Tomas L.
Apie tai praneša portalas „The Bell“, remdamasis su pokalbio turiniu susipažinusiais šaltiniais. „Pasakė, kariausime“, – taip V. Putino kalbos esmę perteikė vienas iš šaltinių. „Eisime iki Donbaso sienų“, – pridūrė kitas.
Kai kurie verslininkai prezidento prašymą patenkino tiesiog susitikimo metu. Suleimanas Kerimovas pažadėjo biudžetą papildyti 100 mlrd. rublių (maždaug miljonu eurų), teigia „The Bell“ šaltiniai.
Iniciatyvą palaikė dar mažiausiai vienas stambus verslininkas, dalyvavęs susitikime, tačiau savo sumos neįvardijo. Anot vieno iš portalo pašnekovų, idėja „papurtyti verslą šaliai sunkiu metu“ kilo „Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui, kuris susitikimo išvakarėse ją išdėstė V. Putinui skirtame laiške ir pasiūlė išleisti karinių obligacijų lėšoms pritraukti.
Oligarchai raginami prisidėti finansiškai esant rekordiniam biudžeto deficitui ir sparčiai augant karinėms išlaidoms. Gaidaro instituto teigimu, 2026 m. Rusijos biudžeto deficitas gali būti dvigubai didesnis nei Finansų ministerijos planuoti 3,8 trilijono rublių (apie 40,5 mlrd. eurų).
Biudžeto pajamos bus 3 trilijonais rublių (apie 32 mln. milijardų) mažesnės nei planuotos 40,2 trilijono (maždaug 428 mlrd. eurų), o išlaidos, priešingai, padidės maždaug trilijonu (apie 10 mlrd. eurų). Tuo tarpu remiantis „Alfa Bank“ vertinimu, jau vasario mėnesio pabaigoje deficitas siekė 3,2 trilijono rublių (apie 34 mlrd. eurų).
Remiantis Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos duomenimis, tikrasis Rusijos federalinio biudžeto deficitas 2025 m. siekė 8,01 trilijono rublių (apie 85 mlrd. eurų), o ne 5,65 trilijono rublių (maždaug 60 mlrd. eurų), kaip oficialiai skelbiama. Maskva bando nuslėpti „skausmingus nuostolius pagražintais skaičiais“, tuo tarpu beveik visuose ekonomikos sektoriuose stebimas nuosmukis, teigiama Vokietijos žvalgybos pranešime.
Karo reikmėms skiriamos lėšos tebėra pagrindinė išlaidų dalis. 2026 m. „nacionalinei gynybai“ numatyta 12,9 trilijono rublių (apie 137 mlrd. eurų), arba 29,3 proc. visų biudžeto išlaidų. Tai atitinka 248,6 mlrd. rublių (maždaug 2,6 mlrd. eurų) per savaitę. Ši suma viršija 62 Rusijos subjektų metinius biudžetus. Pridėjus jėgos struktūrų blokui skiriamas lėšas, išlaidos siekia 17 trilijonų rublių (maždaug 181 mlrd. eurų) – tai didžiausia biudžeto išlaidų dalis.
„Rusijos ekonomika įžengė į mirties zoną“, – rašo Aleksandra Prokopenko, Berlyne esančio Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro mokslo darbuotoja, lygindama situaciją su daugiau nei 8 tūkst. metrų aukščiu, kur organizmas save naikina greičiau, nei gali atsistatyti.
„Nuo metų pradžios praėjo vos du mėnesiai, o biudžetas jau suplėšytas į skutus“, – konstatuoja Aleksandras Koljandras, Europos politikos analizės centro vyresnysis mokslo darbuotojas. Jo manymu, jei karinės išlaidos ir toliau bus tokios didelės, „po peiliu“ atsidurs jau ir taip stagnuojančiai civilinei ekonomikai numatytas finansavimas.
