Tomas L.
Ketverius metus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui iš esmės pavyko apsaugoti gyventojus nuo jo pradėto karo Ukrainoje ekonominių padarinių. Tačiau dabar tai baigėsi.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos raketų ir dronų smūgiai svarbiai energetikos infrastruktūrai pavertė karą iš santykinai nedidelio nepatogumo, kurį dauguma rusų galėjo ignoruoti, į tiesioginę ir vis labiau aštrėjančią degalų krizę.
Du trečdaliai iš 83 Rusijos regionų dabar praneša apie degalų tiekimo problemas. Tai ne tik tiesioginis nepatogumas milijonams gyventojų, bet ir rimta grėsmė daugelio verslų gyvybingumui.
Situacija ypač sudėtinga Kryme, kur valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį ir uždraudė bet kokią prekybą degalais. Turizmas, kuris įprastais metais yra vienas svarbiausių pusiasalio ekonomikos sektorių, praktiškai žlugo.
Praėjusią savaitę V. Putinas buvo priverstas pripažinti problemą ir sušaukė aukščiausius pareigūnus į Maskvą ieškoti sprendimo.
Viešai jis stengėsi krizę pateikti ramesnėje šviesoje. Valstybinei žiniasklaidai V. Putinas sakė, kad šie smūgiai Rusijos infrastruktūros objektams kelia problemų. „Tai akivaizdu“, – teigė V. Putinas, tačiau tvirtino, kad „tam tikras“ degalų trūkumas nėra „kritinis“. Tuomet jis greitai perėjo prie teiginių, esą Rusijos smūgiai Ukrainai daro gerokai didesnę žalą.
