Seime – nauja pagalbinio apvaisinimo tvarka: kalba apie ypatingas aplinkybes

Sveikatos apsaugos ministrė praėjusią savaitę pateikė Seimui naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą bei du lydinčiuosius įstatymo projektus: Sveikatos draudimo įstatymo projektą ir Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projektą.

„Pagalbinio apvaisinimo paslaugų išplėtimą svarstome tikrai ypatingomis aplinkybėmis: tokiomis jas verčia ne tiek Konstitucinio Teismo sprendimas, ankstesnio įstatymo nuostatas pripažinęs diskriminavusiomis nesusituokusias poras ir poroje nesančias moteris. Ypatingomis šias aplinkybes verčia akivaizdi realybė: Lietuva yra demografinėje krizėje“, – į Seimo narius kreipės M. Jakubauskienė.

Pasak jos, istoriškai vaisingumo sveikatos klausimai kelią Seime skinasi sunkiai. „Suprantu – tai itin jautri tema ir ji paliečia asmenines patirtis, moralinius, etinius įsitikinimus, apnuogina ideologines skirtis ir suteikia peno visuomenės priešintojams“, – kalbėjo ministrė.

M. Jakubauskienė teigė, kad siūlomos pataisos leidžia nevaisingumą traktuoti kaip grynai medicininę problemą, kuri yra nuodugniai ištirta ir sėkmingai gydoma.

„Nesusituokusios poros ir poroje nesančios moterys yra svarbios Lietuvos išlikimui“, – kalbėjo ji.

Ministrė pastebėjo, kad įstatyme numatyta galimybė embrioną palaidoti ar kremuoti. „Tai yra pagarba žmogaus orumui ir asmeniniams įsitikinimams“, – pabrėžė M. Jakubauskienė.

Ji vylėsi, kad tai paskatins nevaisingumo gydymu pasinaudoti poras, kurias anksčiau nuo to atgrasė etiniai ar kiti įsitikinimai.

Ministerija siūlo numatyti, kad teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turėtų ir nesusituokę bei partnerystės sutarties nesudarę asmenys, jeigu jie bendrai gyvena ne mažiau kaip 1 metus ir turi tikslą kuri šeiminius santykius. Taip pat ši paslauga galėtų būti teikiama poroje nesančioms moterims.

Pasak ministerijos, tai leistų gerinti šalies demografinę situaciją. Šiuo metu gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja po 1 tūkst. ar daugiau: skaičiuojama, kad 2023 m. gimė 20,6 tūkst., 2024 m. – 19 tūkst., o 2025 m. – prie 17 tūkst. vaikų.

Be to, kas penkta ar šešta pora šalyje susiduria su vaisingumo problemomis: 2022 metais, ministerijos duomenimis, nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir 6 866 moterims, o 2023 m. – 965 vyrams ir 6 758 moterims.

Tuo metu 2018–2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2 800 vaikų arba po 400 vaikų kasmet.

„Taigi būtina gerinti Lietuvos demografinę situaciją ir sudaryti galimybes dar daugiau asmenų padėti natūraliu būdu negalintiems susilaukti vaikų asmenims jų susilaukti pagalbinio apvaisinimo būdu“, – tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, šiuo metu galiojanti tvarka, sudaranti galimybes pagalbinio apvaisinimo paslauga pasinaudoti tik susituokusioms poroms, yra diskriminuojanti ir pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintus principus.

Vis dėlto siūlymas yra sulaukęs ir kritikos. Jo priešininkai teigia, kad paslaugos išplėtimas sumažins saugumą ir stabilumą ne šeimoje dirbtinio apvaisinimo būdu gimusiems vaikams, nes nesusituokusios poros gali lengviau išsiskirti, oficialaus teisinio statuso nebuvimas apsunkintų priežiūros ir išlaikymo užtikrinimą.

Tuo metu galimybę leisti pagalbinio apvaisinimo paslauga pasinaudoti poros neturinčioms moterims politikai sieja su tos pačios lyties moterų poromis bei mano, kad tai gali ateityje atverti kelią surogatinei motinystei, kai galimybės susilaukti vaikų sieks ir vyrai.

M. Jakubauskienė, pristatydama projektą pabrėžė, kad jame tikrai nėra numatyta surogatinės motinystės skatinimo.

„Priešingai: įstatymas surogaciją kategoriškai draudžia. Nėra čia ir laisvos prekybos lytinėmis ląstelėmis. Priešingai – lytinių ląstelių importas ir eksportas yra viena griežčiausiai ribojamų ir kontroliuojamų sričių“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat akcentavo, kad įstatyme taip pat nėra „jokių paskatų ar landų tos pačios lyties poroms“.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad šis įstatymas nedidins abortų problemos.

„Jūsų supratimui: pagalbinio apvaisinimo pagalba kasmet gimsta keli šimtai kūdikių ir jei pritarsite projektui, gims dar daugiau. O abortų skaičius, kaip ir per visą pastarąjį dešimtmetį, toliau nuosekliai mažėja“, – kalbėjo ji.

Svarstant siūlymą, parlamentarams kilo klausimų, ar iš tiesų visais atvejais bus reikalingas konsiliumas nustatyti nevaisingumą. Tuo metu Liberalų sąjūdžio atstovė Edita Rudelienė pastebėjo, kad reikalavimas turėti ketinimų sukurti šeimą, atsirandantis įstatyme, yra perteklinis.

„Ar nemanote, kad tai yra perteklinė nuostata, kad kažkaip turės būti įrodyta, kam įrodyta, tikrinti turės… Kaip įsivaizduojate įgyvendinimą šitos dalies?“ – teiravosi ji.

