Aidas Užkuraitis
Rusijos karas prieš Ukrainą vis labiau atsispindi ne tik mūšio lauke, bet ir valstybės finansuose. Maskvai susiduriant su didžiuliu biudžeto deficitu ir milžiniškomis karinėmis bei saugumo išlaidomis, į valstybės iždą pradėjo plaukti neįprastai didelės vadinamosios savanoriškos Rusijos turtingiausių verslininkų įmokos.
Naujausi Rusijos biudžeto dokumentai rodo įspūdingą mastą – 2026 metais iš verslo ir kitų nevyriausybinių šaltinių tikimasi surinkti apie 471 mlrd. rublių, arba maždaug 5,6 mlrd. JAV dolerių. Tai sudaro daugiau kaip 1 proc. visų Rusijos federalinio biudžeto išlaidų.
Oficialiai Maskva pabrėžia, kad pinigai perduodami savanoriškai. Tačiau nepriklausomos žiniasklaidos ir analitikų dėmesį patraukė viena aplinkybė – įmokų suma pradėjo labai sparčiai augti po uždaro Vladimiro Putino susitikimo su stambiaisiais verslininkais.
Todėl žodis „savanoriškai“ šioje istorijoje vis dažniau rašomas kabutėse.
Viskas smarkiai pasikeitė po vieno susitikimo
Lūžio tašku tapo 2026 metų kovą vykęs V. Putino susitikimas su didžiausio Rusijos verslo atstovais.
Apie tai, kas tiksliai buvo pasakyta už uždarų durų, egzistuoja skirtingos versijos.
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, skelbė, kad verslininkų buvo prašoma finansiškai prisidėti prie valstybės išlaidų. Tuo metu Kremlius pateikė kitokią versiją.
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad iniciatyva kilo ne iš prezidento. Pasak jo, vienas susitikime dalyvavęs verslininkas pats pasiūlė skirti valstybei didelę pinigų sumą, o V. Putinas tokią idėją tik palankiai įvertino.
Tai svarbus skirtumas: nėra pagrindo kaip nustatyto fakto teigti, kad pats V. Putinas tiesiogiai įsakė oligarchams perduoti pinigus.
Tačiau tai, kas nutiko po susitikimo, buvo labai konkretu.
Pinigų srautas išaugo milžinišku tempu
Iki susitikimo verslo ir kitų nevyriausybinių organizacijų įplaukos į Rusijos biudžetą siekė apie 15,6 mlrd. rublių.
Po mėnesio suma jau buvo išaugusi iki maždaug 159,7 mlrd. rublių.
Rugpjūčio viduryje ji pasiekė beveik 384 mlrd. rublių, o dabar 2026 metų biudžeto dokumentuose numatoma, kad per metus bus gauta maždaug 471–472 mlrd. rublių.
Tai reiškia, kad po pavasarį įvykusio susitikimo šios įplaukos išaugo dešimtimis kartų.
Vien šis faktas paaiškina, kodėl Rusijos verslo „savanoriškos“ aukos sulaukė tiek daug dėmesio.
Minimos ir garsiausių Rusijos milijardierių pavardės
Oficialiuose biudžeto dokumentuose nėra skelbiama, kas konkrečiai pervedė pinigus ir kokias sumas skyrė.
Tačiau žiniasklaidos pranešimuose minimos kelios itin žinomos pavardės.
Tarp jų – milijardierius ir senatorius Suleimanas Kerimovas, „Nornickel“ vadovas Vladimiras Potaninas bei su aliuminio pramone siejamas Olegas Deripaska.
Remiantis verslo leidinio „Ekspert“ šaltinių pateikta informacija, šie verslininkai galėjo siūlyti bendrai skirti apie 460 mlrd. rublių.
Anksčiau taip pat buvo skelbta, kad vien S. Kerimovas galėjo būti pasirengęs skirti apie 100 mlrd. rublių.
Tačiau čia būtina išlyga: Rusijos Finansų ministerijos dokumentuose atskirų donorų pavardės ir jų konkrečios sumos neviešinamos, todėl šios detalės remiasi žiniasklaidos šaltinių informacija.
Kodėl Maskvai prireikė papildomų milijardų?
Atsakymas slypi Rusijos biudžete.
Karas prieš Ukrainą pareikalavo milžiniškų valstybės išlaidų, o 2026 metais Rusijos finansų padėtis tapo dar sudėtingesnė.
Naujausiais duomenimis, Rusijos valdžia prognozuoja, kad šių metų federalinio biudžeto deficitas gali siekti apie 7,3 trilijono rublių, arba maždaug 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tai gerokai daugiau, nei buvo numatyta pradiniuose planuose.
„Savanoriškos“ verslininkų įmokos šios problemos neišsprendžia, tačiau jų mastas jau toks, kad daro pastebimą poveikį.
„Reuters“ skaičiavimu, be šių papildomų įplaukų deficitas galėtų siekti apie 3,4 proc. BVP vietoje dabar prognozuojamų 3,2 proc.
Beveik 40 procentų išlaidų – kariuomenei ir saugumui
Dar iškalbingesnis yra kitas skaičius.
2026 metais maždaug 38 proc. Rusijos federalinio biudžeto išlaidų numatyta gynybai ir nacionaliniam saugumui.
Tai parodo, kokią didelę valstybės finansų dalį dabar užima karinės ir saugumo išlaidos.
Kai tokia biudžeto dalis nukreipiama šioms sritims, valdžiai tenka ieškoti papildomų pajamų.
