Aidas Užkuraitis
Seimo nariui Sauliui Skverneliui, kuris Valstybinės augalininkystės tarnybos korupcijos byloje yra įtariamas kyšininkavimu, sušvelnintos kardomosios priemonės. Nuo liepos politikui taikyta intensyvi priežiūra ir elektroninė apykojė nebebus tęsiama. Vietoje jos prokuroras paskyrė piniginį užstatą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kokio dydžio užstatą turėjo sumokėti parlamentaras, Generalinė prokuratūra viešai neatskleidžia. Taip pat neskelbiama, kokiam laikotarpiui nustatytas pasižadėjimas neišvykti. S. Skverneliui ir toliau galioja draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis.
Svarbu ir tai, kad kardomosios priemonės sušvelninimas nėra sprendimas dėl politiko kaltės ar nekaltumo. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, o S. Skverneliui pareikšti įtarimai savaime nereiškia, kad jis yra kaltas – tai gali nustatyti tik teismas.
Prokuratūra nusprendė apykojės nebepratęsti
Elektroninę apykoję S. Skvernelis dėvėjo nuo liepos. Tai buvo intensyvios priežiūros dalis – viena griežtesnių kardomųjų priemonių.
Tačiau baigiantis jos taikymo terminui prokuratūra nusprendė nesikreipti į teismą dėl pratęsimo.
Spalio 1 dienos prokuroro nutarimu intensyvi priežiūra pakeista kelių švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu: piniginiu užstatu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir toliau galiojančiais bendravimo apribojimais.
Tai reiškia, kad elektroninio stebėjimo įtaiso politikui nebereikės, tačiau visi apribojimai jam nėra panaikinti.
Užstato suma kol kas lieka paslaptyje
Daugiausia klausimų dabar kelia naujai paskirto užstato dydis.
Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė patvirtino, kad užstatas paskirtas, tačiau jo dydžio institucija neatskleidė. Taip pat neatskleistas rašytinio pasižadėjimo neišvykti terminas.
Todėl viešojoje erdvėje pasirodantys spėjimai apie konkrečią sumą neturėtų būti pateikiami kaip faktas.
Kodėl apskritai buvo paskirta apykojė?
Apykojės istorija prasidėjo ne vien nuo S. Skverneliui pareikštų įtarimų.
Iš pradžių politikui buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau teisėsauga nustatė, kad jis bendravo su kitu byloje įtariamu asmeniu, nors toks bendravimas jam buvo uždraustas.
Teismas vėliau konstatavo, kad bendravimas buvo ne vienkartinis, o sistemingas. Būtent tai tapo svarbia priežastimi, dėl kurios ankstesnė kardomoji priemonė buvo sugriežtinta ir S. Skverneliui paskirta intensyvi priežiūra.
Pats politikas yra pripažinęs, kad formaliai pažeidė jam nustatytus apribojimus, tačiau apykoję laikė pertekline priemone.
Skvernelis mėgino sprendimą ginčyti
Elektroninės apykojės paskyrimas sulaukė nemažai dėmesio ir dėl to, kad S. Skvernelis yra ilgametis Lietuvos politikas, buvęs ministras pirmininkas ir Seimo pirmininkas.
Jis teigė, kad intensyvi priežiūra trukdo atlikti Seimo nario pareigas, ir bandė šią kardomąją priemonę ginčyti teismuose.
Tačiau teismai jo argumentams nepritarė.
Kauno apygardos teismas rugpjūtį atmetė skundą ir paliko galioti intensyvią priežiūrą. Teismas pabrėžė, kad kardomosios priemonės sąlygų privalo laikytis visi įtariamieji, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų.
Dabar situacija pasikeitė ne todėl, kad teismas būtų pripažinęs ankstesnį sprendimą nepagrįstu. Baigiantis intensyvios priežiūros terminui prokuratūra pati nusprendė neprašyti jo pratęsti ir pasirinko švelnesnes priemones.
