Aidas Užkuraitis
Vienas jį geria tiesiai iš šaldytuvo, kitas renkasi kambario temperatūros, o trečias rytą pradeda stikline šilto vandens.
Internete netrūksta ir kategoriškų patarimų: esą šaltas vanduo „sustabdo virškinimą“, o šiltas „išvalo organizmą“ ir net padeda tirpdyti riebalus.
Tačiau moksliniai tyrimai piešia gerokai kitokį vaizdą.
Pasirodo, vieno visiems tinkamiausio vandens temperatūros varianto nėra. O daugeliui sveikų žmonių kur kas svarbesnis dalykas yra ne tai, ar vanduo šaltas, ar šiltas.
Mokslininkai pastebėjo įdomų dalyką
Žmogaus organizmui vanduo yra būtinas praktiškai kiekvieną dieną vykstančiam procesui.
Jis dalyvauja reguliuojant kūno temperatūrą, pernešant medžiagas, palaikant kraujotaką ir normalų daugelio organų darbą.
Tačiau kas nutinka pakeitus jo temperatūrą?
Dar ankstesniuose eksperimentuose mokslininkai pastebėjo, kad vandens temperatūra gali keisti tai, kiek skysčių žmogus išgeria savo noru.
Ir rezultatas buvo gana netikėtas.
Viena temperatūra išsiskyrė iš kitų
Tyrimuose su skysčių netekusiais žmonėmis buvo siūlomas skirtingos temperatūros vanduo.
Didžiausias suvartojimas užfiksuotas tada, kai vandens temperatūra siekė maždaug 15–16 laipsnių Celsijaus.
Tai nėra ledinis vanduo.
Greičiau tai vėsus vanduo, panašus į tą, kuris gali tekėti iš šalto vandens čiaupo.
Kai vanduo buvo gerokai šiltesnis, eksperimento dalyviai jo savo noru išgerdavo mažiau.
Sportuojant skirtumas gali tapti svarbesnis
Vandens temperatūra tampa aktualesnė tada, kai žmogus sportuoja arba ilgai būna karštoje aplinkoje.
Organizmas tokiomis sąlygomis prakaituodamas praranda skysčius.
Tyrimuose nustatyta, kad žmonės dažnai mieliau renkasi vėsesnį vandenį ir jo išgeria daugiau.
Viename eksperimente, kuriame žmonės kelias valandas judėjo karštoje aplinkoje, šilto vandens buvo išgeriama gerokai mažiau nei vėsaus.
Tai svarbu dėl labai paprastos priežasties.
Jeigu žmogui vanduo malonesnis ir jis jo išgeria daugiau, tampa lengviau papildyti prarastus skysčius.
Tačiau šaltas vanduo nėra stebuklingas
Čia prasideda daugybė internete paplitusių mitų.
Galima rasti teiginių, kad ledinis vanduo smarkiai pagreitina medžiagų apykaitą, nes organizmui reikia sunaudoti daug energijos jam sušildyti.
Teoriškai organizmas iš tiesų turi suvienodinti išgerto skysčio temperatūrą su savo vidine aplinka.
Tačiau tai nereiškia, kad šalto vandens gėrimas tampa reikšminga svorio mažinimo priemone.
Vien pakeitus vandens temperatūrą tikėtis pastebimo riebalų mažėjimo nėra pagrindo.
O gal šiltas vanduo geresnis virškinimui?
Tai vienas populiariausių teiginių socialiniuose tinkluose.
Ryte siūloma išgerti šilto vandens, nes jis esą „pažadina virškinimą“, išvalo toksinus ar net tirpdo riebalus.
Kai kuriems žmonėms šiltas gėrimas iš tiesų gali būti malonus ir padėti jaustis komfortiškiau.
Šilti skysčiai taip pat gali būti malonesni peršalus ar jaučiant gerklės bei nosies užgulimo simptomus.
Tačiau tvirtų įrodymų, kad sveikam žmogui šiltas vanduo apskritai būtų geresnis už vėsų vien dėl savo temperatūros, nėra.
