Aidas Užkuraitis
Įpusėjo ketvirtoji dešimtis, kuomet Lietuva atkūrė nepriklausomybę, bet dar ir šiandien pasitaiko dienų, kai teisingumas mūsų šalyje tampa prabanga: teismo salėje atsidūrusios seksualinės prievartos aukos turi išgyventi dar vieną siaubingo pažeminimo bangą.
Ir tai niekam nerūpi – politikai socialiniuose tinkluose renka „like“, teisėjai palieka prievartautojus laisvėje, o pedofilijos skandale atsidūrusios Bažnyčios elitas reikalauja ištrinti tiesą atskleidžiančius žurnalistų žodžius.
Kai šią savaitę žiniasklaida pranešė, kad 15-metę Anykščių rajono pramogų parke išžaginusį 18-metį animatorių teisėjai nusprendė palikti laisvėje, visuomenę užliejo įniršio banga: nusikaltėlis ne tik nepripažino kaltės, bet ir ciniškai tyčiojosi iš aukos. Matydami visuomenės reakciją, netikėtai savo poziciją nutarė išsakyti ir politikai, teismo nuosprendį pavadindami spjūviu aukai į veidą.
Taip, tai spjūvis. Taip, toks nuosprendis „siunčia labai blogą signalą visiems, kurie tikisi teisingumo ir valstybės apsaugos“, kaip feisbuke rašė ministrė Inga Ruginienė.
Taip, tokie teismų sprendimai pakerta žmonių tikėjimą teisingumo sistema Lietuvoje, nes tikrai bjauru žiūrėti, kad prievartautojo orumas ir teisės buvo maksimaliai apsaugotos, kaip taip pat feisbuke rašė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Pasisakė ir Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė, griežtai pasmerkusi teisėjus, kad šie pasigailėjo prievartautojo, o ne aukos. Ir dar pridūrė, kad jeigu jau taip nutiko, Seimas turi žiūrėti, ką reikia keisti. Bet ar asmeniškai bent žvilgtelėjo?
Kol politikai socialiniuose tinkluose stengiasi surinkti kuo daugiau „like“, seksualinę prievartą patyrusiai merginai, kuriai netrukus sukaks 18 metų, su šiuo sielos suluošinimu reikės gyventi visą likusį gyvenimą.
Ne visada nusikaltimų aukoms pavyksta ištrinti iš atminties juodžiausias gyvenimo minutes ar sekundes. Dažniausiai tas trumpas košmaras virsta nesibaigiančiomis pragariškomis valandomis, dienomis, mėnesiais ar metais.
Teismas yra valstybės veidrodis. Tačiau šiandien tas veidrodis – kreivas ir negailestingas.
Politikai – irgi visokie: jie net kartais atvyksta į teismo nuosprendžio paskelbimą ir viešai dėkoja „už teisingą sprendimą“, kaip tai kadaise Vilniaus teisėjui lenkėsi Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Bet ir tada, kai parlamentarė gyrė teismą, ir dabar, kai politikai dėl jiems neįtikusio nuosprendžio kritikuoja teisėjus, yra peržengiamos konstitucinės ribos.
Seimo nariai savo požiūrį į teisingumo vykdymą turi išreikšti ne bėgdami į teismo sales ar socialinių tinklų įrašais, o priimdami nepriekaištingus, aukas ginančius įstatymus.
Įstatymus, kuriais vadovaudamiesi teisėjai tiesiog neturėtų teisinės galimybės priimti visuomenę šokiruojančių sprendimų, o teisingumo vykdymas neturėtų tapti politinės arenos tribūna.
Paradoksalu ir baisu, tačiau toks pigus politikų rėkavimas tik pasitarnaus pačiam nusikaltėliui. Jei Anykščių pramogų parko prievartautojo byla atsidurs Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir nepilnametės skriaudikui bus pakeista bausmė, jį pasiunčiant kalėti, šio advokatai be jokių problemų vėliau įrodys „politikų spaudimą“.
Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre jau ne kartą dėl tokio politikų kišimosi Lietuvos valstybei davė pylos ir net nurodė sumokėti solidžias kompensacijas. Ne, ne aukoms, ir, žinoma, iš valstybės biudžeto – iš mūsų visų, o ne iš tų tuščiažodžiavusių politikų kišenės.
Pagalbos paieškos neretai tampa dar didesne bausme aukai
Seksualinę prievartą patyrusiai nepilnametei nepasidarė ir tikrai ateityje nė kiek nepasidarys lengviau, kad politikai laidė kritikos strėles į teisėjus. Ji troško tik vieno – kad ją nuskriaudęs pramogų parko prievartautojas atsidurtų kalėjime.
To norėjo ir nepilnametės šeima, kuriai kasdien tenka matyti jos ašaras, baimę išeiti į kiemą, jausti beviltiškumą, didelį nusivylimą valstybe ir net savęs kaltinimą, kad kartu su draugų grupe atvyko į prakeiktą siaubo parką Anykščiuose.
Tiek ši mergina, tiek kitos seksualinės prievartos aukos labiau už viską norėtų laiką atsukti atgal. Jos atiduotų viską pasaulyje, kad tik ištrintų tą lemtingą dieną. Bet negali. Ir negalės.
