Seimo sprendimas pritrenkė teisininkus: skandalas kogero neišvengiamas

Politikai ir teisininkai neslepia, kad Seimo sprendimas nepritarti teisėjo Nerijaus Meilučio kandidatūrai vadovauti Lietuvos apeliaciniam teismui antrą kadenciją, viešai neišsakius šiam teisėjui jokių priekaištų, stebina.

Pasak parlamentarės Agnės Širinskienės, toks sprendimas gali reikšti „čekiukų“ bylose teisiamų ar jau nuteistų politikų kerštą teisėjui – N. Meilučio vadovaujamame teisme dauguma tarybų narių po apeliacinių skundų nagrinėjimo liko nuteisti, jie neteko pareigų savivaldybių tarybose, išteisinimo sulaukė tik keletas. 

Seimo narei pritaria ir teisininkai Egidijus Kūris bei Skirmantas Bikelis. Jie pabrėžia, jog toks atvejis gali signalizuoti apie bandymą daryti įtaką teismų nepriklausomumui.

A. Širinskienė: teisine valstybe čia nekvepia

Seimo narė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė A. Širinskienė sako, kad vis dažniau pasigirsta versija, jog parlamento sprendimas nepritarti N. Meilučio kandidatūrai yra galimas „čekutininkų“ sąmokslas. 

„Iš to, ką girdžiu Seime, galiu pasakyti, kad vienas iš argumentų, kodėl dalis susilaikė arba balsavo prieš, greičiausiai, deja, ir buvo „čekučių“ bylos. Labai kvaila galvoti, kad teismo pirmininko pakeitimas ką nors nulems tame teisme ir pakeis teismų praktiką.

Žmonės, kurie mažiau susidūrę su teise, matyt, galvoja, kad padarys kokią nors įtaką tokiu balsavimu. Tikrai liūdna, kad taip yra. Mano galva, ir teisėjams, ir teismų sistemai siunčiamas prastas ženklas, kad jeigu bus politikams nepatinkančiu būdu pasibaigusių bylų, [teisėjų] karjerai gali būti tam tikrų trikdžių. Mano galva, teisine valstybe čia nekvepia, įvyko toks apmaudus Seimo sprendimas“, – Eltai sakė A. Širinskienė.

„Teismo pirmininko galimybės daryti įtaką bylų eigai yra beveik nulinės, ypač jeigu jis nėra teisėjas tose bylose. Tai labiau administracinė pareigybė. Kitas dalykas – teismai vadovaujasi įstatymu ir teismų praktika. Jeigu suformuota tam tikra praktika, tai sunku įsivaizduoti, kad nuo jos stebuklingu būdu bus nukrypta“, – tęsė parlamentarė.

Anot A. Širinskienės, Seimo nepritarimas N. Meilučio kandidatūrai į Apeliacinio teismo vadovus gali būti traktuojamas kaip kėsinimasis į teismų nepriklausomumą.

„Susidarė įspūdis, kad tie Seimo nariai, kurie su teise neturi nieko bendra, įsivaizdavo, kad, nepaskirdami pirmininko, gali pakeisti teismų praktiką. Apmaudu ir dėl įsivaizdavimo, ir dėl teisėjams perduodamos prastos žinios. Tokie balsavimai yra tam tikras kėsinimasis į teismų nepriklausomumą. [Lietuvos apeliacinio] teismo toks Seimo sprendimas nesugriaus, bet kad jis siunčia žinutę teisėjams – akivaizdu. Dėl štai tokios žinutės man neramu labiau negu dėl administracinių trikdžių teisme. Pati buvau jo (Nerijaus Meilučio – ELTA) kandidatūros svarstyme – niekas neturėjo priekaištų. „Čekutininkų“ sąmokslas nėra didelis džiaugsmas“, – apgailestavo parlamento Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narė A. Širinskienė.

Teisme – daugybė „čekiukų“ bylų

Nuo 2024 m. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama daugybė „čekiukų“ baudžiamųjų bylų. Apkaltinamojo nuosprendžio čia sulaukė ne vienas Jonavos, Lazdijų, Marijampolės, Alytaus rajono politikas: Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, esami ir buvę šios savivaldybės tarybos nariai Žilvinas Galimovas, Kęstutis Macionis, Gintaras Stašionis, Birštono tarybos narė Roma Žentelienė, Marijampolės vicemeras Artūras Visockis, buvęs Seimo narys ir buvęs Marijampolės tarybos narys Andrius Vyšniauskas, Alytaus rajono tarybos narys Danielius Jakubavičius.

Vėliau šios ir kitos „čekiukų“ baudžiamosios bylos apeliacine tvarka buvo ar tebėra nagrinėjamos Lietuvos apeliaciniame teisme. Nuo 2024 m. liepos šis teismas gavo 24 „čekiukų“ bylas ir 15 tokių bylų jau išnagrinėjo, o 9 tebėra nagrinėjamos. Po apeliacinės instancijos teismo verdikto nuosprendžiai įsiteisėdavo: tarybų nariams dažniausiai būdavo paliekami galioti apkaltinamieji nuosprendžiai, jie netekdavo teisės dirbti savivaldybių tarybose, gavusi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutraukdavo politikų įgaliojimus.

