Europos Vadovų Tarybai (EVT) nepavyko ketvirtadienį sutarti dėl pagrindinio klausimo – Rusijos užšaldytų lėšų panaudojimo kaip reparacinės paskolos Ukrainai. Vietoj palaiminimo, EVT pasiekė „kompromisą“ – paprašė Europos Komisijos pateikti daugiau variantų. Smerkiantys žvilgsniai nukreipti į Belgiją.
Apie užšaldytą Rusijos turtą, kurio Europoje yra apie 210 mlrd. eurų, kalba vyksta jau ne vienerius metus. Pernai sutarta perduoti Ukrainai papildomas pajamas iš jo (šių metų gegužės mėnesį Europos Komisija pervedė 1 mlrd. eurų), tačiau tęsiantis Rusijos agresijai ir ES šalims susiduriant su ekonominiais iššūkiais, o JAV atsisakius remti Kyjivą, iškilo kaip niekad aštrus klausimas dėl tolesnės paramos Ukrainai. Lietuva, kaip ir kitos aktyvios Ukrainos rėmėjos, jau seniai ragino užšaldytą agresorės turtą perduoti Ukrainai, tačiau didžiosios šalys nesutiko su tuo, nes tai esą sulauks teisinių pasekmių, susilpnins Europos finansinį patikimumą.
Europos Komisija vis dėlto atrado tam tikrą variantą, pagal kurį dalis (140 mlrd. eurų) užšaldyto Rusijos turto nebūtų konfiskuota, bet panaudota kaip paskola Kyjivui ir būtų grąžinta, jei Rusija susimokėtų reparacijas Ukrainai (tai, žinoma, dabar atrodo sunkiai tikėtina).
„Galbūt su tam tikromis išlygomis, bet reparacijų paskola be įšaldyto Rusijos turto panaudojimo yra praktiškai sunkiai įmanoma. Tai tikrai yra labai elegantiškas finansinis instrumentas padėti Ukrainai. Ir svarbiausia, kad, žvelgiant iš moralinių pozicijų, ar tikrai turi visas pasaulis dabar finansuoti vienas Ukrainos ekonomikos atkūrimą, kai tuo tarpu pagrindinis kaltininkas sėdi nuošaly, rūko ir nekreipia į tai dėmesio? Taip tikrai negali būti. Tai yra neteisinga“, – į LRT klausimą Briuselyje atsakė prezidentas Gitanas Nausėda, prieš prasidedant ketvirtadienio EVT.
Būtent ketvirtadienį Briuselyje ES lyderiai planavo politiškai palaiminti šią užšaldyto Rusijos turto panaudojimo schemą. Tam pritarė net ir ES milžinai, nepaisant Belgijos, kurioje yra didžioji dalis – net 180 mlrd.
eurų vertės – Rusijos lėšų, susirūpinimo.
„Pastarosiomis dienomis ir savaitėmis su Belgijos ministru pirmininku ne kartą kalbėjomės šia tema. Pritariu jo susirūpinimui, tačiau jis suinteresuotas bendru sprendimu, todėl manau, kad šiandien padarysime pažangą“, – prieš EVT teigė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kuris anksčiau prieštaravo Rusijos turto konfiskacijai.
Žvelgiant iš moralinių pozicijų, ar tikrai turi visas pasaulis dabar finansuoti vienas Ukrainos ekonomikos atkūrimą, kai tuo tarpu pagrindinis kaltininkas sėdi nuošaly, rūko ir nekreipia į tai dėmesio?
G. Nausėda
EVT išvakarėse pasiektas ES sutarimas dėl 19-ojo sankcijų Rusijai paketo bei JAV sprendimas paskelbti sankcijas dviem Rusijos naftos milžinams skatino optimizmą.
„Jeigu dar būtų ir įšaldyto turto klausimu pasiektas proveržis, tai, manau, mes tikrai priverstume Kremliaus režimą atsitokėti, susimąstyti apie tai, kokia perspektyva, liūdna perspektyva jo laukia, – kalbėjo G. Nausėda. – Aš labai tikiuosi, kad vis dėlto pajus Belgijos premjeras tą solidarumą, kuris tvyro salėje, ir kad mes tikrai esame pasirengę ne tik padėkoti, bet ir būti solidarūs su Belgija tuo metu, kai Rusija mėgins imtis atsakomųjų žygių.“
Spaudimą Belgijai ketvirtadienį turėjo sustiprinti ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimas EVT.
„Esminis dalykas, kad šiandien, tikiuosi, padėk Dieve, kad dabar, taip, jie, ES lyderiai, turi susitikimą ir tikiuosi, kad priims politinį sprendimą, pozityvų sprendimą vienu ar kitu būdu padėti Ukrainai su fondais šio turto pagrindu“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su ES lyderiais kalbėjo jis.
Vis dėlto Dievas buvo bejėgis prieš Belgijos premjerą Bartą De Weverį. Jis nesutiko su pasiūlytomis EVT išvadomis, kuriose „Europos Komisija raginama kuo greičiau pateikti, įvertinus Ukrainos finansavimo poreikius, konkrečius pasiūlymus dėl galimo laipsniško pinigų, susijusių su imobilizuotu Rusijos turtu, panaudojimu, laikantis ES ir tarptautinės teisės“.
