Tomas L.
Rugsėjo 1 diena prezidento Valdo Adamkaus ir Almos Adamkienės namuose visuomet būdavo ypatinga. Tądien jie kasmet minėdavo savo meilę ir bendrystę liudijančias vestuvių metines. Šiemet pora būtų minėjusi 75-ąsias vestuvių metines, deja, jau trečius metus iš eilės prezidentas jas pasitiks vienas.
Adamkus atsakė, kas jiems su Alma padėjo išlikti tiek metų kartu: žodžiai virpina širdį (nuotr. Erikas Ovčarenko/BNS/asm. archyvo)
Apie V. Adamkaus ir A. Adamkienės meilės istoriją turbūt būtų galima parašyti knygą. Jie buvo poros, įkvėpusios kitus sekti gebėjimo suprasti vienas kitą, palaikyti ir užjausti sunkiais momentais, pavyzdys.
75-osios vestuvių metinės
„Prieš 75 m. rugsėjo 1-ąją, Rokfordo (JAV, Ilinojus) bažnyčioje įvyko Almos ir Valdo Adamkų vestuvės. Ši ypatinga pora savo įkvepiančiu pavyzdžiu žavėjo ir įrodė, kad Meilė, Bendrystė ir Draugystė įveikia viską.
Ta proga dalinamės Adamkų vestuvių nuotraukomis ir Valdo Adamkaus dienoraščio 1971 m. rugsėjo 1 d. įrašu.
Sveikatos ir stiprybės, Prezidente, Jums“, – buvo rašoma įraše.
O štai raštelyje, kurio nuotrauka buvo prisegta prie įrašo, prezidentas ypatingos dienos metu jautriai rašė:
„Diena Čikagoje prabėgo be didesnių įvykių. Po darbo į fermą. Šiandien neeilinė diena – 20 metų vedybinė sukaktis! Žodžiais neišreikši ir neaprašysi tų laimingų dienų.
Aš tikiuosi, kad aš bent mažą dalį galėjau grąžinti Almai tos laimės, kurią jinai man davė per visus tuos metus.“
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad tikriausiai niekas negalėtų paneigti, kad viena pavyzdingiausių ir gražiausių Lietuvos porų visada buvo įvardijami Adamkai. Kadenciją baigęs prezidentas niekada nepamiršdavo paminėti, kad ponia Alma – nepaprasta moteris, o juodu jungė toks stiprus dvasinis ryšys, kokio niekada nebūtų įmanoma suvaidinti.
Prezidentas savo pažinties su ponia Alma ir meilės istoriją yra pasakojęs Renatos Šakalytės-Jakovlevos laidoje „Pasikalbėkim“ prieš kelerius metus, tuomet artėjo palaimintosios arba dėkingumo, 70-osios vestuvių metinės.
Kadenciją baigęs prezidentas tąkart pasakojo, kad jiedu buvo tokie patys bendruomenės nariai kaip ir kiti, kurie iš visų jėgų stengiasi atlikti savo pareigas:
„Kai dešimtį metų ėjau prezidento pareigas, man visada būdavo svarbiausia žmogaus gerovė ir valstybės saugumas. Šiuo principu vadovaudamasis ir tvarkiau savo gyvenimą, o Alma man buvo pati didžiausia pagalba. Kur ji tik bepasirodydavo, atstovaudavo Lietuvą tinkamai. Tai reiškia labai daug.“
Anot prezidento, jam ir pačiam neįtikėtina, kad septyniasdešimt vedybinių metų praėjo taip greitai. Taip pat pridūrė, kad tie metai buvo be galo laimingi, nors teko patirti ir sunkių dienų.
„Tiesą pasakius, Almą pažinojau septyniasdešimt penkerius metus. Susitikome gimnazijoje, kurią įkūrė išeivijos pedagogai, karo sugriautoje Vokietijoje. Aš į Vokietiją atvykau iš Kauno, o Alma iš Telšių. Pamačiau antro aukšto laiptais besileidžiančią merginą – geltonkasė, mėlynų akių, tikra lietuvaitė.
Atvirai pasakysiu, buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Na, širdyje kažkur kažkas sutvinksėjo. Pagalvojau, kad jeigu kada nors vesiu, tai bus tik tokia, kaip ji. Galima sakyti, kad tie septyniasdešimt metų yra tik jungiklis su septyniasdešimt penkiais“, – prisiminė pasaką primenančias susipažinimo akimirkas V. Adamkus.
