai, bet ši žiema ypač skaudžiai smogė tiems žmonėms“, – LRT.lt sako A. Adomavičienė.
Pasak ekspertės, dažnai tokius būstus nuomojasi šeimos su vaikais arba vieniši tėvai, o tada finansinė situacija dar sudėtingesnė. Dėl šalčių ne tik teko mokėti didesnius komunalinius mokesčius ar buvo sunkiau įsigyti maisto – dalis suaugusiųjų ir vaikų neturi pakankamai šiltų rūbų.
„Kai kam sudėtinga už drabužį susimokėti ir kelis eurus, nes reikia subalansuoti nedidelį šeimos biudžetą“, – sako A. Adomavičienė.
Šildosi ne namuose, o darbe ar mokykloje
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės teigimu, žiemą sunku ir tiems žmonėms, kurie gyvena senuose mediniuose pastatuose. Tada iššūkių kelia ne tik šildymo kaina – ir pats namas ilgai neišlaiko šilumos.
„Jei namą prikūrena iš vakaro, paryčiais jau būna labai šalta. Žmonės išeina į darbus, vaikai – į mokyklas ir būrelius, kad sušiltų, nes namuose žiemą būti per šalta“, – apgailestauja A. Adomavičienė.
Kelias savaites Lietuvoje tvyrojus dideliam šalčiui, kaimiškose vietovėse kai kur sutriko vandens tiekimas, užšalo šuliniai. Dėl to kai kuriems teko tirpdyti sniegą ir taip gauti vandens. Dar daug žmonių gyvena neturėdami nuotekų sistemos, kai tualetas – lauke.
„Įsivaizduokime, žiemą reikia eiti į lauko tualetą prie 30 laipsnių šalčio. Tai labai žalinga sveikatai“, – pažymi ekspertė.
A. Adomavičienė taip pat akcentuoja, kad turimas darbas nebūtinai padeda išvengti skurdo. Pasak jos, apie 8 proc. dirbančių žmonių vis vien susiduria su skurdo rizika. Dažnai tai – šeimos su vaikais, kai gaunamos pajamos pasidalina keliems asmenims.
„Paskaičiuota, jei nebūtų socialinių išmokų, pavyzdžiui, vaiko pinigų ir papildomų pašalpų, skurdo rizika tarp dirbančių žmonių siektų 13 proc. Vadinasi, išmokos gelbėja, bet žmonės turėtų iš darbo pajamų pragyventi, nesusidurdami su skurdo rizika. Žiema tokioms šeimoms taip pat smogia“, – teigia A. Adomavičienė.
Grėsmingos sąlygos
„Betanijos“ centro vadovė I. Radzevičė atkreipia dėmesį ir į namų neturinčius žmones, kurie glaudžiasi gatvėje ar nakvynės namuose. Žiemą, atšalus orams, jiems tai tapdavo ypač sunku.
„Gyvenimas tokiomis sąlygomis tampa tiesiogine grėsme gyvybei, nes išeiti į tokį šaltį nėra saugu. Dalis benamystę patiriančių žmonių renkasi nakvoti nakvynės namuose, tačiau daugelio jų netenkina sąlygos, nes, norint gauti saugią ir šiltą nakvynę, būtina būti blaiviam. Tikrai yra tokių, kurie renkasi gyventi apleistuose namuose, šaltomis dienomis turėjome atvejų, kai žmonės gyveno po balkonais. Sąlygos yra grėsmingos“, – apgailestauja I. Radzevičė.
Stengdamiesi gelbėtis nuo šalčio, žiemą dalis gatvėje gyvenančių žmonių savo išsigelbėjimu, deja, bet matė alkoholį. I. Radzevičė pabrėžia – iš tiesų alkoholio vartojimas per šalčius yra tiesioginė grėsmė, o ne apsauga.
„Žmonės nepagalvoja, kad tai gali tapti realia rizika sušalti, nušalti galūnes, pačiu blogiausiu scenarijumi – ir prarasti gyvybę“, – sako „Betanijos“ vadovė.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.