Siaubingo gaisro istorija vėl atgijo: žuvo 6 žmonės, tarp jų – buvęs Seimo narys, o nuteistasis iki šiol kartoja nesuprantantis, už ką sėdi
Praėjo beveik du dešimtmečiai, tačiau vieno skaudžiausių Vilniaus daugiabučių gaisrų atgarsiai nenutyla iki šiol. 2007 metų kovo 11-osios paryčiais Žirmūnuose kilęs gaisras pareikalavo šešių žmonių gyvybių, dar 22 gyventojai nukentėjo. Tarp žuvusiųjų buvo ir buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.
Dabar ši istorija vėl atsidūrė dėmesio centre dėl vieno už gaisrą nuteisto vyro pasakojimo. Daugiau kaip dešimtmetį įkalinimo įstaigoje praleidęs Artūras tvirtina iki šiol nesutinkantis su tuo, kaip buvo įvertintas jo vaidmuo tragedijoje.
Tačiau už jo žodžių slypi gerokai didesnė istorija – tą naktį daugiabutyje susidėjo aplinkybės, kurių pasekmės tapo tragiškos dešimtims šeimų.
Kovo 11-osios rytas, kurio Vilnius nepamiršo
Tragedija įvyko 2007 metų kovo 11-osios paryčiais Vilniaus Žirmūnų rajone.
Daugiabutyje kilęs gaisras pareikalavo šešių žmonių gyvybių, o dar 22 gyventojai patyrė įvairių sužalojimų. Iš viso byloje nukentėjusiaisiais dėl patirtos fizinės ar moralinės žalos buvo pripažinti net 64 asmenys.
Tarp žuvusiųjų buvo ne tik eiliniai daugiabučio gyventojai.
Tragedija nusinešė poeto ir scenaristo Manto Gimžausko, fotografo ir poeto Remigijaus Audiejaičio bei buvusio Seimo nario Petro Šakalinio gyvybes.
Būtent tai tuomet šią nelaimę pavertė visos Lietuvos masto įvykiu.
Tačiau vėliau prasidėjęs tyrimas atskleidė ir kitą tragedijos pusę.
Gelbėtojams kelią apsunkino tai, ko niekas nesitikėjo
Po nelaimės analizuojant aplinkybes išryškėjo itin skaudi detalė.
Prie degančio daugiabučio skubėjusiems ugniagesiams buvo sudėtinga greitai privažiuoti prie pastato, nes kieme stovėjo daugybė automobilių. Be to, avariniai išėjimai buvo užkrauti įvairiais daiktais.
Šios aplinkybės tapo skaudžiu priminimu, kad daugiabučio saugumas priklauso ne tik nuo to, ar jame kyla gaisras.
Kartais lemtingomis gali tapti ir iš pirmo žvilgsnio kasdieniškos problemos – užstatyti privažiavimai ar neprieinami evakuaciniai keliai.
Po Žirmūnų tragedijos apie tai Lietuvoje pradėta kalbėti gerokai garsiau.
Prasidėjo ilgas teisinis procesas
Šešias gyvybes nusinešęs gaisras netrukus tapo ir sudėtingos baudžiamosios bylos pradžia.
Buvo tiriama, kas atsakingas už tragediją ir kokie veiksmai galėjo ją sukelti.
Dalis tyrimo, susijusi su mažamečių bei kelių suaugusiųjų sveikatos sutrikdymu, vėliau buvo nutraukta suėjus senaties terminui.
Tačiau pagrindinė byla tęsėsi.
Vienas iš nuteistųjų – Artūras – už grotų praleido jau daugiau nei dešimtmetį.
Ir būtent jo dabartinis pasakojimas vėl privertė prisiminti beveik prieš 20 metų Vilnių sukrėtusią tragediją.
Po daugiau nei 10 metų jis vis dar ginčija savo kaltę
Kalbėdamasis su žurnalistais Artūras nenorėjo išsamiai grįžti prie nusikaltimo aplinkybių.
