Rusija artėja prie pavojingos NATO ribos: žvalgybos perspėjimai vis garsesni – 5-ojo straipsnio išbandymas gali būti arčiau, nei manyta

Europa stebi vis daugiau incidentų, kurie dar prieš kelerius metus būtų atrodę sunkiai įsivaizduojami. Dronai NATO valstybių oro erdvėje, įtariami sabotažo atvejai, pavojingi incidentai Baltijos regione ir beveik nuolatinė oro gynybos parengtis rytiniame Aljanso flange kuria naują realybę.

Tačiau dabar perspėjimai tapo dar rimtesni.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, remdamasis Lenkijos ir sąjungininkų žvalgybos vertinimais, pareiškė, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali mėginti surengti veiksmus prieš NATO teritoriją taip, kad liktų neaišku, ar jau peržengta kolektyvinės gynybos riba. Baltijos regiono žvalgybos pareigūnai taip pat perspėja, kad Maskvos veiksmai Europoje gali tapti ryžtingesni.

Ir būtent čia atsiranda du žodžiai, kurių NATO stengiasi neprireikti nuo pat Aljanso įkūrimo – 5-asis straipsnis.

Didžiausias pavojus gali slypėti ne atviroje atakoje

Kalbant apie galimą Rusijos ir NATO susidūrimą, lengva įsivaizduoti atvirą karinę ataką. Tačiau dabartiniai perspėjimai kalba apie daug sudėtingesnį scenarijų.

D. Tuskas teigia, kad turima žvalgybinė informacija rodo galimų dronų ar kitų smūgių prieš Ukrainą remiančias NATO valstybes riziką. Jo vertinimu, Maskva galėtų mėginti tokius incidentus pateikti kaip atsitiktinius ir taip apsunkinti bendrą Aljanso reakciją.

Tai esminė detalė.

Atvira ataka prieš NATO valstybę paliktų gerokai mažiau erdvės interpretacijoms. Tačiau ribotas incidentas, kurio kilmė ar tyčinis pobūdis iš pradžių nėra visiškai aiškūs, sąjungininkams sukurtų daug sudėtingesnę politinę situaciją.

Ir tokių ženklų jau buvo

Pastaruoju metu NATO rytinis flangas patyrė ne vieną oro erdvės incidentą.

Lenkija ne kartą kėlė karinę aviaciją Rusijai smogiant Ukrainai. Vien rugsėjo 21-osios vakarą Lenkijos kariuomenė vėl aktyvavo karinius orlaivius, o antžeminės oro gynybos ir radarų sistemos buvo parengtos reaguoti į galimą pavojų. Lenkijos kariuomenė šiuos veiksmus įvardijo kaip prevencinius.

Dar jautresnis incidentas neseniai įvyko Lietuvoje.

NATO naikintuvas Lietuvos oro erdvėje numušė įskridusį droną. Lietuvos institucijos tyrė jo kilmę ir paskirtį, todėl iš karto nebuvo skelbiama, kam tiksliai aparatas priklausė.

Tokie atvejai atskirai nebūtinai reiškia artėjančią tiesioginę Rusijos ir NATO konfrontaciją.

Tačiau jų visuma kelia kitą klausimą – kiek ilgai galima artėti prie ribos, kol vienas incidentas taps gerokai rimtesnis už ankstesnius?

NATO pati pripažįsta: Rusija toleruoja vis didesnę riziką

Rugpjūtį NATO sąjungininkai, aptardami oro erdvės pažeidimus ir dronų incidentus, pareiškė, kad Rusijos elgesys demonstruoja didėjančią toleranciją rizikai.

Aljansas tuo pat metu stiprina integruotą oro ir priešraketinę gynybą rytiniame flange – nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Tai labai svarbus pokytis.

NATO tikslas nėra laukti, kol bus peržengta 5-ojo straipsnio riba. Kolektyvinės gynybos principas pirmiausia turi veikti kaip atgrasymas – potencialus agresorius turi žinoti, kad puolimas prieš vieną sąjungininką sukeltų viso Aljanso reakciją.

Tačiau būtent šio principo patikimumą, kai kurių Europos pareigūnų vertinimu, Maskva gali mėginti tikrinti.

Kas iš tiesų nutiktų peržengus 5-ojo straipsnio ribą?

Čia egzistuoja vienas dažnas nesusipratimas.

NATO 5-asis straipsnis nereiškia, kad vos vienam objektui pažeidus valstybės sieną automatiškai prasideda plataus masto karas.

Šiaurės Atlanto sutartyje numatyta, kad ginkluotas vienos NATO valstybės užpuolimas laikomas išpuoliu prieš visas sąjungininkes. Tačiau ar konkretus incidentas laikytinas „ginkluotu užpuolimu“, vertinama atsižvelgiant į jo aplinkybes.

Be to, 5-asis straipsnis nenurodo, kad kiekviena NATO valstybė automatiškai privalo atsakyti identiška karine jėga.

Kiekviena sąjungininkė įsipareigoja padėti užpultai valstybei tokiais veiksmais, kuriuos laiko būtinais. Jie gali apimti karinę jėgą, tačiau atsakas nebūtinai apsiriboja ja.

