Seime žlugo nepasitikėjimas Oleku

Kiek anksčiau ketvirtadienį paaiškėjo, jog nei valdantieji socialdemokratai, nei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, nei „Nemuno aušros“ atstovai neketino dalyvauti balsavime dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku.

Jų teigimu, tam nėra realaus pagrindo.

Svarstant klausimą apsikeista aštriomis replikomis ir kaltinimais, skambėjo kritika dėl Konstitucijos ir LRT, cituota kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir buvusi konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė.

„Savotiškai pranašiški buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės vakarykščiai žodžiai: „pasidžiaukime ką turime, o pasibarsime ryt“, – kadenciją baigusios valstybės vadovės Kovo 11-ąją žurnalistams pasakytus žodžius citavo interpeliacijos iniciatyvą pristatęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

Konservatorius savo kalboje aštriai kritikavo J. Oleką dėl pagarbos Pagrindiniam šalies įstatymui.

„Jei reikėtų pasakyti vienu sakiniu – tai Seimo pirmininkas tapo Konstitucijos diskreditavimo simboliu. Vos per pusmetį, ne kartą aukščiau valstybinių interesų, kelti asmeniniai – partiniai interesai“, – kalbėjo M. Lingė.

Prisiminta nesėkmingas socialdemokrato Juliaus Sabatausko bandymo deleguoti į Konstitucinio Teismo teisėjus atvejis. Tam kelią užkirto Konstitucinis Teismas.

„ Nors Seimo pirmininkas buvo įspėtas teisės mokslininkų, praktikų, konstitucinės teisės žinovų bei opozicijos – nepaisant to, buvo teikiamas J. Sabatauskas, neatitinkantis esminio keliamo reikalavimo, – turėti ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Seimo pirmininko įgaliojimai aiškiai numato, kad Seimo Pirmininkas Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras. Tačiau Seimo pirmininkas ignoravo šį reikalavimą ir savo pasirinkimą grindė pirmiausia partiniais interesais ir žemesnės galios teisės akto, – Vyriausybės nutarimo nuostatomis, o ne Konstitucija. Toks Konstitucinių nuostatų nepaisymas negali būti ignoruojamas ir turi sulaukti politinio įvertinimo“, – kalbėjo M. Lingė.

Konservatorius priminė ir kaip į Seimo kontrolierius buvo siūloma Nerijos Stasiulienės kandidatūra.

„Viena buvo teikta neišsiaiškinus, ar jos kandidatūra atitinka teisės aktų reikalavimus, kita – neįvertinus kvalifikacijos ir pasirengimo pareigoms, o didžiausiu privalumu tapo lojalus partiškumas“, – kalbėjo M. Lingė.

Jis taip kritikavo, kad Seimo pirmininkas ignoravo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nario Darijaus Beinoravičiaus plagijavimo istoriją .

„Nors opozicijos atstovai ragino spręsti klausimą, tačiau ir tai liko be atgarsio“, – kalbėjo M. Lingė.

Pasak konservatoriaus, Seimo pirmininkas daugiau kaip pusę metų ignoruoja teisinių reikalavimų neatitinkančio Seimo nario dalyvavimą NATO parlamentinės asamblėjos sudėtyje ir neteikia Seimo nutarimo projekto, kuriuo R. Žemaitaitis būtų išbrauktas iš NATO parlamentinės asamblėjos, kaip neatitinkantis reikalavimo turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija.

„Nuolaidžiaujant šios koalicijos viršininkui, pamenama teisinė viršenybė“, – kalbėjo M. Lingė.

Išsamaus interpeliacijos iniciatorių dėmesio sulaukė LRT pataisų klausimo nagrinėjimas Seime.

