Tomas L.
Išpuoliai prieš povandeninę infrastruktūrą, vis įžūlesni oro erdvės pažeidimai, o dabar ir „žalieji žmogeliukai“ šalia NATO narės sienos. Tęsdama karą Ukrainoje, Rusija neturi galimybių kelti rimtos grėsmės likusiai Europai, tačiau savaitgalio incidentas, kai kelyje prie Estijos sienos į ratelį sustojo nežymėti rusų kareiviai, iliustruoja Kremliaus bandymus kurstyti nestabilumą NATO rytiniame flange ir ruošimąsi galimam konfliktui ateityje.
Penktadienį Estijos institucijos laikinai uždarė kelią, einantį per 1 kilometro ruožą, priklausantį Rusijai, žinomą kaip Satsės batas. Tai įvyko užfiksavus vidury kelio stoviniuojančią septynių kaukėtų, ginkluotų, karinėmis uniformomis be skiriamųjų ženklų vilkinčių Rusijos kareivių grupę.
Karo studijų institutas (ISW) vertina, kad šis incidentas yra Maskvos informacinės-psichologinės kampanijos dalis, ruošiantis galimam ateities konfliktui su NATO.
„ISW vertinimu, Rusija neseniai sustiprino savo slaptus ir atvirus išpuolius prieš Europą ir įžengė į savo kampanijos nulinę fazę – informacinių ir psichologinių sąlygų kūrimo etapą – siekdama pasirengti galimam būsimam Rusijos ir NATO karui. Šis įvykis yra pirmas kartas kampanijos „nulinė fazė“ kontekste, kai ISW pastebėjo „žaliuosius žmogeliukus“ (…), veikiančius šalia NATO valstybės“, – teigiama sekmadienio vakarą paskelbtame ISW vertinime.
Terminas „žalieji žmogeliukai“ siejamas su Krymo aneksija 2014 m., kai Rusija užėmė šį Ukrainos pusiasalį, pasiųsdama ginkluotus karius be jokių atpažinimo ženklų. Jie išstūmė ukrainiečių pajėgas ir perėmė pusiasalio kontrolę, o Maskva neigė, kad tai buvo Rusijos kariai.
Unikalus susitarimas pasienio ruože
Į Estiją įsiterpusi bato formos Rusijos teritorija, vadinama Satsės batu, siekia 115 hektarų ploto.
Per šią juostą 1 kilometro ruožu eina Estijos kelias, kuriuo estams galima važiuoti be papildomo leidimo, tačiau negalima jame sustoti ar vaikščioti. Estijos pasienio apsauga šioje teritorijoje įgaliojimų neturi, o Rusijos valdžios institucijos panorėjusios gali stabdyti ir patikrinti vairuotojus.
Estijoje veikiančio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDC) hibridinio karo ekspertas Henrikas Praksas pažymi, kad ginkluoti rusų pasieniečiai Satsės bato teritorijoje yra įprastas reginys, tačiau nežymėti kariai, demonstratyviai stovintys ant kelio, galėjo būti tikslinga Kremliaus operacija, skirta Estijos institucijų reakcijoms ištestuoti ir psichologiniam spaudimui šalies gyventojams kurti.
„Tai pirmas kartas, kai Estija uždarė šį kelią savo gyventojams, – LRT.lt sako H. Prakas. – (…) Tai gali būti testavimas, kaip Estija reaguoja. Estijos žiniasklaidoje taip pat buvo spėlionių, kad į regioną galėjo atvykti kokie nors aukšto rango svečiai, o ši grupė buvo tų svečių apsaugos dalis.“
Hibridinio karo ekspertas pažymi, kad rusų kareiviai turi teisę būti sau priklausančioje teritorijoje, be to, nepranešta, kad minėti ginkluoti pareigūnai savaitgalį būtų sustabdę nors vieną automobilį. Tačiau Estijos institucijos anksčiau niekada nefiksavo tokio atvejo, kai grupė neatpažintų karių stovi ant kelio, jungiančio kelis šalies kaimus, todėl tai sukėlė jų nerimą.
„Manau, kad neturėtume to pervertinti, bet Satsės batas yra viena iš teritorijų, kurią reikia atidžiai stebėti dėl tam tikros labai keistos, unikalios ten egzistuojančios tvarkos“, – sako H. Prakas.
Estijos reakcija ir praktiniai iššūkiai
Reaguodama į regione pasirodžiusius kareivius, Estija iš abiejų pusių uždarė Rusijos teritoriją kertantį kelią mažiausiai iki antradienio, tačiau šalies vadovų reakcija į incidentą buvo rami.
Vidaus reikalų ministras Igoris Taro, pranešęs, kad rusų kariai šeštadienį paliko teritoriją, laikraščiui „Postimees“ teigė, kad policijos ir pasieniečių pajėgos analizuoja padėtį ir nuspręs, ar reikės pereiti prie nuolatinio kelio atkarpos uždarymo.
Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna savo ruožtu tvirtino, kad Rusija veikia šiek tiek ryžtingiau ir pastebimiau nei anksčiau, bet situacija palei valstybių sieną yra kontroliuojama.
„Pranešimai, kad situacija Estijos ir Rusijos pasienyje darosi įtempta, yra perdėti“, – įraše socialiniame tinkle „X“ ramino ministras.
Estijos atsaką į susidariusią padėtį H. Praksas vertina teigiamai. Pasak jo, sprendimas greitai uždaryti kelio ruožą, jungiantį šalį su Rusija, užkirto kelią galimoms provokacijoms. Baimintasi, kad ginkluoti kareiviai galėjo imti stabdyti teritoriją kertančius automobilius ir suiminėti jų vairuotojus.
„Manau, kad tai buvo teisingas žingsnis. Dabar, žinoma, reikia įvertinti riziką, ar galima atnaujinti eismą, ar ne. Bet ilgalaikėje perspektyvoje darosi vis akivaizdžiau, kad reikia naujo tinkamo kelio, kuris neitų per šį nedidelį Rusijos teritorijos ruožą“, – teigia ICDC tyrėjas.
Kaip praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, savaitgalio incidentas sukėlė vietinių žmonių kritiką, kad šalies sprendimų priėmėjai pernelyg ilgai vilkino naujo kelio, kuris aplenktų Rusijos teritoriją, statybą.
Šiuo metu ruožo apvažiavimas galimas tik neasfaltuotais keliukais, kurie pailgina net greitosios pagalbos ir kitų gelbėjimo tarnybų transporto keliones, todėl vietiniai tikisi, kad incidentas paspartins užsitęsusį aplinkkelio tiesimo projektą.
„Satsės batas yra vietovė, kurioje gyvena apie 160 žmonių – vasarą daugiau, žiemą mažiau – ir kurioje yra 50 žmonių talpinantys slaugos namai, kuriuos kasdien lanko artimieji. Naujas kelias yra būtinas ir turėtų būti nutiestas kuo greičiau“, – ERR sakė Setumos savivaldybės meras Raulas Kudre.
Šių metų pradžioje portalas skelbė, kad aplinkkelio tiesimas yra planuojamas, o darbai turėtų būti užbaigti 2028 m., tačiau gegužę pranešta, kad procesas buvo atidėtas dėl būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą, dėl to projektas užtruksiąs bent metais ilgiau.
Maskva ruošiasi konfrontacijai su NATO?
Incidentas prie Estijos sienos įvyko vis didėjant įtampai tarp Rusijos ir NATO, nes Maskva vis agresyvesnėmis priemonėmis testuoja Aljanso rytinį flangą.
Dar praėjusį mėnesį, rugsėjo 20 d., Estija pranešė, kad trys Rusijos naikintuvai pažeidė šalies oro erdvę, išbūdami joje 12 minučių. Kiek anksčiau, rugsėjo 9-ąją, apie 20 Rusijos dronų įsiveržė į Lenkijos oro erdvę, dalį iš jų numušė NATO naikintuvai. Liepos mėnesį 2 kg sprogmenų gabenęs rusiškas bepilotis orlaivis „Gerbera“ nukrito ir Lietuvos teritorijoje, Gaižiūnų poligone.
H. Praksas sako, kad šie oro erdvės pažeidimai ir daugybė kitų Rusijos hibridinių atakų nebūtinai yra susijusios su penktadienio įvykiu Estijos ir Rusijos pasienyje, tačiau panašių provokacijų ateityje galima tikėtis daugiau.
„Rusija, žinoma, jau seniai vykdo ir pastaraisiais mėnesiais bei metais intensyvina hibridinę arba pilkosios zonos kampaniją visoje Europoje, įskaitant mūsų regioną ir kitas su Rusija besiribojančias šalis“, – sako jis.
Tyrėjas rimtai vertina ISW pranešimus, kad dažnėjančios Rusijos pilkosios zonos operacijos yra dalis Rusijos pastangų sudaryti psichologines ir informacines sąlygas galimam ateities konfliktui su NATO, tačiau, kol tęsiasi karas Ukrainoje, H. Praksas tiesioginės grėsmės neįžvelgia.
„Šiuo metu, kol tęsiasi karas Ukrainoje, nemanau, kad Rusija imsis kokių nors didelių veiksmų prieš NATO ar ES šalis, nes jos ištekliai ir dėmesys šiuo metu vis dar yra visiškai sutelkti į Ukrainą. Ji negali sau leisti jokio didelio masto konflikto su Vakarais. Bet tokios rūšies testavimai, trukdymas, bandymai kurstyti nestabilumą, baimę tarp mūsų gyventojų tęsis, tai akivaizdu. Tai yra situacija, kurioje esame ir būsime ateityje“, – konstatuoja pašnekovas.