Šią nuostatą kritikavo ir jos bendrapartietė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vildamasi, kad ateityje iš porų nebus reikalaujama įrodinėti, kad kartu gyvena metus ir raštu tvirtinti, kad yra rimtai įsipareigoję.

„Jei pora kreipiasi į gydymo įstaigą ir yra pasirengusi pasinaudoti tikrai sudėtingomis procedūromis medicininėmis, aš būčiau linkusi siūlyti pasitikėti tokia pora, tokia šeima“, – kalbėjo ji.

M. Jakubauskienė pastebėjo, kad šis klausimas dažnai kilo ir projekto svarstymo metu. Pasak jos, ši nuostata įstatyme atsirado atsižvelgus į Teisingumo ministerijos pasiūlymus ir pastebėjo, kad įstatymas yra parlamentarų rankose.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat komentavo, kad pristatymas aiškiai leido „konservatyvesniems kolegoms“ suprasti, kad pavojaus šiame projekte yra gerokai mažiau nei jie galėtų manyti.

„Nors aš tikrai įžvelgiu Teisingumo ministerijos įtaką tam projektui, kurį atnešėte“, – replikavo parlamentarė, kuri anksčiau pati yra teikusi pagalbinio apvaisinimo galimybes išplečiantį projektą.

Vėliau kalbėjusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė, kreipdamasi į ministrę, savo ruožtu pažadėjo, kad parlamente „ištaisysime tą, ką pagadino Teisingumo ministerija“.

V. Čmilytė-Nielsen kėlė klausimą dėl galimybės vienišoms moterims pasinaudoti paslauga. Ji pastebėjo, kad įstatyme numatyta nuostata, kad šios turėtų įrodyti, kad yra nevaisingos.

Tiek jai, tiek kitiems parlamentarams teiraujantis dėl susiaurintų galimybių visoms moterims pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu, ministrė pabrėžė, kad įstatymu ši paslauga susiejama su medicinine būkle.

Tuo metu „valstiečių“ atstovė Ligita Girskienė teiravosi dėl vaiko teisių užtikrinimo. Pasak jos, Vaiko teisių konvencija įpareigoja pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir abejojo, ar šiuo atveju tai iš tiesų atlikta.

„Mes ant svarstyklių dedame suaugusiojo norą turėti vaiką ir vaiko teisę į pilnavertį šeimos modelį, į saugią aplinką. Visgi jeigu reikėtų man pasirinkti, aš rinkčiausi vaiko teises šitoje situacijoje“, – komentavo politikė.

M. Jakubauskienė savo ruožtu atsakė, kad renkamasi ne tarp vaiko teisių ir suaugusių žmonių noro, bet apie žmogaus teisę gauti gydymą.

„Nevaisingumas yra kategorizuojamas kaip liga. Tai pirmiausia mes kalbame apie esančio, gyvo žmogaus, moters, poros, teisę gauti gydymą tada, kai yra nustatoma liga“, – kalbėjo ji.

Ministrė pridūrė, kad įstatymo projektas užtikrina „didžiausią pagarbą“ žmogaus orumui ir teisėms visose gyvybės formose, ypač gyvybės pradžioje.

Tuo metu „valstietis“ Bronis Ropė tvirtino, kad šiuo siūlymu demografinių problemų išspręsti tikrai nepavyks, „bet kalbų, žinoma, bus labai daug“.

„Kokias vertybes jūs manote sprendžia šitas įstatymas ir gal galėtumėte pavardinti?“ – teiravosi jis.

M. Jakubauskienė pabrėžė, kad įstatymas užtikrina pagarbą asmens orumui ir įtvirtina žmogaus teises, įskaitant teisę gauti sveikatos paslaugas.

Prieš projektą pasisakiusi L. Girskienė tvirtino, kad juo „yra mažinama motyvacija kurti ilgalaikius santykius, ilgalaikes partnerystes“.

Ministrei nuolat pabrėžiant, kad į nevaisingumą bus žiūrima kaip į medicininę būklę, parlamentarė tvirtino, kad tai – žalingas požiūris, nes šis klausimas turi būti siejamas su šeima.

„Mes siekiame atskirti reprodukcinę funkciją ir šeimą, kuri visada buvo siejama su būtent šeima. Silpnėja santuokos kaip demografinio stabilumo mechanizmo įtaka ir manau, kad tikrai yra būtina įvertinti visus aspektus, ne tik dabar paminėtą medicininį. Taip pat reikėtų įvertinti ir psichologinį, teisinį, socialinį ir net etinį aspektą“, – tvirtino „valstietė“.

Pateikimo stadijoje klausimo svarstymui buvo pritarta – toliau jis keliaus į parlamento komitetus. Iš valdančiųjų partijų jį vieningai palaikė socialdemokratai – už siūlymą balsavo 37 parlamentarai, vienas susilaikė.

Klausimą taip pat palaikė 18 opozicinių Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų politikų, 2 susilaikė. Už šį klausimą balsavo ir visi 12 Liberalų sąjūdžio narių. Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ klausimą palaikė 5 politikai, 2 susilaikė.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje prieš balsavo vienas B. Ropė, 6 politikai susilaikė.

„Nemuno aušros“ frakcijoje šį klausimą palaikė 2 politikai, 4 balsavo prieš, 3 susilaikė.

Mišrioje Seimo narių grupėje už buvo 2, prieš – 1 politikas.

Balsavimas vyko ketvirtadienį.