„Gerbiamas Seimo pirmininke, Savo, kaip kandidato į Seimo pirmininkus kalboje teigėte: „Mums suteikti įgalliojimai pirmiausia reiškia ne valdžią, o didžiulį įsipareigojimą Lietuvos žmonėms.“

Puikūs ir teisingi žodžiai, tačiau būtent LRT pataisų epopėja nuo pat pradžios iki šios dienos visa esybe demonstravo tik valdžią ir galią, o ne pagarbą ir įsiklausymą į žmonių nuomonę, oriai ir gausiai reikštą dešimtūkstantiniuose protestuose“, – kalbėjo M. Lingė.

Konservatorius konstatuoja, kad ir dabar darbo grupei nepavyko sukurti kokybiško, išdiskutuoto ir tarptautinių institucijų rekomendacijas atspindintį projektą.

„Priešingai, projekte atsirado daugiau laisvo žodžio varžančių nuostatų, tokių kaip bandymai varžyti nepatogių žurnalistų buvimo LRT eteryje galimybes. Pasitikėjimą pakerta tiesą ir faktus iškraipantis kalbėjimas apie darbo grupės parengtą projektą ir jo santykį su Venecijos komisijos rekomendacijomis“, – kalbėjo M. Lingė.

Pasak jo, tarptautinių rekomendacijų ignoravimas daro žalą Lietuvos tarptautinei reputacijai.

„Demokratijos tradicijas laužė ir Jūsų pasirašytas sprendimas į Venecijos komisijos posėdį parlamentui atstovauti deleguoti du vienodo požiūrio į LRT ir rengiamus projektus Seimo narius.

Visos opozicinės frakcijos ragino pakeisti sprendimą, deja – spengianti tyla ir ignoravimas.

Visa situacija su LRT yra demokratijos moralinis testas – ir Seimo pirmininko veikla jo neišlaikė“, – kalbėjo M. Lingė.

Projekto iniciatorius supranta, kad procedūros sėkmės scenarijus yra abejotinas. Tam veikiausiai nepakaks balsų.

„Rezultatą galima nesunkiai prognozuoti, ypač kai nesureikšminimo (ne)kultūra šioje koalicijoje išplitusi, kaip virusas. Tačiau svarbus ir pats procesas, tikintis, kad ateičiai visgi bus išgirstos kritinės pastabos ir gal bus padarytos tam tikros išvados aukštesnių ir valstybės, o ne partiniais interesais grįstų standartų“, – kalbėjo M. Lingė.

Į J. Oleko pusę stojo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Aidas Gedvilas, J. Oleką pavadinęs tolerantiškiausiu ir kultūringiausiu Seimo nariu, pagyręs jį už kompetenciją ir patirtį.

„Akivaizdu, kad pristatėte formaliąją nutarimo pusę. Tuo labiau, kad šiaip tokios iniciatyvos iš niekur neatsiranda. Vertinant jūsų veikimo metodus, noriu paklausti: kokia yra ta tikroji priežastis, kokių Jūsų prašymų ar reikalavimų nevykdęs Seimo pirmininkas, dėl ko jūs ėmėtės šio keršto?“, – klausė A. Gedvilas.

Konservatorius atsikirto, kad jo politinė bendruomenė tokiais metodais neveikia.

„Čia gal Jūsų politinei bendruomenei įprasta vykdyti mainus, atsilyginti, nežinau, grynaisiais ar negrynaisiais. Mūsų politinė kultūra yra kitokia, ir, jeigu mes sakome, kad giname demokratijos vertybes, tai mes jas ir giname. (…) Galima sutikti, kad Seimo pirmininkas išties turi autoritetą, didelę patirtį. Tačiau norėtųsi, kad ta patirtis, autoritetas būtų išnaudoti politiniams standartams stiprinti, (…) o ne pateisinti, nesureikšminti ar kažkaip kitaip ignoruoti ne tik teisės normas, bet apskritai ir bendrą politinę kultūrą“, – atsakė M. Lingė.

Socialdemokratė Jurgita Šukevičienė kritikavo iniciatyvos autorius, kad tai, apie ką jie kalba, nukrypsta nuo strateginių dalykų.

