„Dukrai dar to nesakiau, bijau pasakyti, nes jai bus šokas, kad negalės su bendraklasiais mokytis toliau“, – sakė būsimos penktokės tėvas Darjušas. Jis, kaip ir dar trijų dukters bendraklasių tėvai, tik rugpjūčio 25 dieną sužinojo, kad atžala negalės mokytis toje progimazijoje, dėl kurios buvo tikras dar nuo ankstyvo pavasario. Kliūtimi tapo tai, kad jų vaikai registruoti ne Vilniuje, o Vilniaus rajone.
Sostinės savivaldybė paaiškino, kad pirmiausia į mokyklas priimami Vilniaus vaikai, o likus vietų – ir Vilniuje gyvenamosios vietos nedeklaravusių šeimų atžalos. O šiuo konkrečiu atveju keturioms šeimoms siūloma rinktis kitas mokyklas, kuriose likę vietų.
Sužinojo, kad išsvajotoje mokykloje nesimokys
Tiek Darjušas, tiek Gražina (visi vardai straipsnyje pakeisti, bet tėvų ir vaikų vardai bei pavardės redakcijai žinomi, – red. past.) apstulbo, kai, likus vos kelioms dienoms iki naujų mokslo metų, iš Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos administracijos sužinojo, kad, deja, bet jų vaikai (iš viso keturi bendraklasiai) lankyti penktos klasės šioje mokykloje negalės, tad jiems teks atsiskirti nuo bendramokslių, su kuriais kartu ugdėsi nuo vaikų darželio.

Jono Pauliaus II progimnazijos, kurioje vaikai ugdomi lenkų kalba, direktorė sakė norėjusi steigti šešis penktų klasių komplektus, tačiau vasaros pabaigoje sužinojo, kad gali turėti tik penkis. Keturi minimi mokiniai į jas nebesutelpa, mat šeimos gyvena ne Vilniuje, o Vilniaus rajone.
Tiesa, stebisi tėvai, tai nesutrukdė vaikams iki šiol lankyti Vilniaus, o ne rajono, pradinės mokyklos. Tai nesutrukdytų vaikų leisti ir į penktą klasę kitose Vilniaus mokyklose, kuriose mokoma lenkų kalba.
Gražina: jiems nusispjauti į vaikus!
„Tradiciškai taip buvo susiklostę, kad visi vaikai iš Vilniaus „Vilijos“ pradinės mokyklos eina į Jono Pauliaus II progimnaziją. Tiesiog visa klasė persikelia į šią mokyklą. Taip buvo metų metus. Vasario mėnesį pateikėme prašymą ir mus visą laiką ramino, kad rugpjūčio pabaigoje pasirašysime sutartį paskutiniai klasėje, nes esame iš Vilniaus rajono, ir viskas bus gerai“, – pasakojo vieno iš keturių vaikų mama Gražina.
Tačiau rugpjūčio 25 dieną Gražina iš progimnazijos direktorės sužinojo, kad sūnui teks lankyti kitą mokyklą.
„Sužinojome, kad savivaldybė draudžia mūsų vaikams eiti būtent į Jono Pauliaus II progimnaziją. Priežastis – mes registruoti Vilniaus rajone. Tiesa, jie mums siūlo eiti į kitas Vilniaus miesto mokyklas – čia jau nebesvarbu, kad mes registruoti ne Vilniuje. Tai kažkokia diskriminacija.
Savivaldybė, likus kelioms dienoms iki rugsėjo, nulemia mūsų vaikų likimus, jiems nusispjauti į juos“, – pyko mama.
Anot jos, tiek sūnui, tiek trims berniuko bendramoksliams bus psichologiškai sunku atsiskirti nuo kitų vaikų, su kuriais bendrauja nuo mažumės.
„Kodėl tyčiojamasi iš keturių vaikų? Nuo penkerių šešerių metų visa mano sūnaus klasė ugdosi kartu. Jie visada būdavo kartu, net į Pirmąją Komuniją eidavo kartu. Jie nori toliau mokytis su savo draugais. Kaip mums pranešti savo vienuolikmečiui, kad pamirštų savo klasę, savo draugus, nes savivaldybėje sėdi dėdės, kurie taip nusprendė. Kodėl jie leidžia sau, likus kelioms dienoms iki rugsėjo, išbraukti keturis asmenis. Tai juk gyvi žmonės“, – kalbėjo mama.