Europa, kuri dažnai kaltinama tuo, kad sprendimų negali priimti laiku ir tampa diskusijų klubu, dar kartą pademonstruoja savo negebėjimą priimti reikšmingo sprendimo.
G. Nausėda
„Belgija norėtų rizikos paskirstymo, pasidalijimo ta rizika. Tai kol kas sunku operacionalizuoti ir pasakyti, kaip jie įsivaizduoja tą rizikos pasidalijimą – ar tie, kurie turi Rusijos aktyvų, ar didžiosios šalys, ar apskritai visos šalys turėtų įsitraukti į tą rizikos pasidalijimą. Žodžiu, techninis klausimas, kuris tampa politinis, nes jeigu mes negalime priimti sprendimo, tai jau tampa politika. Europa, kuri dažnai kaltinama tuo, kad sprendimų negali priimti laiku ir tampa diskusijų klubu, dar kartą pademonstruoja savo negebėjimą priimti reikšmingo sprendimo“, – ketvirtadienį vakarop jau be optimizmo kalbėjo G. Nausėda.
Išties, Belgija atmetė ir pirminį, ir po to EVT prezidento Antonio Costos komandos patobulintą variantą. Galiausiai Belgijos premjeras B. De Weveris sutiko tik su nuostata, kad Komisija turi pateikti daugiau variantų dėl Rusijos užšaldyto turto panaudojimo. Žmogiška kalba tai reiškia, kad klausimas atidėtas iki kitos EVT, kuri įvyks gruodžio mėnesį.
„Mes gerai padiskutavome apie reparacinę paskolą, kuri būtų finansuojama iš užšaldyto Rusijos turto, ir tai leido mums įvardinti taškus, kuriuos mes turime paaiškinti, ir mes grįšime su kitais mūsų išvystytais variantais“, – diplomatiškai po EVT vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Europos žiniasklaida nebuvo tokia diplomatiška. Įtakingiausio „Briuselio burbulo“ leidinio „Politico“ antraštė skelbė: „Kaip belgas De Weveris sužlugdė „beprotišką“ planą paskolinti 140 mlrd. eurų Ukrainai“. Straipsnyje teigta, kad esą Belgijos premjeras taip siekia subalansuoti pašlijusius savo šalies finansus. Kitas „burbulo“ leidinys „Euractiv“ skelbė, kad „Europa atranda, kad De Weverį įtikinti sunkiau nei Trumpą“. Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ B. De Weverį prilygino prorusiškam euroskeptikui Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui. Vokietijos „Süddeutsche Zeitung“ taip pat rašė, kad „Belgija užblokavo planą panaudoti Rusijos turtą daugiamilijardinei paskolai Kyjivui finansuoti, taip užkirsdama kelią numatomam galingam signalui Maskvai“.
Pasak „Financial Times“, apie 180 mlrd. eurų užšaldytų Rusijos lėšų Belgijai atneša milžinišką pelną: 2024–2025 m. jos sugeneravo apie 5 mlrd. eurų pelno, iš kurio Belgijos valstybė neva surinko apie 1,7 mlrd. eurų mokesčių.
Belgijos premjeras B. De Weveris neigia tokius išvedžiojimus. Po EVT žurnalistams jis teigė, kad būtų laimingas sulaukęs dienos, kai tie rusiški pinigai paliktų Belgiją: „Milijardas yra dideli pinigai, bet tai smulkmena, jei palygintume juos su dabartinėmis bylinėjimosi problemomis ir rizika, su kuria jau dabar susiduriame.“
Šiek tiek apmaudu, kad į mus rodoma pirštu. „Politico“ rašė, kad esu blogas berniukas. Aš? Visi patvirtino, kad esu geras berniukas.
B. De Weveris
Užšaldytos Rusijos lėšos prilygsta maždaug trečdaliui Belgijos bendrojo vidaus produkto ir tai būtų rimtas smūgis, jei Kremliui vienu ar kitu būdu pavyktų laimėti teisinius ginčus.
„Maskva jau leido suprasti, kad pasekmes jausime amžinai. Tai ilgas laikas. Todėl turėti teisinį pagrindą prieš pradedant tai daryti nėra prabanga“, – kalbėjo Belgijos Vyriausybės vadovas.
Jis taip pat piktinosi, kad planuojama panaudoti didžiąją dalį Belgijoje esančių Rusijos lėšų, o kitos šalys paliekamos nuošalyje. Prancūzijoje yra 19 mlrd. eurų, Liuksemburge – 10 mlrd. eurų, Vokietijoje – 210 mln. eurų, ES nepriklausančiose Jungtinėje Karalystėje yra 26,6 mlrd. eurų, o Šveicarijoje – 6,2 mlrd. eurų užšaldyto Rusijos turto.
„Šiek tiek apmaudu, kad į mus rodoma pirštu. „Politico“ rašė, kad esu blogas berniukas. Aš? Visi patvirtino, kad esu geras berniukas“, – kalbėjo ketvirtadienį B. De Weveris.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.