„Tai, kuo jūs kaltinate pirmininką, visiškai nukrypsta nuo mūsų strateginių dalykų. Būtent pirmininko ir kitų Seimo narių dėka pavyko priimti tokį biudžetą gynybai Lietuvoje, kokio dar nebuvo istorijoje. Taigi, pirmininkui iš tiesų pavyko sutelkti Seimą (…)“, – kalbėjo J. Šukevičienė.

Konservatorius atsakė, kad ne vienas Seimo pirmininkas balsavo už biudžetą, tame dalyvavo ir visa valdančioji dauguma. Ir iki šiol buvusios valdančiosios daugumos priimdavo iki tol buvusius biudžetus.

„Tai nėra didelis strateginis nuopelnas, dėl kurio reikėtų užmerkti akis prieš visus kitus dalykus“, – sakė M. Lingė.

Seimo pirmininkas J. Olekas iš Seimo tribūnos konstatavo, kad Seime vykstanti diskusija nėra tik procedūrinė arba klausimas apie vieną pareigybę ar politiką.

„Tai yra diskusija apie tai, kaip mes suprantame parlamentarizmą, kaip vertina valstybės institucijas, ir kokią politinę kultūrą kuriame. Interpeliacija demokratinėje valstybėje yra teisėta parlamentinė priemonė. Opozicija turi teisę ją inicijuoti, kritikuoti valdžią, kelti klausimus, reikalauti atsakomybės“, – filosofiškai į esamą situaciją reagavo J. Olekas.

Tačiau, kaip kalbėjo Parlamento vadovas, demokratija remiasi ne tik procedūromis, bet ir atsakomybe „už žodžius, už argumentus, už valstybės institucijų reputaciją, ir, visų pirma, atsakomybe prieš Lietuvos žmones“.

„Būtent dėl to šiandien svarbiausia įvertinti, ar ši interpeliacija turi realų teisinį pagrindą. (…) Interpeliacijos tekste tokio pagrindo nėra“, – kalbėjo J. Olekas.

Jis taip pat kalbėjo, kad, pagal Seimo Statutą, siūlymas atleisti Seimo pareigūną turi būti motyvuotas

„Tačiau pateiktame rašte iš esmės pateikiami bendro pobūdžio politiniai argumentai, nenurodant konkrečių teisinių motyvų, kurie galėtų būti laikomi pagrindu Seimo pirmininko atleidimui“, – kalbėjo J. Olekas.

Jis atkreipė dėmesį, kad didelė dalis argumentų siejami su jo pateiktomis kandidatūromis į Konstitucinio Teismo teisėjus ar Seimo kontrolierius.

„Tačiau Seimo pirmininko funkcijos šiuo klausimu yra aiškiai apibrėžtos Konstitucijoje ir Seimo Statute. Pagal Seimo Statuto nuostatas Seimo pirmininkas teikia kandidatūras, o galutinį sprendimą priima Seimas. Tai reiškia, kad Seimo pirmininkas vykdo įstatymo jam pavestą funkciją pateikti kandidatūrą. Sprendimą patvirtinti ar atmesti priklauso Seimui“, – kalbėjo J. Olekas.

Kalbėdamas apie J. Sabatausko atvejį, J. Olekas kalbėjo, kad, kol nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, Seimo pirmininkas neturėjo objektyvios galimybės nustatyti konstitucinės sąvokos dėl to, kas yra laikoma teisinio darbo stažu.

„Konsultavausi su įvairiais teisės specialistais ir turėjau įvairių atsakymų“, – sakė J. Olekas.

Argumentus dėl „tam tikrų teisėkūros iniciatyvų“, neįvardindamas konkrečiai LRT klausimo, jis vadino politinio vertinimo dalykais.

