Aidas Užkuraitis
Rugpjūčio 15 dieną kasmet minima Žolinė, kuri simboliškai žymi derliaus nuėmimą, atsisveikinimą su vasara ir rudens pasitikimo laiką. Dalijamės su jumis, kokius svarbius veiksmus reikšminga atlikti per Žolinę tam, kad visus metus lydėtų sėkmė.
Astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė savo laidoje „Austėjos šventė, Žolinė, ką darydavo senieji lietuviai baltai, kad pritrauktų skalsą“ „Youtube“ kanale pasidalijo šios dienos reikšme ir papročiais.
„Kadangi 15 dieną jau bus kelios dienos praėjusios po užtemimo, tai jau nebebus taip baisu, jeigu per šventę truputėlį midaus išgersime, kažką daugiau suvalgysime, pašoksime“, – pradėjo pasakoti astrologė.
Ji pridėjo, kad ši diena siejama su derliumi, žeme, augalais, javais, vaisiais, nes jau yra prasidėjusi javapjūtė, o į aruodus nešama tai, kas užauginta.
Žolinė – kas tai per diena?
Pradėjusi kalbėti apie Žolinę, V. Budraitytė neslėpė, kad šią dieną norisi mistifikuoti. Dėl to ji prabilo apie simbolių reikšmę.
Pirmiausia, pašnekovė nurodė, kad ši diena yra tiesiogiai susijusi su bičių deive Austėja, kuri simbolizuoja begalinį darbštumą.
„Tai nuostabi lietuvių mitologinė būtybė, kuri neša labai skanų maistą – medų. Bitė pas mus tautosakoje yra prilyginama žmogaus sąmonei ir dvasiai, nes ji vienintelis gyvūnas, kuris miršta, o ne dvesia.
Žmonės, kurie bendrai laikė bites, vadinosi bičiuliais. Pas mus iki šiol žmonės, turintys gerą ryšį, draugai vadinami bičiuliais. Per tą Austėjos dieną baigiasi bitininkavimo sezonas, uždarinėjami aviliai ir dalijamasi medumi“, – pasakojo pašnekovė.
Tuo tarpu avilys, anot būrėjos, simbolizuoja tvarką, kosmosą. Anot jos, kiekvienas vabzdys avilyje turi savo vietą – yra motinėlė, dedanti kiaušinius, bitės darbininkės, tranai, apsauginės bitės ir motinėlę maitinančios bitės, tad įdomu pasigilinti į jų gyvenimo dinamiką.
V. Budraitytė pasakojo, kad avilyje yra ištisa sistema, kuri rodo, kad niekas gyvenime neatsiranda ir nedingsta iš niekur, viskas kuriama per reguliarų darbą.
„Darbas atneša viską. Reiškia, galima teigti, kad gausa yra ten, kur yra kūryba, darbas, tvarka. Gausa neateina, kai naršai telefone, dejuoji, kad yra blogas gyvenimas“, – mitnimis dalijosi ji.
Taip pat V. Budraitytė sakė, kad Žolinė susijusi su moterimi, moteriškąja energija. Anot jos, deivė Austėja yra tiesioginė nuoroda į lietuvaitę, kuri stipri, darbšti ir geba organizuoti veiklą.
„Kalba eina apie mūsų matriarchalinę pusę, o ne silpną būtybę moterį, kuri rodoma rusiškuose filmuose, kuriai įdomūs tik kvepalai, papuošalai ir automobiliai“, – teigė ji.
Žolinės ritualai
Vėliau astrologė prabilo apie Žolinės ritualus. Anot jos, kadangi ši diena mistiška, jos metu galima pritraukti sėkmę, sveikatą ir meilę.
Žolynų rinkimas
Pirmoji veikla, apie kurią kalbama daugiausia, šią dieną yra žolynų rinkimas. Pasak V. Budraitytės, per Žolinę surinktos žolelės turi daug stiprios energijos.
Ji pridūrė, kad tuo Žolinė panaši į Rasų šventę – abiejų metu augalai įgija stiprių galių. Vis tik po Žolinės daugiau žolynų rinkti nebegalima.
