Tomas L.
Rusija vykdė plataus masto 18 mėnesių trukmės šnipinėjimo kampaniją, nukreiptą prieš strateginius branduolinius objektus keliose Europos šalyse. Kaip skelbia „The Guardian“, stebėjimo dronai esą buvo leidžiami tiesiai iš Rusijos šešėliniam laivynui priklausančių laivų.
Remiantis pranešimu, Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) analitikai nuo 2024 metų pabaigos daugiau nei dešimtyje Europos šalių užfiksavo mažiausiai 144 šnipinėjimo incidentus.
Rusijos žvalgyba veikė beveik nebaudžiamai, nes Vakarų kariuomenės nesugebėjo perimti ar numušti beveik nė vieno drono.
Tai atskleidė reikšmingas NATO oro gynybos pajėgumų spragas. Tarp pagrindinių taikinių buvo Jungtinėje Karalystėje esanti Lakenhito karališkųjų oro pajėgų bazė, kurioje dislokuotas JAV branduolinis ginklas, ir Il Longo bazė Prancūzijoje, kurioje bazuojasi branduoliniais varikliais varomi balistinių raketų povandeniniai laivai.
Rusijos dronai taip pat buvo pastebėti virš Kleine Brogelio oro bazės Belgijoje ir Volkelio oro bazės Nyderlanduose. Abiejose šiose bazėse saugomi JAV ore nešami branduoliniai ginklai.
Be to, dėl dronų aktyvumo 2025 metų rugsėjį buvo laikinai uždarytas Kopenhagos oro uostas Danijoje.
Kaip veikė šnipinėjimo operacija?
Pranešama, kad operaciją koordinavo Rusijos karinė žvalgyba.
Dronai buvo leidžiami iš civilinių laivų ir naftos tanklaivių, plaukiojusių tarptautiniuose vandenyse išjungus jų sekimo sistemas.
Žvalgybinei informacijai rinkti ir signalams perduoti Rusijos operatoriai naudojo taktiką, kuri anksčiau buvo išbandyta kovos veiksmuose Ukrainoje.
Prancūzijos karinių tyrimų pareigūnai aptiko įrodymų apie civilinių laivų militarizavimą po to, kai sulaikė tanklaivį „Boracay“. Jame buvo rastas Kinijos kapitonas ir du su privačia karine bendrove susiję Rusijos samdiniai.
Tyrėjų teigimu, Kremlius žvalgybos duomenų rinkimą ir NATO logistikos maršrutų žemėlapio sudarymą derino su psichologiniu spaudimu bei siekiu padidinti ekonominius kaštus Vakarų valstybėms.
Panašu, kad dronų paleidimų skaičius sumažėjo tik 2026 metais, kai Europos karinės jūrų pajėgos pradėjo sulaikyti įtartinus laivus, siejamus su Rusijos šešėliniu laivynu.
Augančios Rusijos provokacijos
Rusija reikšmingai sustiprino hibridines ir karines provokacijas tiek prieš Ukrainą, tiek prieš NATO valstybes nares. Maskva siekia išbandyti Vakarų sąjungininkų ryžtą ir kartu įbauginti rytiniame NATO flange esančias šalis.
Žvalgybos tarnybos neseniai pranešė apie pavojingą incidentą žemojoje Žemės orbitoje, kur keturi Rusijos kariniai palydovai esą persekiojo Suomijos bendrovės „Iceye“ palydovą „Iceye-X36“.
Šį radarų palydovą aktyviai naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos žvalgybai, todėl incidentas buvo įvardytas kaip atviras priešiškas veiksmas, įvykdytas maždaug 550 kilometrų aukštyje.
Žvalgybos pareigūnai taip pat perspėjo, kad Rusija artimiausiu metu rengia papildomas provokacijas prieš NATO. Pasak žvalgybos šaltinių, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas siekia patikrinti, ar Jungtinės Amerikos Valstijos gintų mažesnes Aljanso nares, todėl Lenkijai ir Baltijos valstybėms kyla didesnė eskalacijos rizika.
Lenkija jau ruošiasi galimiems Kremliaus veiksmams. Lenkijos žvalgyba neatmeta galimybės, kad Rusijos pajėgos galėtų būti panaudotos grasinimams NATO šalims prie Aljanso sienų.
Susidūrusi su sunkumais kare prieš Ukrainą, Maskva ieško būdų padidinti įtampą ir gali siekti tolesnės eskalacijos regione.
Kaip Ukrainos dronai pasiekia Lietuvą?
Pastaruoju metu Baltijos šalyse padaugėjo dronų incidentų. Lietuvoje oro pavojus dėl į šalį galimai įskridusių dronų buvo paskelbtas du kartus.
„Tačiau virš Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Suomijos skraidantys dronai nebuvo paleisti priešo: tai buvo Ukrainos dronai, kuriuos Rusija pagrobė ir nukreipė į NATO, pradėdama naują karo etapą“, – skelbia „The Telegraph“.
Ukraina pastaraisiais mėnesiais smūgiuoja Rusijos karinei infrastruktūrai ir objektams, kurie padeda pasiekti karinius Kremliaus tikslus. Dronai skrenda palyginti žemai, yra gana pigūs.
„Tačiau Rusija surado būdą juos (dronus – red. past.) perimti ir panaudoti savo kariniams tikslams – ne numušdama juos, o įtikindama juos melu“, – rašoma publikacijoje.
Dronai dužo Estijoje, Latvijoje, vieną Estijoje droną numušė NATO F-16. Latvijoje po dronų incidento griuvo vyriausybė.
