Aidas Užkuraitis
Atvėsus orams daugelis žmonių susiduria su nemalonia problema – net ir avint patogius, iš pažiūros šiltus batus, pėdos pradeda šalti. Ypač tai juntama laukiant autobuso, ilgiau vaikštant ar stovint ant šalto grindinio. Tačiau prieš skubant pirkti naują žieminę avalynę verta išbandyti vieną paprastą sprendimą. Plonas šilumą izoliuojantis įdėklas po įprastu vidpadžiu gali sumažinti šilumos praradimą per bato padą. Vis dėlto yra viena svarbi sąlyga, kurios nepaisant rezultatas gali būti visiškai priešingas.
Ruduo Lietuvoje dažnai būna apgaulingas. Rytais temperatūra gali būti vos keli laipsniai aukščiau nulio, dieną oras sušyla, o vakare vėl tampa žvarbu.
Tokiomis sąlygomis ne visi nori skubėti avėti storus žieminius batus. Tačiau įprasta rudeninė avalynė ne visuomet pakankamai apsaugo pėdas nuo šalčio.
Ypač dažnai šąla tie žmonės, kurie ilgiau būna lauke nejudėdami.
Pasirodo, kartais problema slypi ne batų viršutinėje dalyje ir net ne kojinėse.
Svarbi gali būti pati bato pado konstrukcija.
Kodėl kojos šąla būtent iš apačios?
Pėdos šilumą praranda keliais būdais. Vienas jų – šilumos perdavimas per batų padus į šaltesnį paviršių.
Kai žmogus stovi ant šalto asfalto, betono ar drėgnos žemės, tarp pėdos ir aplinkos susidaro temperatūrų skirtumas.
Šiluma natūraliai perduodama iš šiltesnės vietos į šaltesnę.
Kiek šilumos prarandama, priklauso nuo bato pado storio, jo medžiagos, vidpadžio ir kitų veiksnių.
Ploni, menkai izoliuojantys padai paprastai prasčiau apsaugo nuo šalto paviršiaus nei storesni, specialiai šaltam orui pritaikyti padai.
Kol žmogus aktyviai juda, pėdose vykstanti kraujotaka ir raumenų veikla padeda palaikyti šilumą.
Tačiau ilgiau stovint vietoje šalčio pojūtis gali sustiprėti.
Būtent todėl laukiant viešojo transporto kojos kartais sušąla greičiau nei vaikštant.
Paprastas sprendimas, apie kurį žino ne visi
Vienas būdų šiek tiek pagerinti rudeninių batų šiluminę izoliaciją – po įprastu vidpadžiu įdėti papildomą ploną izoliacinį sluoksnį.
Tam gali būti naudojama plona uždarų porų putų medžiaga, kartais parduodama su folijos sluoksniu.
Tokia medžiaga dažnai vadinama folijuotu izoliaciniu putplasčiu arba folijuotu polietilenu.
Jos pagrindinė naudinga savybė – gebėjimas sumažinti šilumos perdavimą per papildomą izoliacinį sluoksnį.
Tačiau svarbu išsklaidyti vieną paplitusią klaidingą nuomonę.
Folija pati savaime nėra stebuklingas šildytuvas.
Atspindinčios folijos savybės geriausiai pasireiškia tada, kai šalia jos yra oro tarpas. Suspaudus ją tarp bato pado ir vidpadžio, šilumos atspindėjimo poveikis gali būti ribotas.
Todėl praktiškai svarbesnis gali būti pats plonos putų medžiagos izoliacinis sluoksnis.
Kaip paruošti papildomą įdėklą?
Jeigu batai pakankamai erdvūs ir jų vidpadis išimamas, papildomą ploną sluoksnį galima pritaikyti pagal vidpadžio formą.
Pirmiausia iš bato išimamas originalus vidpadis.
Jis naudojamas kaip šablonas papildomam izoliaciniam sluoksniui.
Svarbu, kad naujasis įdėklas atitiktų vidpadžio kontūrus ir nesudarytų nelygumų.
Papildomas sluoksnis dedamas po originaliu vidpadžiu, kad pėda tiesiogiai nesiremtų į neįprastą ar slidų paviršių.