„Ramunės renkamos sveikatai. Iš principo, jos yra kaip ir chrizantemos, simbolizuojančios ilgą gyvenimą.
Meilei renkame rožes, bijūnus. Namų gerovei renkama verbena, ji juos saugo. Pinigams – rugiai, kviečiai, grikiai, ąžuolo šakelė.
Apsaugai gerai tinkama dilgėlė ir pelynas. Protėvius, iš kur atėjome, simbolizuoja dilgėlė“, – augalų reikšmėmis dalijosi įrašo autorė.
Pasak astrologės, tai, ką norima užauginti savo gyvenimą, tą ir verta dėti į renkamą puokštę. Vis tik egzotinių augalų ji patarė nedėti.
Verta suvalgyti pačių užaugintų daržovių ir vaisių
Kitas dėmesio vertas ritualas buvo valgymas. Pasak V. Budraitytės, per Žolinę būdavo mėgaujamasi pačių užaugintu derliumi.
Jeigu derliaus užauginti nepavyko arba nebuvo kur – tuomet verta gėrybių prisirinkti iš laukų.
„Cukinijos, svogūnai, morkytės – valgykite visa tai. Dar būtinai valgykite serbentus, agrastus, obuolius, tik ne bananus, ananasus ar avokadus, o tai, ką mūsų žemė užaugino.
Būtinai pailsėkite, nepervarkite, stenkitės geriau gyvūnų mėsos nevartoti, nebent simboliškai – medų su agurkais.
Jeigu esate bitininkai – dalinkitės medumi. Jeigu nesate bitininkai, nusipirkite didesnį kiekį medaus, pasidalinkite juo su kaimynais tam, kad būtų bendrystė.
Pasigrožėkite vieni kitų simbolinėmis puokštelėmis, laikykite jas koridoriuje, užkištas už veidrodžio“, – patarė ji.
Metas atsikratyti to, kas nebedžiugina
Laidos metu V. Budraitytė taip pat išryškino neseniai praėjusio Saulės užtemimo reikšmę. Ji sakė, kad Žolinės metu tai reiškia, kad verta paleisti visa, kas nebeturi prasmės.
Anot jos, tai puikus laikas peržvelgti savo gyvenimą ir įsivardyti sau, kas jame jau nebereikalinga.
„Tranai gyvena avilyje, yra maitinami kitų bičių, o atėjus rudens laikui jie išstumiami iš avilio, nebemaitinami, lieka tik bitė motinėlė ir bitės.
Senoji tradicija simbolizuodavo, kad galbūt mums reikia atsikratyti tuo, kas nužydėjo, neduoda naudos – santykiai, netikęs darbas, svajonė, kurią reikia pakeisti nauja, paleisti pyktį, nuoskaudas, įprotį, o gal viršsvorio atsikratyti.
Gamtoje, patys suprantate, nieko nereikalingo nėra. Bitė ant nudžiūvusio, plastmasinio žiedo netūps“, – išmintimi dalijosi ji.
Dėl to V. Budraitytė rekomendavo per Žolinę basomis atsistoti ant žemės, pastovėti, pamąstyti, padais sugerti žemės energiją, padėkoti už tai, kas jau yra turima, paprašyti to, ko norima, įvardyti tai, ką norima paleisti.
Anot jos, žemė geba sugerti neramumus, juos transformuoti į žmogui naudingus dalykus.
„Kartais pats stipriausias ritualas tas, kad tu sąmoningai gali tai padaryti. Man dažnai po laidos rašo, kad aš ligoninėje, negaliu atlikti ritualo.
Gerai, gulėk ligoninėje, atsipalaiduok, atsipūsk, snūduriuodami įsivaizduokite, kad stovite pievoje, basomis. Juk įsivaizdavimas yra tas pats, nes ketinimas yra tas pats. Gali visą dieną po tris-keturis kartus padaryti tą patį padaryti“, – teigė ji.
Galiausiai, laidą V. Budraitytė užbaigė tuo, kad Žolinė – tai savo namų ir širdies peržvelgimo laikas, įsivardijimas sau tiek sukurto gėrio, tiek blogio, kuris jau nebetenkina.