Gražina antradienį, vos sulaukusi naujienos, surašė laišką Vilniaus merui, vicemerui, švietimo, mokslo ir sporto ministrei. Jį pasirašė ir dar trijų vaikų tėvai. O jau ketvirtadienį laišką nusiuntė dar ir Vilniaus miesto tarybos nariams.
Dukrai dar nepasakė
Būsimos penktokės tėvas Darjušas sako, kad jo šeima gyvena visai prie pat Vilniaus, bet taip, tai jau Vilniaus rajonas. Tėvas tikino nė nenujautęs, kad gali kilti keblumų dėl dukros mokyklos, mat metų metus tą pačią pradinę mokyklą baigę vaikai tradiciškai keliaudavo į Jono Pauliaus II progimnaziją.
„Kiek žinau, mokykla turi mokytojų, o šešios klasės reikštų, kad klasės nebūtų perpildytos, nebūtų jose po 30 mokinių“, – kalbėjo Darjušas.
Tėvas dukrai iki šiol nepasakė, kad gali tekti mokytis kitur.
„Visi dukters draugai, su kuriais dar darželį lankė, nuolat kartu. Neišdrįsau dukrai pasakyti, kad viskas gali būti kitaip. Manau, ji skaudžiai tai išgyventų“, – sakė Darjušas.
Jis neslėpė, kad dukrą perregistravo šeimos turimame bute Vilniuje – taip tikisi, kad pavyks patekti į Jono Pauliaus II progimnaziją.
Direktorė: pakaktų ir mokytojų, ir patalpų
Jono Pauliaus II progimnazijos direktorė Janina Vysocka Švietimo rubrikai sakė, kad jos vadovaujama mokykla pasirengusi priimti dar keturis vaikus – pakaktų šeštai penktokų klasei ir mokinių, ir mokytojų, ir švietimo pagalbos specialistų, ir patalpų.
Direktorė pasakojo, kad mokykla ir planavo šešis penktokų klasių komplektus, galutinis priėmimas į mokyklą buvo numatytas rugpjūčio 28 dieną, tėvai kantriai laukė šios dienos. Tačiau rugpjūčio 25 dieną administracija sulaukė žinios iš Vilniaus savivaldybės, kad direktorė praneštų keturių ne Vilniuje, o Vilniaus rajone registruotų vaikų tėvams, kad ieškotų savo atžaloms vietos kitose Vilniaus mokyklose. O Jono Pauliaus II progimnazijai leista formuoti penkias klases. Mokyklos vadovės žiniomis, kitoms mokykloms leista formuoti papildomus komplektus.

„Tai nesąžininga. Vilniaus miesto tarybos sprendimas visoms mokykloms turėtų būti vienodas“, – kalbėjo direktorė.
Jono Pauliaus II progimnazija šiuo metu turi 150 penktokų (po 30 klasėje), pridėjus dar keturis būtų 154.
„Galiu suformuoti klasę ir iš 8 vaikų (toks mokinių skaičius leidžiamas tautinių mažumų mokykloms, – red. past.). Dabar turiu 150 penktokų iš Vilniaus miesto, dar keturi iš rajono laukia būti priimti. Tad galėčiau formuoti šešias normalias klases iš 25–26 vaikų“, – sakė direktorė.
Iš viso progimnazijoje mokosi 920 mokinių.
Savivaldybė: priėmimas vykdomas teritoriniu principu
Kaip paaiškino Vilniaus miesto savivaldybė, priežastis, kodėl keturi vaikai negalės patekti į išsvajotą mokyklą, – šių mokinių gyvenamoji vieta.
„Vilniuje priėmimas į savivaldybei pavaldžias mokyklas vykdomas teritoriniu principu. Tai reiškia, kad pirmiausia priimami mokyklai priskirtoje teritorijoje deklaruoti vaikai, vėliau, jei lieka laisvų vietų, vaikai, gyvenantys kitoms Vilniaus miesto savivaldybės mokykloms priskirtose teritorijose, o galiausiai, jei dar lieka laisvų vietų, gali būti priimti ir Vilniaus mieste nedeklaruoti vaikai.
Pažymėtina, kad nurodyti keturi mokiniai, siekiantys mokytis 5 klasėje Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje, nėra Vilniaus miesto gyventojai, nes jų gyvenamoji vieta nėra deklaruota Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Vadovaujantis galiojančia Mokinių priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės mokyklas tvarka, jų prašymai gali būti svarstomi tik nuo rugpjūčio 28 d., kai yra priimti visi Vilniaus miesto mokiniai“, – taip rašoma pateiktame savivaldybės komentare.

Nors progimnazijos direktorė sakė informavusi savivaldybę, kad norėtų ir galėtų sudaryti šešias penktokų klases, savivaldybė tikino kitaip: „Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija 2026–2027 mokslo metams planavo ir suformavo penkis klasių komplektus, priėmė visus mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyvenančius mokinius bei kitus Vilniaus miesto gyventojus, pageidavusius mokytis šioje mokykloje.“
Pasak savivaldybės, Vilniaus mieste yra kitų mokyklų, vykdančių ugdymą lenkų kalba ir turinčių laisvų mokymosi vietų, todėl nuo rugpjūčio 28 d. šiems mokiniams gali būti siūlomos vietos kitose mokyklose. Tarkime, Vilniaus Lazdynų mokykla turi 17 laisvų mokymosi vietų penktose klasėse lenkų mokomąja kalba ir gali priimti vaikus į turimas laisvas vietas.
„Oficialių skundų iš su situacija susijusių tėvų Vilniaus miesto savivaldybė nėra sulaukusi“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme.