Tačiau prieš naudojant tokį sprendimą būtina įsitikinti, kad batas netapo ankštas.
Jeigu pėda spaudžiama, pirštams trūksta vietos arba vaikštant juntamas diskomfortas, papildomą sluoksnį reikėtų išimti.
Specialiai avalynei pagaminti šiluminiai vidpadžiai dažnai yra patogesnis pasirinkimas nei savadarbės medžiagos.
Viena klaida gali lemti, kad kojos šals dar labiau
Atrodytų logiška, kad kuo storesnis papildomas sluoksnis, tuo šilčiau bus pėdoms.
Tačiau taip yra ne visada.
Per storas vidpadis gali sumažinti bato vidinę erdvę.
Dėl to pėda spaudžiama, pirštai negali laisvai judėti, o vaikščiojimas tampa nepatogus.
Ankšta avalynė taip pat gali trikdyti normalią kraujotaką ir sustiprinti šalčio pojūtį.
Todėl renkantis papildomą izoliacinį sluoksnį svarbu nepersistengti.
Jeigu batai jau dabar gana ankšti, geriau nesistengti jų papildomai storinti.
Tokiu atveju vertėtų rinktis šaltam orui tinkamesnę avalynę.
Svarbiausia taisyklė – pėda turi išlikti patogioje padėtyje, o pirštai privalo turėti pakankamai vietos judėti.
Kodėl senas laikraštis ar kartonas nėra geriausias pasirinkimas?
Anksčiau žmonės kartais į batus dėdavo laikraščius, popierių ar kartoną.
Toks papildomas sluoksnis trumpam gali sumažinti tiesioginį kontaktą su šaltu padu.
Tačiau popierinės medžiagos turi reikšmingų trūkumų.
Pirmiausia jos lengvai sugeria drėgmę.
Jeigu kojos prakaituoja arba į batus patenka vandens, popierius gali greitai sudrėkti.
Be to, vaikštant jis susispaudžia, praranda formą ir gali susidaryti nelygumų.
Dėl to sumažėja patogumas, o šiluminės savybės tampa sunkiai prognozuojamos.
Panaši problema gali kilti ir naudojant pernelyg storus ar drėgmę kaupiančius audinius.
Todėl geriau rinktis avalynei pritaikytus vidpadžius, kurie užtikrina ne tik šiluminę izoliaciją, bet ir tinkamą komfortą.
Drėgmė gali panaikinti net gero vidpadžio naudą
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pėdų šilumą, yra sausumas.
Net ir šilti batai gali tapti nemalonūs, jeigu jų vidus sudrėksta.
Drėgmė gali atsirasti dėl prakaitavimo arba vandens, patekusio iš aplinkos.
Drėgnos kojinės ir vidpadžiai dažnai sustiprina šalčio pojūtį.
Todėl prieš išeinant į lauką svarbu įsitikinti, kad batai yra sausi.
Jeigu avalynė per dieną sudrėko, ją reikėtų tinkamai išdžiovinti.
Išimami vidpadžiai gali būti džiovinami atskirai, laikantis gamintojo priežiūros rekomendacijų.
Nereikėtų batų dėti tiesiai ant labai karštų radiatorių ar kitų intensyvios šilumos šaltinių, jeigu gamintojas to nerekomenduoja.
Per didelis karštis gali pažeisti klijus, odą ar sintetines medžiagas.
Kokios kojinės geriausiai tinka vėsiam orui?
Daugelis žmonių mano, kad šilčiausios yra pačios storiausios kojinės.
Tačiau vien storis negarantuoja komforto.
Svarbu, kaip kojinių medžiaga tvarko drėgmę ir ar batai išlieka pakankamai erdvūs.
Pavyzdžiui, vilnos mišiniai dažnai pasirenkami vėsiam orui dėl jų šiluminių savybių ir gebėjimo išlaikyti komfortą esant tam tikram drėgmės kiekiui.
Specialios sintetinės medžiagos taip pat gali padėti pašalinti drėgmę nuo odos.
Tuo metu labai storos kojinės ankštuose batuose gali sukelti priešingą rezultatą.
Todėl geriausia rinktis tokias kojines, kurios tinka konkrečiai avalynei ir nespaudžia pėdų.