Politikui inkriminuojama ne mažesnė kaip 51 tūkst. eurų suma
Pati byla gerokai platesnė nei diskusijos dėl apykojės.
Prokurorų duomenimis, yra pagrindo įtarti, kad S. Skvernelis, eidamas aukštas politines pareigas, per kelis kartus galėjo priimti ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų grynaisiais už politinį palankumą vykdant įgaliojimus, susijusius su Valstybinės augalininkystės tarnybos veikla.
Tai yra prokuratūros pateikiami įtarimai, o ne teismo nustatyti faktai. Ikiteisminis tyrimas dar nėra galutinis sprendimas dėl baudžiamosios atsakomybės.
Byloje – daugiau įtariamųjų
Valstybinės augalininkystės tarnybos byla apima gerokai daugiau asmenų.
Teisėsauga tiria įtarimus, kad iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų galėjo būti sistemingai reikalaujama ir gaunama didelės vertės kyšių už tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.
Ankstesniais duomenimis, įtariamųjų skaičius byloje buvo išaugęs iki 17.
Tarp viešai minimų įtariamųjų buvo ir buvusi S. Skvernelio patarėja Agnė Silickienė bei iš Seimo pasitraukęs Kazys Starkevičius.
Prokuratūros duomenimis, bendra byloje tiriamų galimų kyšių suma galėjo siekti bent 1 mln. 112 tūkst. eurų.
Kratos pas Skvernelį atliktos dar vasarį
S. Skvernelio pavardė šioje istorijoje garsiau nuskambėjo metų pradžioje.
Vasarį teisėsauga atliko kratas jo namuose ir darbo kabinete, o balandį parlamentarui buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.
Vėliau jam buvo nustatyti bendravimo ir kiti apribojimai.
Nustačius jų pažeidimus, liepą buvo paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra su elektroniniu stebėjimo įtaisu.
Taigi spalio pradžios sprendimas žymi naują šios istorijos etapą, tačiau pačios bylos neužbaigia.
Ką dabar galės ir ko negalės S. Skvernelis?
Apykojės panaikinimas nereiškia, kad parlamentarui panaikintos visos kardomosios priemonės.
Jam paskirtas piniginis užstatas ir vėl taikomas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat lieka draudimas bendrauti su konkrečiais asmenimis.
Tai reiškia, kad S. Skvernelis nebebus nuolat kontroliuojamas elektroniniu įtaisu, tačiau privalės laikytis prokuroro nustatytų sąlygų.
Kodėl būtent dabar prokuratūra nusprendė, kad intensyvios priežiūros tęsti nebereikia, išsamiai viešai nepaaiškinta.
Pats politikas kol kas santūrus
Po žinios apie sušvelnintas kardomąsias priemones S. Skvernelis plačiai situacijos nekomentavo.
BNS jis sakė pirmiausia norintis susipažinti su priimtu nutarimu ir kol kas daugiau komentarų neturintis.
Tai gana ryškus kontrastas ankstesniam laikotarpiui, kai politikas viešai kritikavo jam paskirtą elektroninę apykoję ir teigė, kad ji trukdo atlikti parlamentaro pareigas.
Apykojė nuimama, tačiau byla tęsiasi
Būtent tai šioje istorijoje svarbiausia.
Sauliui Skverneliui nuo spalio pradžios nebereikia dėvėti elektroninės apykojės, tačiau tai nėra jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo pabaiga. Prokuratūra tiesiog pakeitė vieną kardomąją priemonę kitomis.
Jam lieka piniginis užstatas, pasižadėjimas neišvykti ir bendravimo su tam tikrais asmenimis apribojimai.
O bene labiausiai intriguojanti naujo sprendimo detalė kol kas lieka neatskleista – kiek tiksliai pinigų S. Skverneliui teko sumokėti kaip užstatą, prokuratūra viešai neskelbia.