Vienas populiarus teiginys – tiesiog mitas
Ypač dažnai galima išgirsti, kad šiltas vanduo „detoksikuoja“ organizmą.
Mokslinis pagrindas tokiam teiginiui silpnas.
Organizmas turi savo sistemas, kurios nuolat šalina nereikalingas medžiagas.
Svarbų vaidmenį čia atlieka kepenys, inkstai, plaučiai ir virškinimo sistema.
Pakankamas skysčių kiekis normaliam jų darbui yra svarbus.
Tačiau vandens pašildymas nesuteikia jam ypatingų „detoksikacinių“ savybių.
O šaltas vanduo tikrai „užšaldo“ skrandį?
Dar vienas populiarus mitas teigia, kad šaltas vanduo gali ilgam sustabdyti ar smarkiai sulėtinti virškinimą.
Tyrimai rodo, kad vandens temperatūra gali trumpam paveikti kai kuriuos skrandžio veiklos procesus.
Pavyzdžiui, nedideliame tyrime 500 ml labai šalto – maždaug 2 °C – vandens paveikė skrandžio susitraukimus kitaip nei 37 °C ar 60 °C vanduo.
Tačiau iš tokių rezultatų negalima daryti išvados, kad įprastas vėsus vanduo sveikam žmogui yra žalingas.
Tai nėra tas pats, kas „sustabdyti virškinimą“.
Organizmas turi nepaprastai veiksmingą sistemą
Čia ir slypi viena įdomiausių vandens savybių.
Nesvarbu, ar išgeriame vėsesnio, ar šiltesnio vandens, organizmas pradeda reguliuoti jo temperatūrą.
Todėl skirtumas tarp šalto ir šilto gėrimo organizmo viduje nėra ilgalaikis.
Dėl to sveikam žmogui kasdienybėje dažniausiai nėra pagrindo nuolat galvoti, ar vanduo yra keliolika laipsnių šaltesnis ar šiltesnis.
Yra viena išimtis, kurios nereikėtų ignoruoti
Vis dėlto egzistuoja žmonių, kuriems labai šaltas vanduo gali būti nemalonus.
Tam tikros stemplės ligos, pavyzdžiui, achalazija, atveju labai šalti gėrimai gali sustiprinti simptomus.
Kiti žmonės tiesiog pastebi, kad šaltas vanduo jiems sukelia diskomfortą.
Tokiu atveju nėra jokios priežasties save versti jį gerti.
Galioja paprasta taisyklė – rinktis temperatūrą, kurią organizmas toleruoja geriausiai.
Su labai karštu vandeniu – priešingai
Šilto ir labai karšto vandens taip pat nereikėtų suplakti į vieną kategoriją.
Maloniai šiltas gėrimas ir burną deginantis skystis nėra tas pats.
Labai karšti gėrimai gali pažeisti burnos bei stemplės audinius.
Todėl nėra jokios papildomos sveikatos naudos bandant vandenį gerti kuo karštesnį.
Tad kuris vis dėlto laimi – šaltas ar šiltas?
Daugumai sveikų žmonių atsakymas gali pasirodyti nuobodžiai paprastas.
Nei vienas.
Kasdieniam organizmo aprūpinimui skysčiais tinka ir vėsus, ir kambario temperatūros, ir maloniai šiltas vanduo.
Karštą dieną ar sportuojant vėsesnis vanduo daugeliui žmonių gali būti malonesnis, todėl jo gali būti lengviau išgerti pakankamai.
Šaltą dieną, peršalus ar tiesiog mėgstant šiltus gėrimus, galima rinktis šiltesnį.
Svarbiausias klausimas yra ne „kokios temperatūros vanduo geriausias?“
Kur kas svarbiau – ar apskritai išgeriame pakankamai skysčių.
Būtent čia mokslas pateikia daug aiškesnį atsakymą nei daugybė socialiniuose tinkluose plintančių „vandens taisyklių“.