Jeigu kojos linkusios stipriai prakaituoti, gali būti naudinga dienos metu pasikeisti sudrėkusias kojines.
Ar toks įdėklas tiks ir žiemą?
Papildomas izoliacinis sluoksnis gali šiek tiek pagerinti rudeninės avalynės komfortą.
Tačiau nereikėtų tikėtis, kad plonas įdėklas paprastus rudeninius batus pavers visaverte žiemine avalyne.
Žiemą svarbus visas bato konstrukcijos derinys.
Tai apima išorinę medžiagą, šiluminę izoliaciją, pado storį, apsaugą nuo drėgmės ir tinkamą dydį.
Taip pat būtina įvertinti pado sukibimą su slidžiu paviršiumi.
Net ir šilti batai gali būti netinkami žiemai, jeigu jų padai prastai sukimba su sniegu ar ledu.
Todėl esant didesniam šalčiui ir sudėtingoms oro sąlygoms geriausia rinktis būtent žiemai pritaikytą avalynę.
Kodėl vieniems žmonėms kojos šąla greičiau nei kitiems?
Šalčio pojūtis yra individualus.
Jį lemia ne tik batai, bet ir žmogaus organizmo savybės.
Pėdų temperatūrai įtakos turi kraujotaka, fizinis aktyvumas, aplinkos temperatūra ir drėgmė.
Kai kuriems žmonėms šaltos pėdos yra įprastas pojūtis, ypač ilgiau nejudant.
Tačiau jeigu kojos nuolat labai šaltos net šiltoje aplinkoje, atsiranda tirpimas, skausmas ar pasikeičia odos spalva, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Tokie simptomai kartais gali būti susiję su kraujotakos ar nervų sistemos sutrikimais.
Svarbu nesistengti visų pėdų šalimo atvejų išspręsti vien papildomais vidpadžiais.
Penki dalykai, kurie padės ilgiau išsaugoti šilumą
Norint, kad rudenį ir žiemą kojos mažiau šaltų, verta prisiminti kelias paprastas taisykles.
Pirma – tinkamas batų dydis. Avalynė neturi spausti pirštų ar pernelyg riboti pėdos judėjimo.
Antra – sausi vidpadžiai. Jeigu jie sudrėko, prieš kitą avėjimą juos reikėtų išdžiovinti.
Trečia – tinkamos kojinės. Jos turi padėti palaikyti komfortą ir nesudaryti pernelyg ankštų sąlygų.
Ketvirta – šiluminė izoliacija. Jeigu bato padas plonas, gali padėti specialus šiluminis vidpadis arba plonas papildomas izoliacinis sluoksnis.
Penkta – avalynė pagal orą. Rudeniniai batai ne visada tinkami didesniam šalčiui, sniegui ir šlapdribai.
Šie paprasti sprendimai gali padėti pagerinti komfortą ir sumažinti nemalonų šalčio pojūtį.
Svarbiausia išvada: kartais šilumą lemia ne batų storis
Kai pėdos nuolat šąla, pirmoji mintis dažnai būna įsigyti storesnes kojines ar naujus batus.
Tačiau ne visada problema slypi viršutinėje avalynės dalyje.
Jeigu šaltis sklinda per ploną padą, papildomas tinkamos medžiagos izoliacinis sluoksnis gali padėti sumažinti šilumos praradimą.
Vis dėlto toks sprendimas turi būti naudojamas atsakingai.
Papildomas įdėklas neturi spausti pėdos, sudaryti nelygumų ar kaupti drėgmės.
Taip pat svarbu suprasti, kad folijos sluoksnis pats savaime negarantuoja didesnės šilumos – reikšmę turi visa medžiagos konstrukcija ir bato savybės.
Todėl prieš keičiant rudeninius batus verta patikrinti jų vidpadžius, pado storį ir sausumą. Kartais nedidelis papildomas izoliacinis sluoksnis gali pagerinti kasdienį komfortą. Tačiau svarbiausia, kad batai būtų tinkamo dydžio, sausi ir pritaikyti oro sąlygoms – būtent šių dalykų negali pakeisti jokia gudrybė.