Teismams taip pat perduotos Seimo nario, buvusio Neringos tarybos nario Andriaus Bagdono, buvusių Akmenės rajono savivaldybės tarybos narių, o dabar Seimo narių Tomo Martinaičio ir Sauliaus Bucevičiaus baudžiamosios „čekiukų“ bylos. A. Bagdonas pirmosios instancijos teisme buvo nuteistas, tačiau jo nuosprendis neįsiteisėjo ir liepą byla bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. T. Martinaičio ir S. Bucevičiaus bylos perduotos nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Teisininkas mano, kad tai gali būti skandalingas atvejis

Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto mokslininkas S. Bikelis, komentuodamas N. Meilučio situaciją, pastebėjo, kad jokių priekaištų teisėjui politikai neišsakė. 

Anot jo, jei toks Seimo sprendimas yra susijęs su noru kerštauti teisėjui už sprendimus „čekiukų“ bylose, tokį atvejį galima būtų pavadinti skandalingu.

„Jų (priekaištų N. Meilučiui ir kitiems kandidatams į teisėjus – ELTA) nebuvo išsakyta ir per kandidatų svarstymą Seimo komitete. Juolab kad Apeliacinio teismo pirmininkas N. Meilutis jau išdirbo vieną kadenciją ir parodė, kad galėtų dirbti dar vieną. Nebent politologai galėtų patyrinėti, už ką ir kam buvo keršyta balsuojant prieš šias teisėjų kandidatūras. 

Jei tai buvo kerštas dėl teismų praktikos „čekučių“ bylose, tai būtų labai liūdinantis ir net skandalingas atvejis, nes rodytų didelę nepagarbą teismų nepriklausomumo ir teisės viršenybės principams – vieniems pamatinių demokratinės teisinės valstybės gyvavimo principų“, – Eltai sakė S. Bikelis.

ELTA primena, kad situacijų, kai parlamentas nepritarė teisėjų kandidatūroms į kitas pareigas, būta ir anksčiau.

2014 m. Seimas nepritarė tuomečio Vilniaus apygardos teismo pirmininko Vytauto Zeliankos kandidatūrai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Tai buvo antras nesėkmingas mėginimas patarti skirti V. Zelianką kasacinio teismo teisėju.

2013 m. gruodį Seimas per slaptą balsavimą taip pat nepritarė šio teisininko kandidatūrai. V. Zeliankai vadovaujant Vilniaus apygardos teismui šio teismo teisėjų kolegija priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho ir Seimo narių darbiečių Vytauto Gapšio bei Vitalijos Vonžutaitės.

E. Kūris: toks balsavimas kelia minčių

Eltos kalbintas buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris teigė nežinantis, dėl kokių priežasčių N. Meilučio kandidatūrai nebuvo pritarta Seime, tačiau politikų balsavimas jam kelia klausimų.

Kaip skelbta anksčiau, praeitą antradienį Seimas nepritarė N. Meilučio kandidatūrai į Apeliacinio teismo pirmininkus. Per slaptą balsavimą už jo paskyrimą balsavo 25, prieš – 53, susilaikė 24 parlamento nariai. 

Tą pačią dieną parlamentas nepritarė ir Kauno apygardos teismo pirmininko Mariaus Bartninko paskyrimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Jo kandidatūrą palaikė 32, prieš buvo 44, susilaikė 25 parlamentarai. 

„Tai kelia visokių minčių galvojant, kuo teisėjai neįtiko. Toks balsavimas rodo, kad sprendimas buvo apgalvotas ir suderintas. Per daug balsų, todėl galima manyti, kad tai kryptingas veikimas, o ne pavienių Seimo narių nenoras palaikyti kandidatūrą. Priežasčių aš nežinau ir negaliu spekuliuoti, bet manau, kad yra pakankamai žmonių, bandančių suvesti sąskaitas, nes argumentų dėl profesinio netinkamumo negirdėjau“, – Eltai sakė E. Kūris.

Teisininkas priminė, kad tos pačios Seimo kadencijos parlamentarai yra neleidę patraukti atsakomybėn nusikaltimais įtariamų politikų.

„Seimas, kuris, gavęs generalinės prokurorės teikimą, nenaikina nusikalstamomis veikomis įtariamų Seimo narių neliečiamybės, sprendžia dėl teisėjų! Kai Seimas šitaip elgiasi, galima klausti, ar čia nėra sąskaitų suvedimas su teisėjais“, – svarstė E. Kūris.

Pernai lapkritį Seimas nepanaikino „čekiukų“ byloje figūruojančio parlamentaro, socialdemokratų frakcijos nario Antano Nedzinsko teisinės neliečiamybės. Tai buvo antras kartas, kai parlamentas nesutiko panaikinti „čekiukų“ byloje figūruojančio valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos atstovo teisinės neliečiamybės. Balandį Seimas atsisakė leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn socdemų atstovą Arūną Dudėną.

