Turkija žengė netikėtą žingsnį Juodojoje jūroje: Maskvai tai gali tapti rimtu išbandymu

Turkija, nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios bandžiusi išlaikyti ryšius ir su Maskva, ir su Kyjivu, ėmėsi naujos iniciatyvos. Ankara Rusijai ir Ukrainai pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama sustabdyti išpuolius prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugesnį grūdų eksportą.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas patvirtino, kad pasiūlymai perduoti abiem pusėms. Naujausiais jo komentarais, atsakymų Ankara jau sulaukė, tačiau Rusijos ir Ukrainos reikalavimus suderinti labai sunku. (ARY News)

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar vienas diplomatinis bandymas. Tačiau už jo slypi gerokai daugiau – Juodoji jūra yra gyvybiškai svarbi ne tik Ukrainos eksportui, bet ir Rusijos prekybai bei pačios Turkijos ekonominiams interesams.

Ankara nebenori stebėti iš šalies

Pastaraisiais mėnesiais padėtis Juodojoje jūroje tapo gerokai įtemptesnė.

Daugėjant incidentų, susijusių su komercine laivyba, išaugo ir ekonominė rizika. Londono jūrų draudimo rinka šią savaitę net išplėtė didelės rizikos zoną, apimančią Juodąją jūrą. (Reuters)

Turkijai tai ypač aktualu.

Šalis kontroliuoja Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, o jos verslas glaudžiai susijęs su regiono laivyba. Nuo birželio pabaigos, remiantis viešai skelbtais pramonės duomenimis, nukentėjo mažiausiai 25 su Turkija susiję komerciniai laivai. (Turkish Minute)

Todėl Ankara nusprendė pateikti konkretesnį pasiūlymą.

Ant stalo – naujas susitarimas

Turkijos diplomatai Rusijai ir Ukrainai perdavė memorandumo projektą.

Jo pagrindinė idėja – mažinti išpuolių prieš civilinę laivybą riziką ir sudaryti sąlygas saugesniam krovinių, pirmiausia grūdų, judėjimui.

Ši iniciatyva iš dalies remiasi ankstesnio Juodosios jūros grūdų susitarimo patirtimi.

2022 metais Turkija ir Jungtinės Tautos tarpininkavo susitarimui, leidusiam Ukrainai karo metu eksportuoti grūdus Juodąja jūra. Pagal šią iniciatyvą buvo išgabenta beveik 33 mln. tonų Ukrainos žemės ūkio produkcijos. (bdnews24.com)

Rusija iš susitarimo pasitraukė 2023 metais.

Dabar Ankara bando rasti naują formulę.

Kodėl tai jautru Rusijai?

Turkijos žingsnio nereikėtų automatiškai vertinti kaip Ankaros atsigręžimo prieš Maskvą.

Turkija išlaiko ryšius su Rusija, nėra prisijungusi prie visų Vakarų sankcijų ir kartu remia Ukrainos teritorinį vientisumą. Ji visą karo laikotarpį mėgina laviruoti tarp abiejų pusių.

Tačiau nauja iniciatyva Rusijai kelia nepatogų klausimą.

Jeigu Ankara sugebėtų sukurti veikiančią saugesnės civilinės laivybos sistemą, Ukraina galėtų stabiliau naudotis Juodosios jūros eksporto maršrutais.

Maskva savo ruožtu anksčiau teigė nematanti pagrindo atnaujinti ankstesnį grūdų susitarimą, kol nebus išspręsti jos keliami klausimai dėl rusiškų maisto produktų ir trąšų eksporto. (bdnews24.com)

Todėl interesai išsiskiria.

Turkija turi tai, ko neturi daugelis kitų NATO šalių

Ankaros pozicija šiame kare išskirtinė.

Turkija yra NATO valstybė, tačiau tuo pat metu palaiko tiesioginį politinį dialogą su Kremliumi.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas ne kartą bendravo su Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Dėl to Ankara gali kalbėtis su abiem pusėmis ten, kur daliai Vakarų valstybių toks dialogas yra gerokai sudėtingesnis.

Tačiau būtent ši pozicija reiškia, kad Turkijai tenka nuolat balansuoti.

Per didelis priartėjimas prie Maskvos kelia klausimų NATO partneriams. Per didelis priartėjimas prie Kyjivo gali komplikuoti santykius su Rusija.

Dabar paaiškėjo didžiausia kliūtis

H. Fidanas neslepia, kad proveržio kol kas nėra.

Ankara gavo abiejų pusių reakcijas, tačiau Rusijos ir Ukrainos pozicijos, ministro vertinimu, yra sunkiai suderinamos.

Turkijos prioritetas – grūdų eksportas iš Juodosios jūros regiono, nes jo sutrikimai gali turėti pasekmių maisto kainoms ir aprūpinimui kitose pasaulio dalyse. (ARY News)

Tačiau vien ekonominių argumentų gali neužtekti.

Juodoji jūra tapo svarbia platesnio Rusijos ir Ukrainos karo dalimi, todėl bet koks susitarimas dėl laivybos neišvengiamai susiduria ir su abiejų kariaujančių šalių saugumo reikalavimais.

Ankara siunčia signalą ir Maskvai, ir Kyjivui

Todėl skambi frazė apie „pavojingą Turkijos ėjimą“ turi svarbią išlygą.

Ankara nepaskelbė priemonės, tiesiogiai nukreiptos prieš Rusiją. Ji siūlo susitarimą abiem karo pusėms ir pirmiausia siekia apsaugoti civilinę laivybą bei prekybą.

Vis dėlto Turkijos aktyvumas rodo, kad Ankara nebenori taikstytis su vis didesne Juodosios jūros destabilizacija.

Ir tai gali būti reikšminga Maskvai.

Turkija yra viena iš nedaugelio NATO valstybių, su kuria Kremlius išsaugojo itin svarbius ekonominius ir diplomatinius ryšius. Jeigu net Ankara vis aktyviau reikalaus mažinti įtampą Juodojoje jūroje, Rusijai ignoruoti šį spaudimą gali būti vis sunkiau.

Kol kas susitarimo nėra. Tačiau Turkija jau padėjo savo pasiūlymą ant stalo – dabar svarbiausia, ar Maskva ir Kyjivas sugebės rasti bent minimalų bendrą vardiklį.