Jis teigė manantis, kad buvo nuteistas neteisingai, ir tvirtino iki šiol nesuprantantis, už ką atlieka bausmę. Tai yra paties nuteistojo pozicija; ji nekeičia teismo priimto sprendimo.
Jo pasakojimas atskleidė ir tai, kaip per daugiau nei dešimtmetį pasikeitė jo paties gyvenimas.
Vyras sakė anksčiau nebuvęs susijęs su nusikalstama aplinka, turėjęs šeimą ir dirbęs statybų srityje.
Patekimas į įkalinimo įstaigą, pasak jo, tapo didžiuliu gyvenimo lūžiu.
Perėjo ne vieną įkalinimo įstaigą
Artūras pasakojo iš pradžių patekęs į Lukiškių kalėjimą.
Vėliau jis buvo perkeltas į Pravieniškes, Šiaulius, o galiausiai – į Marijampolės kalėjimą.
Šiandien jo kasdienybė gerokai skiriasi nuo pirmųjų metų už grotų.
Vyras dirba staliumi ir daug laiko skiria menui. Pasak jo, kūryba tapo būdu atsitraukti nuo kalėjimo rutinos ir prasmingiau užpildyti laiką.
Didžiausiu paskatinimu jis vadina galimybę tam tikrais laikotarpiais trumpam išvykti ir pabūti su šeima.
Artūras turi žmoną ir tris vaikus. Kai jis pateko į įkalinimo įstaigą, jauniausia dukra dar buvo visai maža.
Viena mintis jį lydi visus metus
Paklaustas apie ateitį vyras kalbėjo labai konkrečiai.
Išėjęs į laisvę jis norėtų grįžti į ankstesnį gyvenimą ir statybų sektorių. Meną, kuriuo užsiima įkalinimo įstaigoje, jis vertina kaip pomėgį, o ne būsimą pagrindinį darbą.
Svarbiausias tikslas – šeima.
Tačiau net ir kalbėdamas apie ateitį Artūras negali visiškai atsiriboti nuo įvykio, dėl kurio jo gyvenimas pasikeitė.
Jis savo kaltę ginčija.
Teisinė realybė yra kita – vyras buvo nuteistas teismo ir šiuo metu atlieka jam paskirtą bausmę.
Šešios gyvybės – skaičius, už kurio liko šeimų istorijos
Praėjus beveik dviem dešimtmečiams lengva šią tragediją sutalpinti į kelias datas ir skaičius.
2007 metų kovo 11-oji.
Šeši žuvę žmonės.
22 nukentėję gyventojai.
64 nukentėjusiaisiais byloje pripažinti asmenys.
Tačiau kiekvienas iš šių skaičių reiškė konkrečius žmones ir jų artimuosius.
Todėl ši istorija nėra vien pasakojimas apie tai, ką šiandien sako vienas nuteistasis.
Tai ir priminimas apie tragediją, kurios padariniai daugybę žmonių lydėjo dar ilgai po to, kai buvo užgesintas paskutinis gaisro židinys.
Tragedijos pamokos aktualios ir šiandien
Žirmūnų gaisras primena ir labai praktišką dalyką – ekstremalios situacijos metu gelbėtojams kiekviena kliūtis gali kainuoti brangų laiką.
Daugiabučių kiemuose palikti automobiliai neturėtų užkirsti kelio specialiosioms tarnyboms, o evakuaciniai išėjimai turi likti laisvi.
Tai gali atrodyti kaip smulkmenos iki tos dienos, kai jomis tenka pasinaudoti.
2007-ųjų tragedija Žirmūnuose baigėsi šešiomis netektimis, tačiau jos istorija nesibaigė tą rytą. Praėjo beveik du dešimtmečiai, o gaisro pasekmės tebėra gyvos – žuvusiųjų artimųjų atmintyje, teismų istorijoje ir žmogaus, jau daugiau nei dešimtmetį gyvenančio už grotų, pasakojime.