N. Meilutis: teismas turi veidą ir stuburą  

Į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkus antrai kadencijai nepatvirtintas teisėjas N. Meilutis Eltai nekomentuoja Seimo sprendimo nepritarti jo kandidatūrai. Jis džiaugėsi teismo darbo rezultatais ir tuo, kad jo vadovaujamas teismas „turi veidą ir stuburą“.

„Kas priima sprendimus, tegu juos ir komentuoja. Nemanau, kad kam įdomu, ką aš jaučiu. Aš dirbau ir dirbsiu savo darbą. Nematau didelės prasmės komentuoti. Niekaip nevertinu, nes ne teisėjo darbas vertinti politinius sprendimus. Tegu komentuoja ir vertina tie, kurie priėmė tuos sprendimus“, –  Eltai sakė N. Meilutis. 

N. Meilutis viešai dėkojo teisėjams ir visai teismo bendruomenei už puikų darbą ir darbo rezultatus.

„Teismo autoritetas yra visų jame dirbančiųjų nuopelnas. Visi stengėsi, visi dirbo ir Lietuvos apeliacinis teismas tikrai yra gerbiamas teismas visoje teismų bendruomenėje“, – sakė penkerius metus Lietuvos apeliaciniam teismui vadovavęs teisėjas.

Daugiau nei 20 metų teisėju dirbantis N. Meilutis, kalbėdamas apie savo darbą, pripažino nesantis „švelniakailis“.

„Jeigu dirbi savo darbą ir tiki tuo, ką darai, nieko sunkaus nematau. Aš nesu iš tų švelniakailių, kuriuos galima laužyti“, – į žurnalistės klausimą, ar sunkus teisėjo darbas, atsakė N. Meilutis. 

Lietuvos apeliaciniam teismui N. Meilutis pradėjo vadovauti 2021 m. birželį, tad jo penkerių metų kadencija baigsis šio mėnesio pabaigoje.

Anksčiau jis dirbo Kauno miesto apylinkės, Kauno apygardos ir kituose teismuose.

Eltos kalbinti advokatai ir prokurorai (pageidavę likti neįvardyti) atviravo pastebintys, kad Apeliacinis teismas yra ta institucija, kuri baudžiamosiose bylose neretai skiria griežtas bausmes.

„Kerta įvairiose bylose – „čekiukų“, kontrabandos, narkotikų. Skiria griežtas bausmes, labiau linkę palaikyti kaltinimo poziciją“, – Eltai sakė prie baudžiamųjų bylų dirbantis advokatas. 

Jo kolegos pastebi, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai linkę naikinti žemesnės instancijos išteisinamuosius nuosprendžius, neretai patys inicijuoja įrodymų rinkimą, vėl kviečia į teismą pirmosios instancijos teismo apklaustus liudytojus, aiškinasi neaiškumus.

„Meilutis tikrai turi stuburą, bet šio teismo kolegijos priima įvairius sprendimus“, – mano kitas prokuroras.

N. Meilutis pats pripažino girdėjęs, kad yra laikomas griežtu teisėju, kuris ne visiems teisininkams kelia susižavėjimą.

„Esu pagarsėjęs kaip kirvis – girdėjau istorijų apie save“, – per Teisėjų tarybos posėdį paminėjo N. Meilutis.

Lietuvos apeliacinio teismo kolektyvas palankiai vertina savo vadovą, tą nurodė ir per anoniminę apklausą. 

Viena teismo darbuotoja anonimiškai Eltai pasakojo, kad įstaigos darbuotojus labai nustebino Seimo nepritarimas skirti N. Meilutį antrai kadencijai.

„Jis reiklus, jam darbo bet kaip nepadarysi. Su juo Lietuvos apeliacinis teismas gavo gerą vardą. Jis yra tas žmogus, kuris savo pavyzdžiu rodo, kaip reikia elgtis. Jei turi būti nulinė tolerancija diskriminacijai, priekabiavimui, tai to ir laikomės. Sako, kad jei mūsų vertybės tokios, to turime ir siekti, ir savo pavyzdžiu parodo, kaip to siekti. Priimdamas sprendimus, pirmininkas tariasi su kolektyvu, nes jam svarbu, kaip dirba žmonės. Jam svarbu, kad žmonės įsitrauktų, jaustųsi reikalingi ir laimingi. Meilutis sugalvojo veiklų, per kurias darbuotojai vieni kitus pažintų, skatino teismo bendruomeniškumą, grįžtamąjį ryšį. Jis rimtas, įsigilinęs, bet tikrai turi humoro jausmą“, – Eltai pasakojo Lietuvos apeliacinio teismo darbuotoja.

Pagal Konstituciją, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis apeliacinius ir kitus skundus dėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų teismų procesinių sprendimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Lietuvos apeliacinio teismo išimtinė kompetencija yra prašymų pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimus nagrinėjimas.