Tomas L.
Zacharova pareiškė, kad Ukrainos saugumo garantijos turi atsižvelgti į Rusijos interesus, o dabar pasiūlymai skirti atgrasyti Maskvą.
Rusija penktadienį, rugpjūčio 29 d., pareiškė, kad Vakarų pasiūlymai dėl saugumo garantijų Ukrainai padidins konflikto tarp Maskvos ir NATO riziką, o Kijevas taps „strateginiu provokatoriumi“ prie Rusijos sienų.
Leidinyje nurodoma, kad Ukrainos sąjungininkės Europoje šiuo metu rengia Ukrainos saugumo garantijas, kurios galėtų būti potencialaus taikaus karo su Rusija sprendimo dalis. Šiomis garantijomis siekiama apsaugoti Ukrainą būsimo agresorės šalies išpuolio atveju.
Leidinyje pažymima, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, rugpjūčio 28 d., paskelbė, jog tikisi kitą savaitę nustatyti pagrindines savo šalies saugumo garantijų nuostatas.
Penktadienį, rugpjūčio 29 d., Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova paskelbė pareiškimą dėl Ukrainos saugumo garantijų.
„Saugumo garantijos turėtų būti grindžiamos bendru susitarimu, kuriame būtų atsižvelgta į Rusijos saugumo interesus“, – teigė Zacharova.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai pažymėjo, kad dabartiniai pasiūlymai neva yra „vienašališki ir aiškiai skirti atgrasyti Rusiją“.
„Ši pasiūlymų linija pažeidžia nedalomo saugumo principą ir priskiria Kijevui strateginio provokatoriaus vaidmenį prie Rusijos sienų, padidindama riziką, kad aljansas (NATO) bus įtrauktas į ginkluotą konfliktą su mūsų šalimi“, – sakė ji spaudos konferencijoje.
Leidinys priminė, kad Maskva anksčiau pareiškė, jog yra prieš bet kokį NATO karių buvimą Ukrainos teritorijoje.
Ukrainos saugumo garantijos
UNIAN anksčiau pranešė, kad Italijos ministras pirmininkas Giorgia Maloni pareiškė, jog Italijos pasiūlymas dėl Ukrainos saugumo garantijų, susijusių su NATO 5 straipsnio tarpusavio gynybos sąlyga, „šiuo metu yra pagrindinis derybų stalo klausimas“. Maloni pridūrė, kad JAV remia kolektyvinės gynybos įsipareigojimų Ukrainai prisiėmimą už NATO ribų. Italijos ministras pirmininkas pridūrė, kad bet koks karo sprendimas turi būti grindžiamas „patikimomis saugumo garantijomis Kijevui“.
Taip pat rašėme, kad, remiantis „WSJ“, dauguma rinkėjų Europoje prieštarauja planui po karo siųsti taikdarius į Ukrainą. Vokietijoje 56 proc. respondentų pasakė „ne“, o Prancūzijoje – 68 proc. Didžiojoje Britanijoje gyventojai neva pritaria savo kariuomenės dalyvavimui bet kokiose taikos derybose, tačiau tuo pačiu metu nenori provokuoti Rusijos. Lenkijoje jie atsisakė siųsti taikdarius į Ukrainą po karo, nes tai galėtų išprovokuoti konflikto eskalaciją.