Ir milijardierių įmokos – tik viena šio proceso dalis.
Valstybė pinigų ieško ne vien milijardierių kišenėse
Per pastaruosius metus Rusijoje buvo didinami kai kurie mokesčiai, plečiamas valstybės skolinimasis ir ieškoma kitų būdų papildyti biudžetą.
Valdžia taip pat planuoja gauti šimtus milijardų rublių parduodama valstybės perimtą privatų turtą.
2027–2029 metų biudžeto planuose numatyta dar apie 3,7 trilijono rublių papildomų mokestinių pajamų.
Tarp planuojamų priemonių yra papildomi mokesčiai didelėms bendrovėms ir didesnis kai kurių pasyviųjų pajamų apmokestinimas.
Todėl dabartinės oligarchų įmokos yra tik viena gerokai platesnio Rusijos valdžios bandymo surinkti daugiau pinigų dalis.
Verslininkams – dar viena nemaloni žinia
Dar įdomesnė situacija susidaro dėl to, kad verslininkų aukos nebūtinai apsaugos jų bendroves nuo papildomų mokesčių.
Žiniasklaidos šaltiniai teigė, kad dalis milijardierių galėjo tikėtis, jog didelės savanoriškos įmokos padės išvengti papildomo vadinamojo viršpelnio apmokestinimo.
Tačiau Rusijos valdžia vis tiek planuoja nuo 2027 metų įvesti papildomą mokestį daliai didžiųjų bendrovių.
Skaičiuojama, kad iš tokių įmonių valdžia per metus tikisi surinkti dar apie 200 mlrd. rublių.
Tai reiškia, kad stambiajam Rusijos verslui gali tekti mokėti abiem būdais – ir per „savanoriškas“ įmokas, ir per didesnius mokesčius.
Fone – ir didžiulis privataus turto perėmimas
Rusijos verslo aplinką veikia dar vienas procesas.
Pastaraisiais metais valstybės žinion perėjo šimtai privačių bendrovių ir kito turto. Valdžios institucijos tokias bylas grindžia įvairiomis priežastimis – nuo įtariamos korupcijos ir ankstesnės privatizacijos pažeidimų iki strateginio turto kontrolės klausimų.
Analitikai šį procesą vertina skirtingai, tačiau jo mastas didelis.
Rusijos valdžia 2026 metais taip pat planuoja gauti apie 385 mlrd. rublių iš perimto privataus turto pardavimo.
Todėl didžiausi Rusijos verslininkai šiuo metu atsidūrė neįprastoje padėtyje: valstybė iš jų tikisi daugiau pinigų, tuo pat metu didėja mokestinė našta, o dalis privataus turto pereina valstybės kontrolei.
Ar tai reiškia, kad V. Putinas ruošiasi „amžinam karui“?
Tokia formuluotė skamba stipriai, tačiau ją svarbu atskirti nuo patikrinto fakto.
Nėra oficialaus Rusijos sprendimo ar biudžeto dokumento, kuriame būtų skelbiama apie pasirengimą „amžinam karui“.
Tačiau galima konstatuoti kitą dalyką: Rusijos valstybės finansai ir toliau stipriai orientuojami į karines bei saugumo išlaidas, o valdžia kuria papildomus pajamų šaltinius, kurie leistų tokį išlaidų lygį finansuoti ilgiau. 2026 metų karinės ir saugumo išlaidos sudaro beveik du penktadalius federalinio biudžeto, o naujame daugiametės perspektyvos biudžete numatomi papildomi mokesčiai ir kitos pajamos.
Todėl „amžino karo“ sąvoka šiuo atveju yra politinis ir analitinis situacijos apibūdinimas, o ne oficialiai paskelbtas Kremliaus planas.
„Savanoriškumo“ klausimas niekur nedingo
Kremlius laikosi pozicijos, kad verslininkai pinigus skiria savo noru.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas taip pat yra sakęs, kad verslas padeda biudžetui, o įmokos yra savanoriškos.
Tačiau nepriklausomi analitikai atkreipia dėmesį į aplinką, kurioje tokie sprendimai priimami: verslas susiduria su didesniais mokesčiais, valstybės perimamomis bendrovėmis ir stipria Kremliaus įtaka ekonomikai.
Todėl iš išorės patikimai nustatyti, kiek kiekvieno milijardieriaus sprendimas buvo visiškai laisvas, nėra įmanoma.
Skaičiai parodo, kokio masto tapo problema
Dar metų pradžioje niekas nekalbėjo apie beveik pusės trilijono rublių verslo įmokas.
Dabar oficialiuose Rusijos finansiniuose planuose jau figūruoja maždaug 471 mlrd. rublių suma.
Tuo pat metu prognozuojamas apie 7,3 trilijono rublių biudžeto deficitas, o kariuomenei ir saugumo sistemai tenka beveik 38 proc. visų federalinių išlaidų.
Būtent šie skaičiai geriausiai atskleidžia dabartinę situaciją.
Rusijos valdžia ieško pinigų ne vien tradiciniuose šaltiniuose – mokesčiuose ar skolinantis. Prie valstybės finansavimo vis didesnėmis sumomis prisideda ir turtingiausi šalies verslininkai.
O kol karas Ukrainoje tęsiasi, pagrindinis klausimas lieka ne tai, ar Rusijai reikia papildomų pajamų, bet kiek dar naujų būdų Maskvai teks ieškoti, kad būtų galima išlaikyti dabartinį milžiniškų karinių ir saugumo išlaidų lygį.