„Buvo keliami klausimai dėl dialogo su frakcijomis ar visuomenės grupėmis, taip pat – dėl tam tikrų teisėkūros iniciatyvų. Tačiau tai yra politinio vertinimo dalykai. Jie negali būti laikomi teisiniu pagrindu“, – kalbėjo J. Olekas.

Apskritai jis interpeliaciją įvertino kaip „vienu iš opozicijos bandymų parodyti save“.

„Tačiau tokie dalykai, kurie neparemti argumentais ir faktais, kurie remiasi tik politine nuostata, jie menkina ir Seimą. Tokie bandymai, pirmiausia, kenkia ne man kaip Seimo pirmininkui. Kartais politikoje reikia mokėti sustoti, ir savęs paklausti: ką mes šiandien darome su Seimu? Ar mes jį stipriname? Ar stipriname demokratiją? Ar stipriname žmonių pasitikėjimą savo valstybe?“, – kalbėjo J. Olekas.

Seimo salėje vykstant politinėms diskusijoms, valdantieji jau turėjo planą, kaip sužlugdyti opozicijos iniciatyvą.

Opozicija sulaukė Seimo pirmininko kritikos opozicionieriams už siekius vilkinti procesą.

„Matome dažniau bandymą vilkinti procesą, blokuoti darbotvarkę, paversti parlamentinę veiklą politiniu performansu. To puikus pavyzdys buvo ir naktinis „filibusteris“ su katinais. Parlamentinėje praktikoje „filibusteris“ yra žinoma procedūros priemonė.

Ji naudojama įvairiose demokratinėse valstybėse, siekiant atkreipti dėmesį į tam tikrus klausimus, sulėtinti sprendimų priėmimų. Tačiau kiekviena parlamentinė priemonė turi būti naudojama atsakingai. Šįkart tai buvo (…) politinis komedijinis spektaklis, kuriuo siekta ne argumentuoti, o vilkinti ir trikdyti darbus. Tokie veiksmai ne stiprina parlamentarizmo“, – kalbėjo J. Olekas.

Dar vienu pavyzdžiu jis minėjo darbą LRT įstatymo pataisų darbo grupėje.

„Ši darbo grupė buvo sukurta tam, kad skirtingos politinės jėgos galėtų ramiai ir konstruktyviai ieškoti sprendimų. Tokio formato tikslas visada yra toks pats – sumažinti politinę įtampą ir rasti bendrus sprendimus. Tačiau, vietoje konstruktyvaus darbo, matėme kai kurių atsisakymą nuo pat pradžių dalyvauti, kai kurie labai norėjo pateikti nuomonę“, – kalbėjo J. Olekas.

Valdančiosios koalicijos atstovai nusprendė nedalyvauti slaptame balsavime dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Juozu Oleku, naujienų agentūrai ELTA patvirtino parlamentaras Ruslanas Baranovas.

„Visos koalicijos sprendimas yra nedalyvauti balsavime dėl to, kad ir patys kolegos tą su šypsena daro. Tam tikras laiko gaišinimas. Norime parodyti, kad tokiose veiklose nedalyvausime“, – Eltai teigė R. Baranovas.

Prieš nepasitikėjimą pasisakiusi Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Ligita Girskienė teigė, kad opozicija galėjo pasinaudoti proga dirbti, tačiau pasirinko trikdyti darbą, o pasisakymą baigė cituodama opozicijos atstovę, buvusią premjerę Ingridą Šimonytę.

„Susidaro toks įspūdis, kad opozicija neturi, kuom užsiimti. Jie turėjo pilnas galimybes visas galimybes dalyvauti LRT grupės veikloj, jie turėjo galimybes prisidėti prie kitų iniciatyvų, bet pasirinko tiesiog trikdyti Seimo darbą ir trukdyti valdančiajai daugumai. Ir šitoje vietoje tinka Šimonytės kažkada išsakyta frazė: jeigu nepatinka šita valdžia, palaukit rinkimų, išsirinksit kitą“, – kalbėjo politikė.