Po Sadausko nužudymo – netikėtas teismo sprendimas: įtariamai žmonai atsivėrė galimybė paveldėti turtą

Lietuvą sukrėtusio paramediko Manto Sadausko nužudymo istorijoje – naujas teisinis posūkis. Teismas nutraukė jo ir nužudymu įtariamos žmonos Justinos Gaigalaitės skyrybų bylą. Dabar iškilo jautrus klausimas: ar moteris, kuriai pareikšti įtarimai dėl sutuoktinio nužudymo, gali pretenduoti į jo palikimą? Teisininkai aiškina, kad atsakymas priklausys nuo baudžiamosios bylos baigties.

Skyrybų byla baigėsi sprendimu, kurio niekas nesitikėjo

Panevėžyje gyvenusio paramediko Manto Sadausko mirtis ne tik sukrėtė jo artimuosius, bet ir iš esmės pakeitė iki tol vykusį teisminį procesą.

Vyras ir jo sutuoktinė Justina Gaigalaitė ilgą laiką bylinėjosi dėl skyrybų, vaikų gyvenamosios vietos bei turto.

Pirmosios instancijos teismas buvo priėmęs sprendimą nutraukti jų santuoką ir išspręsti su tuo susijusius klausimus.

Tačiau šis sprendimas buvo apskųstas ir nebuvo įsiteisėjęs.

Po M. Sadausko mirties Kauno apygardos teismas panaikino ankstesnį sprendimą ir nutraukė civilinę bylą.

Priežastis – Lietuvos teisėje santuoka pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, todėl nebelieka pagrindo toliau nagrinėti paties santuokos nutraukimo klausimo.

Tačiau kartu atsirado naujas, itin sudėtingas ginčas.

Ar nužudymu įtariama žmona gali paveldėti turtą?

Šis klausimas tapo vienu svarbiausių po teismo sprendimo.

M. Sadausko interesams atstovavęs advokatas Algimantas Kolpertas paaiškino, kad teoriškai J. Gaigalaitė gali pretenduoti į palikimą.

Tačiau yra labai svarbi aplinkybė.

Jeigu baudžiamojoje byloje būtų teismo nustatyta, kad moteris tyčia prisidėjo prie sutuoktinio nužudymo, jai galėtų būti taikomos įstatyme numatytos paveldėjimo teisės netekimo pasekmės.

Lietuvos civilinis kodeksas numato, kad asmenys, tyčiniais neteisėtais veiksmais atėmę palikėjui gyvybę arba kėsinęsi į jo gyvybę, neturi teisės paveldėti.

Vis dėlto vien pareikšti įtarimai nėra kaltės įrodymas.

Kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, galioja nekaltumo prezumpcija.

Todėl šiuo metu negalima kategoriškai teigti nei kad J. Gaigalaitė paveldės turtą, nei kad ji jau prarado tokią teisę.

Anksčiau teismas buvo priteisęs dešimtis tūkstančių eurų

Skyrybų byloje buvo sprendžiami ne tik asmeniniai, bet ir reikšmingi finansiniai klausimai.

2025 metų gegužę Panevėžio apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad dalis šeimos turto turi atitekti J. Gaigalaitei.

Tarp jo buvo minimi butas, BMW automobilis ir motociklas.

Tačiau moteris taip pat buvo įpareigota sumokėti M. Sadauskui 14 tūkst. eurų kompensaciją už didesnę jai tenkančią turto dalį.

Be to, buvo priteista dar 46,5 tūkst. eurų, susijusių su šeimos turto panaudojimu ne šeimos poreikiams.

Bendra šių sumų vertė siekė 60,5 tūkst. eurų.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad šis pirmosios instancijos sprendimas neįsiteisėjo ir vėliau buvo panaikintas.

Todėl negalima teigti, kad minėtos sumos dabar yra galutinai priteistos ar automatiškai priklauso mirusiojo paveldėtojams.

Su turtu susiję klausimai turės būti sprendžiami atskirai.

Teismas atmetė prašymą stabdyti bylą

M. Sadausko advokatas buvo prašęs sustabdyti skyrybų procesą, kol paaiškės mirusio vyro teisių perėmėjai.

Tačiau teismas šiam prašymui nepritarė.