Per visą NATO istoriją 5-asis straipsnis oficialiai buvo aktyvuotas tik kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose.

Todėl Maskvai pavojingiausia vieta gali būti būtent „pilkoji zona“

Tai padeda suprasti, kodėl dabartiniai perspėjimai kelia tiek nerimo.

Jeigu įvyktų akivaizdi didelio masto karinė ataka prieš NATO valstybę, situacija būtų daug aiškesnė.

Tačiau ką daryti, jeigu incidentas būtų ribotas?

Jeigu iš pradžių nebūtų aišku, ar jis tyčinis?

Jeigu atsakomybė būtų neigiama?

Būtent tokiose situacijose atsiranda politinė „pilkoji zona“, kurioje sąjungininkams tenka labai greitai įvertinti faktus ir nuspręsti dėl bendros reakcijos.

NATO oficialiai nurodo, kad net reikšmingi kibernetiniai ar kitokio pobūdžio hibridiniai išpuoliai tam tikromis aplinkybėmis gali būti vertinami kaip ginkluotas užpuolimas, tačiau kiekvienas atvejis būtų nagrinėjamas individualiai.

Baltijos šalių žvalgybos vadovai perspėja apie trumpėjantį laiką

Dar rimtesnis signalas pasirodė iš Baltijos regiono.

Europos ir Baltijos šalių žvalgybos pareigūnai pastarosiomis dienomis viešai kalbėjo apie galimybę, kad Rusijos bandymai tikrinti NATO gali intensyvėti ne po daugelio metų, o gerokai anksčiau.

„The Guardian“ kalbinti pareigūnai perspėjo apie laikotarpį, kuris gali būti skaičiuojamas mėnesiais, o ne metais.

Tačiau čia būtina labai svarbi išlyga.

Tai nėra pranešimas, kad Rusija jau priėmė sprendimą pulti NATO, ir nėra prognozė, kad karas neišvengiamas. Tai žvalgybinis rizikos vertinimas apie tai, kokių veiksmų Maskva galėtų imtis ir kam NATO turi būti pasirengusi.

Panikai pagrindo tai savaime nesuteikia.

Tačiau ignoruoti tokius perspėjimus taip pat būtų klaida.

Lietuva atsiduria vienoje jautriausių vietų

Lietuvai visa tai nėra tolima geopolitinė diskusija.

Šalis yra NATO rytiniame flange, ribojasi su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, o tarp Lietuvos ir Lenkijos yra strategiškai itin svarbi teritorija.

Todėl kiekvienas incidentas regione Lietuvai turi gerokai tiesioginesnę reikšmę nei valstybėms, esančioms kitame Europos pakraštyje.

Pastarasis drono incidentas Lietuvos oro erdvėje tik dar kartą parodė, kad teorinės diskusijos apie rytinio NATO flango saugumą gali labai greitai tapti realiais sprendimais ore.

Tačiau Lietuva nėra viena.

NATO po 2014 metų, o ypač po 2022-ųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, gerokai sustiprino rytinį flangą. Daugianacionalinės pajėgos dislokuotos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir kitose regiono valstybėse, sustiprinta oro policija bei oro gynyba.

Maskvai tai būtų milžiniškas statymas

Jeigu Rusija iš tiesų mėgintų sąmoningai tikrinti NATO kolektyvinės gynybos ribas, tai būtų ypač pavojingas žaidimas.

Maskva negalėtų būti tikra, kad jos suplanuotas „ribotas“ incidentas išliks ribotas.

NATO valstybės taip pat negalėtų tiksliai žinoti, ar vienas incidentas nėra pirmasis didesnio veiksmo etapas.

Būtent tokiose situacijose didžiausią pavojų gali kelti ne iš anksto suplanuotas plataus masto konfliktas, o klaidingas apskaičiavimas.

Viena pusė gali manyti, kad kita neatsakys.

Kita – nuspręsti, kad neatsakius dabar bus tik paskatinta tolesnė eskalacija.

Todėl artimiausi mėnesiai bus stebimi ypač atidžiai

Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad 5-asis straipsnis tuoj bus aktyvuotas ar kad tiesioginis NATO ir Rusijos karas yra neišvengiamas.

Tačiau pasikeitė pats rizikos fonas.

Lenkija vis dažniau kelia karinę aviaciją. NATO stiprina rytinio flango gynybą. Baltijos regiono žvalgybos pareigūnai kalba apie galimą Rusijos veiksmų intensyvėjimą, o D. Tuskas viešai perspėja apie scenarijų, kuriuo būtų mėginama išbandyti, kiek praktiškai tvirtas NATO kolektyvinės gynybos principas.

Ir būtent tai šią situaciją daro pavojingą.

Didžiausia rizika gali būti ne tai, kad Maskva vieną rytą nuspręs pradėti atvirą karą su visu NATO. Kur kas realesnį nerimą Europos pareigūnams kelia galimybė, kad Rusija bandys artėti prie ribos mažais žingsniais – kol vienas iš jų pasirodys esantis per toli.