Teisėjų vertinimu, santuokos nutraukimo klausimai yra neatskiriamai susiję su pačiais sutuoktiniais.

Todėl mirus vienam iš jų, tokio pobūdžio procesas nebegali būti tęsiamas kitų asmenų.

Vis dėlto tai nereiškia, kad mirusiojo artimieji neteko galimybės ginti savo turtinių interesų.

Tam gali būti naudojami atskiri civiliniai procesai.

Skaudžiausia šios istorijos dalis – vaikai

Nors daugiausia dėmesio sulaukia turto paveldėjimo klausimas, advokatas Algimantas Kolpertas pabrėžė kitą tragedijos pusę.

Pasak jo, sunkiausius padarinius patiria M. Sadausko vaikai.

Dar iki tragedijos pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs, kad vaikai turėtų gyventi su tėvu.

Tačiau šis sprendimas nebuvo galutinis.

Po M. Sadausko mirties vaikų ateities klausimai tapo dar jautresni.

Artimiesiems tenka rūpintis ne tik teisiniais procesais, bet ir vaikų saugumu, emocine gerove bei stabilia kasdiene aplinka.

Teisiniai ginčai gali tęstis ilgai, tačiau vaikams svarbiausia turėti žmonių, kurie užtikrintų jiems reikalingą pagalbą ir rūpestį.

Nužudymo tyrime – ir kiti klausimai

M. Sadausko nužudymo byloje įtarimai pareikšti keliems asmenims.

Tarp jų – J. Gaigalaitė ir Vilius Solkanas.

Tyrime taip pat buvo nagrinėjamas kitų asmenų galimas vaidmuo.

Pareigūnai aiškinasi ne tik paties nusikaltimo aplinkybes, bet ir anksčiau kilusius konfliktus bei automobilių padegimo epizodus.

Advokatas A. Kolpertas taip pat patvirtino, kad įtariamųjų gynėjai siekia, jog tyrimo organizavimas būtų perduotas kitai apygardos prokuratūrai.

Tokį sprendimą galėtų priimti Generalinė prokuratūra.

Tačiau vien toks prašymas nereiškia, kad tyrimas iš tiesų bus perduotas.

Įtariamosios suėmimas pratęstas

Advokato pateiktais duomenimis, J. Gaigalaitės suėmimas pratęstas iki 2027 metų sausio 21 dienos.

Tai reiškia, kad moteriai toliau taikoma griežta kardomoji priemonė.

Tačiau suėmimas nėra bausmė ir savaime neįrodo kaltės.

Galutinį sprendimą dėl baudžiamosios atsakomybės gali priimti tik teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus.

Būtent baudžiamosios bylos rezultatas gali tapti lemiamas ir sprendžiant paveldėjimo klausimą.

Kas dabar laukia M. Sadausko turto?

Nutraukus skyrybų bylą, paveldėjimo ir turto padalijimo klausimai niekur nedingo.

Pirmiausia turės būti nustatyta, koks turtas priklausė mirusiajam ir kokios teisės į jį gali būti reiškiamos.

Tuomet bus sprendžiama, kas pagal įstatymą ar testamentą turi teisę paveldėti.

Advokatas A. Kolpertas mano, kad M. Sadausko turtą greičiausiai paveldės jo vaikai.

Tačiau galutiniai sprendimai priklausys nuo konkrečių teisinių aplinkybių ir baudžiamosios bylos baigties.

Svarbu atskirti dvi skirtingas sąvokas: teisę paveldėti mirusio žmogaus turtą ir teisę į savo dalį bendro sutuoktinių turto. Jos vertinamos pagal skirtingas teisines taisykles.

Vienas teismo sprendimas – daugybė neatsakytų klausimų

Manto Sadausko nužudymo istorija ir toliau sulaukia didelio visuomenės dėmesio.

Nutraukta skyrybų byla tapo dar vienu sudėtingu šios istorijos etapu.

Tačiau svarbiausias klausimas lieka atviras – ar nužudymu įtariama sutuoktinė galės pretenduoti į palikimą?

Teisininkų atsakymas aiškus: teoriškai tokia galimybė egzistuoja, tačiau jeigu teismas nustatys tyčinį prisidėjimą prie sutuoktinio nužudymo, paveldėjimo teisė gali būti prarasta. Kol kas galutinio sprendimo nėra.